Nesusitarė civilizuotai
Konfliktas tarp LSU ir R.Paulausko kilo, kai specialistas iš universiteto informacinės mokymosi sistemos pašalino krepšinio metodikos medžiagą.
Toks trenerio poelgis įvertintas kaip savavališkas ir neteisėtas.
Pernai rugpjūtį Kauno apylinkės teismas R.Paulauską pripažino kaltu dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims: jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą ir nurodė atlyginti LSU per 2 tūkst. eurų civilinę žalą. Skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą.
„Kalbama apie neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims. Tas neteisėtumas turėjo būti įrodytas. Tuo metu dirbau LSU, todėl turėjau visas galimybes įkelti ir ištrinti medžiagą. Mano veiksmų neteisėtumo niekas neįrodė. Sakyčiau, visai nenagrinėjo, nors aš visą laiką šį klausimą kėliau“, – „Kauno dienai“ teigė R.Paulauskas.
Treneriui R.Paulauskui jau dviejų institucijų teismai nebuvo palankūs. (Evaldo Šemioto nuotr.)
Krepšinio treneris tikino, kad medžiaga, kurią jis ištrynė išeidamas iš darbo, yra iškirtinai jo dėstymo metodika, o ne universitetui kurta mokymo programa. Tačiau LSU rektorė Diana Rėklaitienė laikosi priešingos pozicijos.
„Dėstytojas atsakingas už savo programą ir medžiagos pateikimą. Visa medžiaga sudedama į elektroninę erdvę ir tai yra tas turinys, už kurį dėstytojui yra sumokama. Ta medžiaga tampa universiteto nuosavybe penkerius metus“, – aiškino rektorė.
Ar akademinė visuomenė šį ginčą galėjo išspręsti civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojo proceso kirčiais? „Čia pats Rūtenis pradėjo. Jis norėjo išeiti ir ištrynė tą medžiagą. Buvo likę dar du mėnesiai iki jo išėjimo. Mes paprašėme sukelti atgal. Užuot įkėlęs, jis per advokatus atsiuntė raštą ir atsisakė tai daryti. Kai sužinojome, kad nedarys, nuėjome kitu keliu – kreipėmės į policiją“, – pasakojo D.Rėklaitienė.
„Policija prašymą atmetė, sakydama, kad nėra priežasčių ikiteisminiam tyrimui. Tada jie (LSU – red.past.) keliavo į prokuratūrą ir rado gerą užtarėją, kuris pritaikė tinkamą straipsnį. Jeigu mes tai pritempiame prie poveikio elektriniams duomenims, pagal tokią logiką kiekvienas mokyklos mokytojas, kuris į nuotolinio mokymo platformą įkelia bet kokią medžiagą, gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, – piktinosi R.Paulauskas.
Viliuosi, kad ši išnagrinėta byla suteiks aiškumo ir užkirs kelią panašiems galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje.
Metų įdirbis
R.Paulauskas LSU dirbo nuo 2012 m. spalio kviestiniu dėstytoju, o nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. su LSU sudarė terminuotą penkerių metų darbo sutartį, pagal kurią jam skirtos docento pareigos.
Teismo nagrinėjamu objektu tapo 2016 m. pradėta kurti programa „Krepšinio treniravimas ir valdymas“ ir jos aprašai. Prieš kuriant modulius, buvo parinkti jų koordinatoriai. R.Paulauskas buvo vieno modulio koordinatorius ir vienintelis dėstytojas.
LSU atstovai nurodo, kad R.Paulausko pareiga buvo sukurti moduliui tinkamą medžiagą ir ją įkelti į e.mokymo sistemą. Jau prasidėjus mokslo metams, 2019 m. rudenį, R.Palaulauskas pranešė nuo 2020 m. sausio 1 d. išeinantis iš darbo.
Teisme LSU atstovai aiškino nežinoję dėstytojo išėjimo priežasčių. „Kauno dienai“ R.Paulauskas aiškino, kad spaudimą ėmęs jausti dar 2019 m. vasarą.
„LSU rektorė man papriekaištavo, kad vasarą dėsčiau „Tarptautiniame krepšinio universitete“. Gavau žinutę, kad to daryti negalėjau. Buvo sumažintas darbo užmokestis ir tada aš nusprendžiau išeiti iš darbo. Likus savaitei iki išėjimo, pradėjo tyrinėti, ką aš dėsčiau, kad galėtų perduoti kitiems dėstytojams“, – teigė R.Paulauskas.
Jis nesigina, kad iš parengto modulio ištrynė sukeltą medžiagą ir vaizdo įrašus.
„Buvo kuriama programa. Aš buvau pagrindinis tos programos rengėjas. Visi aprašai ir pagrindinė dalis buvo mano sukurta. Ją tvirtino senatas ir studijų kokybės vertinimo centras. Ši medžiaga, be abejo, yra universiteto nuosavybė, jos niekas negali paimti, pavogti ir pan. Aš, kaip dėstytojas, savo dalyko metodinę medžiagą atsinešiau iš ankstesnės darbovietės ir ja dalijausi – pagal tai, ką aš buvau pasiruošęs, pagal daugybės metų įdirbį. Jokios kalbos apie kitų dėstytojų medžiagos paėmimą nėra ir negali būti. Aš naudojausi savo medžiaga, pateikiau ją studentams, juos mokiau“, – aiškino krepšinio treneris.
R.Paulausko nuomone, kiekvienas dėstytojas atsineša savo paskaitų medžiagą ir įkelia ją į elektroninę erdvę, todėl jis, nieko blogo nemanydamas, savo paskaitų medžiagą išsiėmė ir atlaisvino vietą kitam dėstytojui.
Netikėtai dingo
LSU vadovybė dar iki R.Paulausko išėjimo iš darbo pastebėjo, kad iš e.mokymo sistemos dėstytojas pašalino medžiagą, ir kreipėsi į jį ragindama atkurti tai, kas buvo. Ji teigė, kad R.Paulauskas atsisakė tai padaryti, todėl, nelaukdama, kol jis pats išeis iš darbo, atleido už šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus.
Trenerio atleidimas atsidūrė ant Darbo ginčų komisijos stalo. Komisijos sprendimu, LSU teisėtai atleido R.Paulauską iš darbo. Šis darbo ginčas civiline tvarka persikėlė į teismą. Lygiagrečiai prokuratūra jau ėmė aiškintis R.Paulausko veiksmus dėl ištrintos medžiagos laikydamasi baudžiamojo kodekso. Civilinis procesas buvo sustabdytas, laukiant teismo verdikto baudžiamajame procese.
Teismuose aiškinantis medžiagos ištrynimo niuansus, LSU laikėsi pozicijos, kad sukurtas modulis ir visa jame esanti mokymo medžiaga, kuriuos sukūrė darbuotojas, eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas darbo funkcijas, penkeriems metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
„Būdamas LSU darbuotojas, R. Paulauskas tapo darbo grupės nariu, jo paskirtis – parengti naują ir vienintelę jungtinę studijų programą, t.y. sukurti naujus modulius ir juos dėstyti. Už tai R. Paulauskui buvo mokamas darbo užmokestis. Jis už universiteto lėšas vyko į užsienio stažuotes, naudojosi universiteto infrastruktūra ir ištekliais”, – aiškino LSU rektorė D.Rėklaitienė.
Anot rektorės, naujai parengtas modulis ir visa jame sudėta medžiaga yra atestuojami. Sukurtos medžiagos autorystė nesikeičia, ji lieka to žmogaus, kuris ją sukūrė, o štai nuosavybė jau ne jo. „Čia kaip paveikslas, jį nusiperkame, tačiau parsinešus namo jo autorystė nesikeičia, pasikeičia tik jo savininkas. Šiuo atveju lygiai tas pats. Medžiagos autorystė lieka to dėstytojo, tik savininkas yra universitetas“, – tęsė D.Rėklaitienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad R.Paulausko teiginys, kad ištrintą medžiagą jis atsinešė iš kitos institucijos, neatitinka tikrovės. LSU jis dirbo nuo 2012 m., o naujas modulis, kurio medžiagą ištrynė, buvo kuriamas kartu su kitais universiteto dėstytojais.
Pasiėmė tik savo?
Krepšinio treneris R.Paulauskas intelektinės nuosavybės niuansus mato visiškai kitaip. „Jei aš savo automobilį pasistačiau svetimame kieme, dėl to jo nuosavybė nesikeičia. Jis ir toliau lieka mano, o ne to kiemo savininko“, – palyginimą pateikė R.Paulauskas.
Jis tvirtino, kad, išeidamas iš darbo, iš e.mokymo sistemos išėmė tik savo paskaitų turinio šablonus, parengtus PPT formatu. Juose buvo tik medžiagos pagrindinės tezės, citatos, tam tikri vaizdo įrašų fragmentai, sąvokos ir trenerio požiūrio į dalyką interpretacija, tyrimų rezultatai, bet ne visa teorinė medžiaga.
„Informacija, kuri buvo pateikta, yra mano ilgametės akademinės ir praktinės veiklos rezultatas: ji parengta iki man įsidarbinant LSU, o ne sukurta einant darbines pareigas šiame universitete”, – savo laikėsi R.Paulauskas.
Aktualu ir kitiems
LSU rektorė D.Rėklaitienė atkreipė dėmesį į tai, kad universitetas, pasirašydamas darbo sutartį su dėstytoju, laimėjusiu konkursą docento pareigoms, su juo sieja savo ilgalaikius planus ir teisėtai tikisi susitarimų vykdymo.
„Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jei kiekvienas darbuotojas, išeidamas iš darbo, išsineštų ar sunaikintų viską, ką jis buvo sukūręs ar pagaminęs, – kas tuomet atsitiktų su įmonės veiklos tęstinumu?“ – retorinius klausimus kėlė rektorė.
LSU rektorės D.Rėklaitienės teigimu, tai, ką treneris sukūrė dirbdamas pas juos, tampa universiteto nuosavybe. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
D.Rėklaitienė atmetė tai, kad ginčo objektu tapusi medžiaga buvo reikalinga kitiems dėstytojams, kad R.Paulauskui išėjus jie galėtų tęsti trenerio pradėtą darbą.
„Tuos kelis mėnesius, iki jam išeinant iš LSU, medžiaga ir informacija buvo reikalinga studentams”, – sutrikdytą mokymosi procesą minėjo rektorė.
D.Rėklaitienė kritiškai įvertino ir buvusio dėstytojo sprendimą universitetą palikti jau prasidėjus mokslo metams. Anot rektorės, R.Paulauskas net nenurodė išėjimo priežasties, o jo išėjimas sutrikdė ugdymo procesą.
„Labai apmaudu, kad, praėjus daugiau nei 30 nepriklausomybės metų, visuomenėje yra priimtinas požiūris, kad tai, kas yra ne privataus asmens, bet valstybės, galima nesaugoti, nepaisyti įstatymų ir susitarimų“, – stebėjosi rektorė.
Ji neabejojo, kad ši byla palietė viso aukštojo mokslo sistemai aktualią problemą. Esą ir kiti universitetai susiduria su panašaus pobūdžio klausimais, kurie dažnai lieka neatsakyti, o problemos neišspręstos ir nutylėtos. „Viliuosi, kad ši išnagrinėta byla suteiks aiškumo ir užkirs kelią panašiems galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje“, – apkaltinamųjų nuosprendžių reikšmę pabrėžė D.Rėklaitienė.
