Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta ES ir JAV bendradarbiavimo klimato srityje atnaujinimui, naujai JAV administracijai paskelbus apie sugrįžimą į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

G. Landsbergis susitikimo metu pasveikino JAV sugrįžus į Paryžiaus susitarimą, į kitus daugiašalius formatus, taip pat atkreipė dėmesį, kad pereinant prie švarios energetikos, būtina remtis pasauliniais aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartais.

Ministras pakvietė JAV aktyviai dalyvauti žaliuose projektuose tiek ES, tiek ir jos kaimynystėje Pietuose ir Rytuose.

ES yra atsakinga už 8 procentus pasaulinės taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, o JAV - už 15 proc., todėl, siekiant suvaldyti klimato kaitą, būtinas ir kitų teršėjų didesnis įsitraukimas.

D. Trumpas išvesti šalį iš sutarties nusprendė 2017 metų birželį. Tačiau atitinkamą prašymą Vašingtonas galėjo pateikti tik 2019-ųjų lapkritį. Praėjus dar metams, sprendimas įsigaliojo.

Jei naujuoju prezidentu būtų išrinktas demokratas Joe Bidenas, jis šį daug kritikuotą sprendimą gali atšaukti.

Globalus klimato susitarimas buvo priimtas 2015 metų pabaigoje Paryžiuje ir po metų įsigaliojo. Jis numato siekti, kad klimato šilimas nebūtų didesnis nei 1,5 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.

JAV yra vienintelė šalis, neremianti susitarimo.

Pasak Rusijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, šalies prisijungimui prie šio 2015 metais inicijuoto tarptautinio susitarimo ratifikavimas nebūtinas, todėl jis patvirtintas vyriausybės nutarimu, kurį pirmadienį pasirašė premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio pabaigoje pareiškė, kad jo šalis netrukus prisijungs prie šio tarptautinio susitarimo, nes „tai labai svarbu šaliai – klimatas Rusijoje keičiasi dukart sparčiau nei visoje planetoje“.

Agentūra „Bloomberg“, cituodama šaltinius, tvirtino, jog taip V. Putiną skatino pasielgti Europos lyderiai.

195-ių valstybių 2015-ųjų pabaigoje patvirtinto Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos strateginis tikslas – užtikrinti, kad iki XXI amžiaus pabaigos vidutinės pasaulinė temperatūra pakiltų „daug žemiau“ nei 2 laipsniais, palyginti su pramoninės revoliucijos pradžios lygiu, ir siekti apriboti temperatūros augimą iki ne daugiau kaip iki 1,5 laipsnio.

Susitarimas taip pat skelbia, kad iki šio amžiaus vidurio turi būti pasiekta, kad dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama ne daugiau nei planeta gali jų sugerti, t.y. kad žmonijos poveikis klimato kaitai priartėtų prie nulinio.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos įsigaliojo 2016-ųjų lapkričio 4-ąją, jį ratifikavus šalims, kurioms tenka daugiau kaip 55 proc. visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Šių metų rugsėjį šio tarptautinio dokumento nuostatos buvo privalomos 186-ioms valstybėms.

„Apgailestaujame dėl šio JAV sprendimo, bet tikime, kad bus surastas būdas, kaip Jungtinės Valstijos ateityje dalyvaus bendruose sprendimuose suvaldant klimato kaitos pasekmes šalių ekonomikoms ir gyventojams“, - sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Jo komentarą BNS perdavė ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ketvirtadienio vakarą paskelbęs šalies prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sakė, jog ši 2015 metais pasirašyta sutartis yra žalinga Amerikai, nes užkrauna jai neproporcingai didelius įsipareigojimus. Pasak jo, tai pakenks Amerikos ekonomikos vystymuisi ir mažins darbo vietas.

2015 metais 196 šalių pasirašytas Paryžiaus klimato susitarimas įpareigoja ją pasirašiusias valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir imtis kitokių priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą.

Lietuva šią sutartį ratifikavo 2016 metų pabaigoje.

Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, JAV traukiantis iš susitarimo, kitos ją pasirašiusios šalys turi progą vienytis ir įrodyti sutarties naudą.

„Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pasirinko kelią, kuris eliminuoja tiesiogines JAV galimybes daryti įtaką pasauliniams sprendimams, susijusiems su klimato kaita. Nepaisant to, pats reiškinys niekur neišnyko. Tai suvokdamos, kitos šalys turi unikalią progą susitelkti ir padaryti viską, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarimas nebūtų tik popierinis dokumentas, o pradėtų veikti“, - pranešime cituojamas M.Norbutas.

Pasak jo, daugelis pasaulio šalių lyderių aiškiai suvokia, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarimas nėra skirtas spręsti vien klimato nestabilumo klausimą, nes klimato kaita yra susijusi ir su išteklių užsitikrinimo garantijomis, ir su nuostoliais miestų infrastruktūrai, žemės ūkiui, migracijai, kuri gali žymiai išaugti.

„Mes galime dirbtinai stimuliuoti taršių sektorių gyvybingumą, prisidengdami darbo vietų išsaugojimu. Bet galiausiai visi žmonės turės susimokėti, kai reikės padengti stichijų padarytą žalą – mokant daugiau už maistą, vandenį, atstatant pažeistą infrastruktūrą, ar išleidžiant milijonus stengiantis apsaugoti krantus ir prie jų įsikūrusius miestus. Šiandien akivaizdu, kad besitęsiančios pabėgėlių krizė apimtys gali pasirodyti labai menkos, jei dėl klimato kaitos sukelto bado ir vandens stygiaus ištisos tautos pradėtų judėti link labiau resursais aprūpintų regionų“, - kalbėjo viceministras.

JAV yra antroji valstybė pasaulyje po Kinijos pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Paryžiaus susitarime JAV įsipareigojo 26–28 proc. sumažinti šiltnamio dujas iki 2025 metų, lyginant su 2005 metų lygiu.

Ankstesnė Amerikos vadovybė šio tikslo pirmiausia ketino siekti mažindama anglimi kūrenamų elektrinių išmetamų teršalų kiekį.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad po JAV pasitraukimo pati klimato sutartis išliks, tačiau D.Trumpo sprendimas turės pasekmių.

„Vertinant JAV svarbą tiek pasaulio politikoje tiek ir ekonomikoje, tiek ir bendrąja prasme kalbant apie aplinkos taršos reikalus, jis (pasitraukimas) neabejotinai turės neigiamos įtakos JAV įvaizdžiui pasaulyje“, - teigė ekspertas.

„Kaip ir daugelis kitų D.Trumpo sprendimų, jis yra susijęs su vidaus politika, nes Amerikos visuomenė yra pasidalinusi klimato kaitos klausimu. Nemaža dalis visuomenės, daugiausiai respublikonų rėmėjai arba partijos nariai abejoja teze, jog klimato kaita yra susijusi su žmogaus veikla ir kad ji vyksta dėl nuo žmogaus priklausančių aplinkybių“, - pridūrė jis.