Garsi bažnyčia, smarkiai apgadinta per gaisrą 2019 m., po didelio remonto vėl bus atidaryta 2024 m. gruodį.

Pasak Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo viešosios įstaigos vadovo Philippe'o Josto, katedroje bus įrengta garinimo sistema, nedelsiant sustabdysianti bet kokio gaisro plitimą, šiuo metu ji montuojama po stogu ir smailėje. „Tai bus pirmoji tokia sistema Prancūzijos katedroje“, – sakė jis.

Prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pažadėjo, kad paminklo atkūrimo darbai bus baigti laiku iki 2024 m. gruodžio mėnesio. Anksčiau E. Macronas buvo pažadėjęs, kad Dievo Motinos katedra bus atstatyta per penkerius metus, iki kitos vasaros Paryžiaus olimpinių žaidynių. Tačiau po nesėkmių restauruojant Į UNESCO sąrašą įtrauktą pastatą, sulaukdavusį 12 mln. lankytojų per metus, jis nustatė naują terminą.

Per gaisrą 2019 m. balandžio 15 d. sugriuvo katedros bokštas. Ph. Josto teigimu, katedrai vėl atvėrus duris ji kasmet pritrauks maždaug 14 mln. lankytojų. Naujoji Dievo Motinos smailė jau ryškėja Prancūzijos sostinės panoramoje ir turėtų būti visiškai užbaigta, kai mieste vyks olimpinės žaidynės.

Praėjus daugiau nei penkeriems metams po gaisro, tyrėjai vis dar aiškinasi, kas jį sukėlė. Pradinis tyrimas parodė, kad tai tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas, galbūt elektros gedimas arba numesta cigaretė.

„Laikysimės termino“, – žurnalistams sakė E. Macronas, apsilankęs katedroje likus lygiai metams iki numatytos datos.

E. Macronas iš pradžių pažadėjo atstatyti Paryžiaus Dievo Motinos katedrą per penkerius metus – iki kitų metų vasarą vyksiančių Paryžiaus olimpinių žaidynių.

Tačiau paaiškėjus, kad atstatymas gali trukti kur kas ilgiau, jis nustatė naują terminą.

Po 2019 metų balandžio 15 dieną į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą objektą nusiaubusio gaisro, kuriame anksčiau kasmet apsilankydavo apie 12 mln. lankytojų, atstatymas susidūrė su sunkumais.

Prancūzijos sostinės panoramoje jau pradėjo ryškėti naujoji katedros smailė, kuri bus visiškai užbaigta, kai mieste vyks olimpinės žaidynės.

Šimtai darbininkų skuba atstatyti likusią katedros dalį iki 2024 metų gruodžio 8 dienos, kai ji vėl bus atidaryta visuomenei.

Nauja smailė yra identiška ankstesnei, XIX amžiuje sukurtai architekto Eugene'o Viollet-le-Duco (Eženo Violė-le-Diuko).

Iki metų pabaigos ąžuolinė konstrukcija turėtų pasiekti 96 metrų aukštį.

Prieš nuimant pastolius, smailė bus padengta švino ornamentais.

Vėliau bus užbaigti kiti katedros elementai, o po to bus galima pradėti stogo rekonstrukciją.

Penkerių metų termino buvo atsisakyta po to, kai keletą mėnesių buvo atidėti restauravimo darbai, nes per gaisrą išsilydė daugiau kaip 300 tonų švino stoge, o visa aplinka buvo užteršta nuodingomis dalelėmis, kurias ne taip lengva pašalinti.

Pirmąją žiemą dėl stipraus vėjo pareigūnams teko kelis kartus stabdyti darbus, o 2020-ųjų pradžioje Prancūzija, kovodama su koronaviruso plitimu, paskelbė karantiną.

Praėjus beveik penkeriems metams po gaisro, trys tyrimą atliekantys teisėjai vis dar aiškinasi, kas jį sukėlė.

Atlikus pirminį tyrimą paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo nelaimingas atsitikimas, o viena iš versijų – elektros sistemos gedimas arba neužgesinta cigaretė.

E. Macronas sakė, kad bus skelbiamas konkursas šešiems šiuolaikiniams katedros vitražams sukurti. Tai vienintelis XXI amžiaus akcentas istoriniame objekte, kuris kitu atveju bus atstatytas toks pat, koks buvo.

E. Macronas taip pat paskelbė, kad Paryžiaus centre bus įkurtas muziejus, skirtas Dievo Motinos katedrai, jos istorijai, menui ir nuolatinei rekonstrukcijai.

Rekonstrukcija vis dar vykdoma ir ją planuojama užbaigti iki 2024-ųjų pabaigos, naujienų agentūrai AFP pranešė Kultūros ministerija.

„Statybos darbai sparčiai vykdomi“, – sakė atstovas.

Pareigūnai anksčiau nurodė gruodžio 8 dieną – Nekaltojo Prasidėjimo šventę – kaip galimą galutinį terminą.

Tai reiškia, kad XII amžiuje pastatyta katedra, kurioje anksčiau kasmet apsilankydavo apie 12 mln. lankytojų, negalės priimti 2024-aisiais liepą ir rugpjūtį Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių dalyvių.

Tačiau aštri smailė, kurią architektas Eugene'as Viollet-le-Ducas (Eženas Violė-le-Diukas) pridėjo XIX amžiuje pertvarkant katedrą ir kuri pakeitė ankstesnę medinę smailę, kuri sunyko, vėl bus pastatyta iki 2023 metų pabaigos, pranešė ministerija.

Medinės smailės griūtis buvo vienas dramatiškiausių 2019 metų balandžio 15 dieną įvykusio gaisro momentų.

Iš tų pačių originalių medžiagų buvo pagaminta identiška versija: konstrukcijai paruošta 500 t ąžuolo medienos, o paviršiui ir ornamentams – 250 t švino.

Dėl gaisro metu likusių švino nuolaužų ir švino panaudojimo rekonstrukcijos metu kilo susirūpinimas dėl sveikatos, o Prancūzijos pareigūnai turėjo patikinti savo kolegas Europoje, kad buvo imtasi tinkamų saugos priemonių.

Šią savaitę prasidėjo parengiamieji darbai, kad būtų galima pradėti atstatyti smailę, buvo pastatyti pastoliai ir palei Senos upę atvežti pagal užsakymą išpjauti pagrindo akmenys.

Baigta statyti smailė sieks 100 m aukštį.

Tuo tarpu buvo baigti kruopštūs katedros vidaus sienų – iš viso 42 000 kv. m – valymo darbai, taip pat gaisro metu išlikusių freskų, geležies dirbinių, stalių dirbinių, vitražų ir skulptūrų tvarkymo darbai.

Priešais pagrindinį fasadą pastatytas laikinas angaras, kad skulptoriai galėtų restauruoti ir pakeisti skulptūras.

Svarstomi nauji interjero projektai, o laimėtojas bus išrinktas šią vasarą.

Praėjusiais metais kilo ginčų dėl sprendimo įtraukti šiuolaikinį meną tarp katedroje eksponuojamų kūrinių.

Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas (Loranas Ulrichas) neseniai sakė, kad nori „edukacinės ir dvasinės kelionės,.. o ne muziejaus atitikmens“.

„Įsipareigojimas 2024-iesiems bus įvykdytas“, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė E. Macronas. 2024 m. Prancūzijos sostinėje taip pat vyks vasaros olimpinės žaidynės.

Lygiai prieš dvejus metus, 2019 m. balandžio 15 d., kilo gaisras vienu iš Paryžiaus simbolių laikomoje katedroje. Liepsnos išplito per stogo santvarą ir apėmė didelę dalį viduramžiais statyto pastato.

Gaisro priežastys iki šiol nėra galutinai nustatytos – jis galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos arba numestos nuorūkos.

E. Macronas tvirtino, kad visa Prancūzija yra įsipareigojusi rekonstruoti Dievo Motinos katedrą. Ketvirtadienį E. Macronas taip pat apsilankė prie katedros kartu su Paryžiaus mere Anne Hidalgo.

Katedros rektorius Patrickas Chauvet (Patrikas Šovė) su naujienų agentūra „The Associated Press“ kalbėjo po Didžiojo penktadienio apeigų, vykusių  prie nuo liepsnų išgelbėto šventovės erškėčių vainiko, radusio laikiną prieglobstį netoliese esančioje Šv. Germano Oseriečio bažnyčioje.

„Galiu patikinti, kad ten yra darbo“, – pridūrė jis.

Po 2019 metų balandžio 15 dieną Paryžiaus gotikos perlą nusiaubusio gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Macronas) katedros atstatymui skyrė penkerius metus – iki 2024-jų, kai Paryžiuje vyks vasaros olimpinės žaidynės. Tačiau prancūzų pareigūnai suskubo pareikšti, kad nerealu įvykdyti tokio masto projektą per tokį trumpą laiką.

Per gaisrą nuo stogo į aplinką pasklido didelis kiekis nuodingo švino, ir tai apsunkina valymo darbus prieš prasidedant šventovės atstatymo darbams.

Per rekonstrukciją taip pat  ketinama perplanuoti katedros aikštę, kurią prieš gaisrą kasmet aplankydavo 20 mln. turistų.

Iš viso iki kovo pabaigos planuojama nukirsti apie 1 000 ąžuolų. Jie bus panaudoti 2019 metų balandžio gaisro suniokotam katedros stogui ir smailei atstatyti.

Nacionalinio paminklo Dievo Motinos katedros atstatymui bus naudojama ąžuolo mediena iš visų Prancūzijos regionų – pusė jos bus atgabenta iš valstybinių miškų, kita pusė – iš privačių aukotojų.

Simboliškoje ceremonijoje maždaug už 200 km nuo Paryžiaus netoli Le Mano esančiame miške, per kurią rekonstrukcijai buvo atrinktas pirmasis 20 metrų aukščio ąžuolas, dalyvavo žemės ūkio ir kultūros ministrai.

„Šis projektas rūpi visai Prancūzijai“, – sakė už Dievo Motinos katedros atstatymą atsakingas generolas Jeanas-Louis Georgelinas (Žanas Luji Žorželenas).

„Jis užtikrins, kad katedra bus saugi dar aštuonis amžius, dešimt amžių“, – kalbėjo jis.

Atrinktų ąžuolų mediena bus džiovinama 12–18 mėnesių, ruošiantis katedros atstatymo darbų etapui. Bažnyčios atstatymas turėtų prasidėti 2022 metų rudenį, kad 2024 metų balandį šventovė vėl atvertų savo duris.

Praėjusių metų balandžio 15 d. XIII a. katedros stogą ir smailę nusiaubė gaisras. Nuo tada rekonstrukcijos darbams trukdė oro sąlygos, sanitarinės problemos ir koronaviruso pandemija.

Nuo praeitos savaitės vėl nuimami pastoliai aplink katedrą. Pastaruosius kelis mėnesius darbai vykti negalėjo dėl COVID-19 pandemijos.

Darbininkai taip pat turi sutvirtinti vis dar pažeidžiamą pastatą, o tada galės būti padėti atstatymo darbai.

„Užbaigiame tvirtino etapą, 2021 m. sausį galėsime pradėti atstatymą“, – sakė M. Aupetit.

„Visada gali būti nenumatytų įvykių“, – pažymėjo jis.

M. Aupetit atidarė vaikų piešinių, kuriuose vaizduojama katedra, parodą, pavadinęs ją „vilties ženklu“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau teigė norintis, kad Paryžiaus Dievo Motinos būtų atstatyta iki 2024-ųjų.

Praeitą savaitę darbininkai pradėjo sudėtingą kelias tonas sveriančių metalinių pastolių, kurie gaisro metu susilydė, šalinimą. Pastoliai buvo pastatyti renovuojant katedros smailę.

Milijonai žmonių visame pasaulyje stebėjo, kaip liepsnos pasiglemžia katedros stogą ir smailę. Nors gaisro metu ugniagesiai visą naktį gelbėjo žymiąją katedrą nuo visiškos griūties, tačiau pareigūnai vis dar tvirtina, kad pastatui yra kilusi grėsmė.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Idalgo) kartu su Katalikų bažnyčios atstovais ir katedros restauratoriais dalyvavo aikštės atidarymo ceremonijoje.

„Šiandien – savotiškas renesansas (atgimimas)", – kalbėjo Paryžiaus merė, stovėdamas priešais katedrą.

Pasak Paryžiaus arkivyskupo Michelio Aupetit (Mišelio Opeti), toks įvykis Sekminių dieną yra „išskirtinis ženklas, išsivadavimo simbolis“.

2019 metų balandžio 15-osios gaisras, nuniokojęs garsiąją Paryžiaus katedrą, sukrėtė visą Prancūziją. Sudegė šventovės – labiausiai turistų lankomo Prancūzijos objekto – stogas, nugriuvo jos smailė, buvo prarasta vertybių ir meno kūrinių, apgadinti kone 8 tūkst. vamzdžių turintys vargonai.

Nuo to laiko privažiavimas prie Dievo Motinos katedros, įskaitant į aikštę priešais ją, dėl didelės švino koncentracijos iš bokštų ir stogo po gaisro.

Švinas iš Katedros griuvėsių buvo pakankamai išvalytas, ir dabar padėtis leidžia lankytojams patekti į aikštę, teigia Paryžiaus valdžia.

Garsiosios gotikinio stiliaus bažnyčios rekonstrukcija buvo sustabdyta kovo viduryje, prancūzų vyriausybei griežtai liepus gyventojams likti namuose, o įmonėms – užsidaryti, taip siekiant sulėtinti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą.

„Pasirūpinau, kad būtų imtasi reikalingų priemonių ir procedūrų, užtikrinančių socialinį atstumą ir [darbuotojų] apsaugą“, – pareiškime nurodė generolas Jeanas-Louis Georgelinas (Žanas Luji Žorželenas).

XIII amžiuje pastatytus maldos namus nuniokojo praėjusių metų balandžio 15 dieną kilęs gaisras, sunaikinęs statinio stogą ir smailę. Nepaisant intensyvių pastangų išvalyti ir stabilizuoti pastatą, jis tebėra pavojuje.

Prieš įšaldant rekonstrukciją, nuo 60 iki 70 darbuotojų ruošėsi pašalinti daugiau lydantis stogui nusėdusių nuodingų švino dalelių, užteršusių dalį Prancūzijos sostinės teritorijos.

Kai darbai bus visiškai atnaujinti gegužę, darbininkai taip pat pamėgins atsargiai pašalinti susilydžiusių metalinių atramos vamzdžių tinklą, susiformavusį per gaisrą, kuris kilo atliekant renovacijos darbus ant katedros stogo.

Kol tai nepadaryta, neįmanoma įrengti patvaresnio laikino stogo, kuris saugotų nuo lietaus neįkainojamus bažnyčios meno kūrinius.

Praėjusią savaitę skambėjo Dievo Motinos katedros varpas, esantis jos pietiniame bokšte – taip buvo paminėtos gaisro metinės. Tuo pat metu prancūzai visoje šalyje plojo iš balkonų, rodydami solidarumą su medikais, dirbančiais su COVID-19 krizės priešakinėse linijose.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė neatsisakantis prieš pandemiją užbrėžto tikslo per penkerius metus visiškai atstatyti katedrą, pabrėždamas, kad šios pastangos yra „mūsų tautos atsparumo simbolis“.