Renginyje bus pagerbti Pasaulio teisuoliai Kazimieras Ruzgys ir Marcijona Ruzgienė, Aksentijus Burlakovas, Matriona Burlakova ir jų dukra Zinaida, Jonas Žvinklevičius ir Ona Žvinklevičienė, Marijona Bagurskienė bei Juozapas Bagurskas, pranešė Vyriausybė.

Jų vardu apdovanojimus priims artimieji.

Pasaulio tautų teisuolių medalius ir diplomus įteiks Jad Vašem Holokausto memorialo pirmininkas Dani Dayanas.

Ceremonijoje planuoja dalyvauti premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasaulio tautų teisuolio vardas suteikiamas nežydų kilmės asmenims už žydų gelbėjimą per Holokaustą nesiekiant sau naudos. Jį suteikia speciali komisija, veikianti prie Holokaustą tiriančio Jad Vašemo instituto Izraelyje.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, iki 2021 metų pradžios Pasaulio tautų teisuolio vardą yra gavę beveik 28 tūkst. žmonių iš 51 šalies, iš jų – 918 Lietuvos piliečiai.

Velioniams Stefaniai ir Janui Buchaloms bus suteiktas "Yad Vashem" Pasaulio tautų teisuolių vardas, skiriamas asmenims, padėjusiems gelbėti žydus per Antrąjį pasaulinį karą.

„Nepaisant labai sunkios ekonominės padėties, ši pora sutiko priimti žydų berniuką kaip savo sūnų ir jį saugoti“, – nurodė

Pasaulio teisuolių medalis bus įteiktas poros vaikaičiui per ceremoniją pietų Lenkijoje. Daugiau detalių apie šią ceremoniją neskelbiama saugumo sumetimais, tačiau vietos žiniasklaida skelbia, kad joje gali dalyvauti pats R. Polanski.

Prieštaringai vertinamam kino režisieriui buvo šešeri, kai 1939 metais nacistinei Vokietijai įsiveržus į Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir jo šeima atsidūrė Krokuvos gete.

R. Polanski tėvui pavyko slapta perduoti berniuką per spygliuotų vielų tvorą – jį pasiėmė jo draugai. Vaikas iš pradžių ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai atsidūrė pas Buchalas.

Ši uolių katalikų žemdirbių šeima, turėjusi tris mažus vaikus, beveik dvejus metus neatlygintinai globojo R. Polanskį  Vysokos kaime.

Dabar jau 87 metų prancūzų ir lenkų režisierius, juostų  „Kinų kvartalas“ (Chinatown) ir „Rozmari kūdikis“ (Rosemary's Baby) kūrėjas, savo autobiografijoje atsimena „pribloškiantį“ šių žmonių gerumą, vadindamas Stefaniją „stipria“, „energinga“ ir „jautria“ moterimi.

„Herojiški“ seneliai

Vėliau R. Polanski daug metų nesėkmingai bandė surasti šią šeimą, kad jai padėkotų. Abu S. ir J. Buchalos mirė 1953 metais, o kaimo gyventojai neturėjo jokių žinių apie jų vaikus.

Tačiau 2017 metais R. Polanski pagaliau susidūrė su poros vaikaičiu. Šis susitikimas vyko po filmo „Polanski, Horowitz“ kūrėjų organizuotų paieškų.

Kitais metais turinti pasirodyti dokumentinė juosta pasakoja apie R. Polanski vaikystę ir jo ilgametį draugą Holokausto liudininką fotografą Ryszardą Horowitzą.

Filmo prodiuserė Anna Kokoszka-Romer prisiminė pirmą R. Polanski susitikimą su Stanislawu Buachala, per kurį vaikaitis rodė režisieriui senas nuotraukas.

„Polanski buvo sujaudintas. Kalbant apie Stanislawą Buchalą, buvo matyti, kaip jis džiaugėsi, galėdamas daugiau sužinoti apie savo šeimą“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Stanislawo velionis tėvas Ludwikas jam pasakojo, kad augo su „broliu“, kuris po karo persikėlė į Jungtines Valstijas. Jis net negalvojo, kad jo vaikystės žaidimų draugas buvo būsimasis režisierius Romanas Polanskis.

Septintą dešimtį einantis Stanislawas filmo kūrėjams sakė, kad didžiuojasi savo „herojiškais“ seneliais.

„Žmonės turėtų žinoti, ypač pandemijos metu, kad žmogus gali pasiaukoti dėl kito“, – kalbėjo S. Buchala.

Savo liudijime Tautos atminimo institutui R. Polanski sakė, kad Stefania Buchala „suteikė man pastogę, rizikuodama savo ir savo šeimos gyvybe“.

Ši rizika buvo nepaprastai didelė. Nacių okupuotoje Lenkijoje mirtimi buvo baudžiama net už žydui pasiūlytą stiklinę vandens.

Lenkija per karą neteko 6 mln. gyventojų, o pusė iš jų buvo žydai. Šalis turi daugiau nei 7 tūkst. pasaulio tautų teisuolių – daugiau nei kuri nors kita valstybė.

„Gelbėtojams“

Dabar R. Polanski gyvena Prancūzijoje, nes yra nepageidaujamas Holivude ir negali sugrįžti į Jungtines Valstijas, kur jam gresia suėmimas.

R. Polanski pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų lytinių santykių su nepilnamete Kalifornijoje 1977 metais, sudaręs kaltės pripažinimo susitarimą po to, kai buvo apkaltintas trylikametės išžaginimu. Režisierius pabėgo iš JAV, teismui nepaskelbus nuosprendžio.

"Yad Vashem" Tautos atminimo instituto Pasaulio teisuolių skyriaus vadovas Joelis Zisenwine'as sakė, kad „šis apdovanojimas yra skiriamas gelbėtojams, o ne išgyvenusiesiems“.

„Už tai, ką jie darė tuo metu, rizikuodami savo gyvybėmis, kad išgelbėtų devynerių metų vaiką“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Žinoma, niekas negali žinoti, kas atsitiks tiems žmonėms, kai jie užaugs. Šie dalykai niekaip nesusiję“, – pareiškė jis.

Šiemet Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 43 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Pasak prezidentės, šiais apdovanojimais sveikiname gyvenimą.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad taikos sąlygomis nesunku kalbėti apie pasiaukojimą, pareigą žmogiškumui. Tačiau visai ką kita tai reiškė Antrojo pasaulinio karo metais – atverti namų duris ir širdį pasmerktiems žmonėms, gerai suvokiant tokio žingsnio pasekmes.

„Toks buvo jų apsisprendimas – priimti pasmerktųjų ir atstumtųjų likimą. Tarytum savo rankomis užsisiūti Dovydo žvaigždę. Kiekviena tų istorijų – vertingiausias žmogiškumo liudijimas, kurio mums reikia kaip atramos ir šių dienų gyvenime.  Tai ir atsakymas į amžiną klausimą, ką gali paprastas beginklis žmogus“, – sakė prezidentė. 

Šalies vadovė linkėjo visiems širdyje saugoti atminimą apie šių žmonių kilnumą – kaip pažadą, kad žmogiškumas išliks aukščiausia vertybe, o Teisuolių pavyzdys bus neišsenkantis įkvėpimo šaltinis.

Visuomenininkai siūlo Tel Avive pastatyti paminklą Lietuvos žmonėms, gelbėjusiems žydų gyvybes per Holokaustą.

Su šiuo pasiūlymu visuomeninė organizacija „Vilnoja“ pirmadienį atviru laišku kreipėsi į Izraelio ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną, laiškas taip pat adresuotas Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky, premjerui Algirdui Butkevičiui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui.

„Manome, kad ši iniciatyva itin prasminga atsižvelgiant ne tik į nūdienos aktualijas Lietuvoje. Ji reikšminga ir įvertinant viso pasaulio kontekstą bei tvyrančią tarptautinę įtampą. Esame tikri, kad šiandien kaip niekad svarbu kalbėti apie tai, kas tautas vienija, o ne skiria“, – kreipimesi rašo organizacijos pirmininkas Vidmantas Martikonis.

Kreipimosi autoriai teigia suprantantys, kad lietuvių ir žydų tautų istorijoje „būta itin skausmingų epizodų“, o viešas įvairių klausimų svarstymas esą neretai „apauga interpretacijomis“, trukdančiomis „puoselėti konstruktyvų dialogą“.

„Jokiu būdu neneigiame istorijos faktų. Turime juos žinoti ir suvokti, kad galėtume užkirsti kelią siaubingoms praeities klaidoms ir nusikaltimams pasikartoti ateityje. Tačiau yra ir kitų būdų kalbėti apie praeitį: ieškoti ne to, kas mus skiria ir supriešina, o kas vienija ir jungia. Esame tikri, kad didžiausios pagarbos ir atminimo vertos tiek žydų tautos genocido aukos, tiek ir tie, kurie rizikavo viskuo, kad išsaugotų, kas visų svarbiausia – žmonių gyvybes“, – rašoma laiške.

Anot jo, skaičiuojama, kad apie 25 tūkst. Lietuvos gyventojų prisidėjo prie žydų gelbėjimo Holokausto metais, 887 lietuviams suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

„Nepaprastai didžiuojamės šiais didvyriais ir manome, kad paminklas Lietuvos žydų gelbėtojams būtų veiksmingas būdas prisiminti ir kalbėti su šiuolaikiniu pasauliu visiems bendras vertybes“, – rašo visuomenininkai.

Plačiau šią idėją Izraelio atstovams siūloma aptarti susitikus akis į akį.

Aštrios diskusijos apie Holokaustą ir lietuvių vaidmenį jame visuomenėje kilo Rūtai Vanagaitei išleidus knygą „Mūsiškiai“, joje pasakojama apie žydų žudynėse dalyvavusius lietuvius.

Pirmadienį išplatintame pareiškime Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, kad Lietuvos žydai niekada nevadino lietuvių žydšaudžių tauta ir neketina to daryti, bet ragina Lietuvą pripažinti ir neslėpti Holokausto temos.

Ji atkreipia dėmesį, jog sunaikintos Lietuvos žydų istorijos įtraukti į mokyklų švietimo programas iki šiol nedrįso nė viena Lietuvos Vyriausybė, tačiau kartu pabrėžia ir žydus gelbėjusių lietuvių svarbą.

Per Holokaustą žuvo apie 90 proc. iš 208 tūkst. Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skirtos 98 žydų gelbėtojams, antradienį BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerija.

Pirmuosius teikimus dėl pensijų skyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ministerijai pateikė praėjusių metų rugsėjį. Valstybinės pensijos paskirtos nuo spalio 1 dienos.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija sudaro 116 eurų.

Seimas pernai birželį priėmė Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijos dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas, kurios žydų gelbėtojams suteikė laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu - teisę į valstybinę pensiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Apie 3 tūkst. mirčiai pasmerktų žydų išgelbėjo ne žydų tautybės Lietuvos gyventojai, daugiausia lietuviai.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 876 lietuvius, sąrašas nuolat pildomas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, gyvų tėra vos apie 100 žmonių, kurie gelbėjo žydus Holokausto metu.