NATO jau pasibaigė, bet languose dar matyti tiek JAV, tiek NATO vėliavų. Apie tai, kaip mus nušvietė pasaulio žiniasklaida, papasakojo „GO Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

„Kelioms dienoms Vilnius buvo dėmesio centre ir viso pasaulio akiratyje. Dauguma žurnalistų apšvietė patį politinį NATO turinį ir priimtus sprendimus. Džiaugiamės, kad Vilnius buvo paminėtas ne tik politiniame kontekste, bet ir kaip miestas. Miestas sužavėjo savo architektūra, maistu. Taip pat įrašuose buvo paminėta, kad Vilnius švenčia jubiliejų. Daug žurnalistų jungėsi tiesiogiai iš „Litexpo“ darydami reportažus. Mes iš anksto pasirūpinome, kad gražiausios miesto vietos būtų pažymėtos. Žurnalistams nereikėjo sukti galvos, kur pastatyti kamerą ir kur daryti reportažus. Daug reportažų buvo daroma iš Katedros aikštės, prie prezidentūros“, – dalijosi I. Romanoskienė.

Tiek V. Zelenskio, tiek Joe Bideno kalba pritraukė labai didelį žiniasklaidos dėmesį. Skaičiai yra didžiuliai.

Tiek JAV, tiek Rytų šalys visada atsiveža dideles komandas žurnalistų. Ar būtent šiose šalyse buvo daugiausia paminėjimų?

„JAV žiniasklaidoje yra daugiausia paminėjimų. Antroje vietoje – Turkija. Daug paminėta ir Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje. Bet JAV pirmauja“, – kalbėjo moteris.

Volodymyro Zelenskio kalba Lukiškių aikštėje pritraukė tūkstančius žmonių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tiek V. Zelenskio, tiek Joe Bideno kalba pritraukė labai didelį žiniasklaidos dėmesį. Skaičiai yra didžiuliai“, – teigė pašnekovė.

2013 m. mes turėjome Europos Sąjungos mastu panašų renginį. Ar stebite, kaip tai mums atsiliepia, kiek po to sulaukiame turistų?

„Tokie įvykiai pritraukia viso pasaulio dėmesį į šalį ir į miestą. Labai daug žmonių, kurie apsilankė NATO susitikimo metu, buvo pirmą kartą Vilniuje. Mums didžiausias komplimentas buvo išgirsti iš jų, kad jie planuoja sugrįžti. Tiesiogiai suskaičiuoti neišeis, bet tai labai stipriai prisideda prie turizmo skatinimo bei miesto žinomumo“, – sakė I. Romanoskienė.

Kaip Vilnius pasikeis po kelių dienų, kaip greitai grįšime į savo ritmą? Galbūt „Litexpo“ galėtų veikti kaip muziejus. Žmonės ateitų pasižiūrėti, atsisėsti ten, kur sėdėjo NATO generalinis sekretorius, JAV prezidentas.

„Miestas grįžta į savo įprastą gyvenimo ritmą. Pasidarysime namų darbus ir pasižiūrėsime, kas labiausiai pasiteisino. Galbūt reikės palikti kažkuriuos dalykus. O mes ir toliau darysime viską, kad garsintume Vilniaus vardą, kad Vilnius būtų patrauklus“, – teigė pašnekovė.

Į straipsnių antraštes Vilnius daugiausiai kartų pateko kultūros, paveldo ir turizmo kontekste. Per pirmus du vasaros mėnesius užsienio žiniasklaidos naujienose Vilnius dažnai buvo minimas, kaip lokacija kultiniam serialui filmuoti, tuomet kai pasirodė naujojo „Stranger Things“ serialo serijos. Žurnalistus iš užsienio sužavėjo Vilniaus TV bokšto pasiūlyta liepos mėnesį pramoga – pasivaikščiojimas apžvalgos terasos pakraščiu. Neliko nepastebėtas ir Lukiškėse įkalintas Putinas, kuri galima rasti pasitelkus „Google Street View” techologiją.

Šia vasarą apie Vilnių rašė didžiausi JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Ispanijos ir kitų pasaulio šalių žiniasklaidos priemonės, kai kurie žurnalistų lankėsi Vilniuje ir patys.

„Kiekvieno žurnalisto vizitas Vilniuje – tai dar viena galimybė parodyti tos šalies gyventojams, kad Vilnius yra saugus keliauti, mėgautis ir patirti. Žurnalistų įspūdžiai aprašyti didžiausiuose pasaulio žiniasklaidos kanaluose gerokai sustiprina patrauklios turistams Europos sostinės įvaizdį“, – sako Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Vilnius jau 5 metus garsėja kaip puiki lokacija filmams kurti. Šią vasarą pasirodžius naujiems kultinio serialo „Stranger Things“ epizodams Vilnius vėl pateko į pasaulio žiniasklaidos dėmesio centrą – daugiau nei 500 publikacijų visame pasaulyje, tarp jų – Holivudo naujienų tinklalapis „Deadline Hollywood“, žurnalas „The Hollywood Reporter“, populiarus kelionių portalas „Conde Nast Traveller“ , „Cosmopolitan“, „Elle“, bei kiti.

Vilnių giria ir serialo kūrėjai

Vienas iš „Stranger things“ serialo kūrėjų Chris Trujillo, duodamas interviu populiariam JAV kelionių tinklalapiui „Conde Nast Traveller“ negailėjo Vilniui komplimentų ir rekomendavo skaitytojams aplankyti Lietuvą: „Vilnius mane labai nustebino. Jis buvo toks gražus ir istoriškai neįtikėtinas architektūros požiūriu. Man ypač patinka galvoti apie žmones, atrandančius Lietuvą. Jaučiu, kad ta vieta yra nuostabi, ir visi, kuriems sakydavau, kad ten važiuoju, klausdavo: „Ką?“ Nuo tada, kai ten buvau, esu žmonių, norinčių ten nuvykti, šalininkas. Naujoji Meksika yra gana gerai turistų lankoma, jiems nebūtinai reikia mano pagalbos. Bet būtinai aplankykite Lietuvą. Nenusivilsite“, – žavėdamasis Vilniumi teigė „Stranger things“ serialo kūrėjas Chris Trujillo.

Vilnius mane labai nustebino. Jis buvo toks gražus ir istoriškai neįtikėtinas architektūros požiūriu.

Išsamų reportažą šia tema parengė ir didžiausias JAV Vakarų pakrantės žiniasklaidos kanalas „Los Angeles Times“. Šio kanalo žurnalistas Jaweed Kalim liepos mėnesį lankęsis Vilniuje, kalbėjosi su čia dirbančiais Lietuvos ir užsienio kino kūrėjais, viešėjo serialo filmavimo vietose.

Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė teigia: „Vilnius sparčiai skinasi kelią kaip viena svarbiausių kino kūrimo lokacijų Europoje, o čia įgyvendinti projektai veikia ne tik kaip gera reklama kino profesionalams, bet ir garsina miestą pasaulyje“.

Pasaulio žiniasklaidos dėmesį prikaustė nauja pramoga TV bokšte

Tik prieš mėnesį pasiūlyta Vilniaus TV bokšto pramoga – pasivaikščiojimas apžvalgos terasos pakraščiu 170 m. aukštyje, iš karto pateko į užsieniečio žiniasklaidos akiratį. Tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“ apie kvapą gniaužiančią pramogą parengė TV reportažą „Įspūdžių ieškotojai vaikšto ant aukščiausio Lietuvos pastato“. Reportaže minėta, kad lietuviai kilo į dangų pasivaikščioti ant Vilniaus televizijos bokšto.

Ant aukščiausio Lietuvos pastato atsiradusi naujovė sulaukė didžiausių Vokietijos žiniasklaidos portalų „Spiegel“ ir „Stern“ dėmesio. Iš viso apie šią pramogą buvo 17 skirtingų publikacijų JAV, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.

„Google Street View‘‘ ir Putino instaliacijos Lukiškių kalėjime garsino sostinės vardą

„Go Vilnius“, bendradarbiaudamas su kalėjimo konversijos autoriais bei virtualios fotografijos menininku Elijumi Šležu, sukūrė virtualų pažintinį turą po Lukiškių kalėjimą. Lankytojai gali net tik virtualiai pasižvalgyti po buvusio Lukiškių kalėjimo lauko teritoriją, bet ir išvysti Rusijos diktatorių V.Putiną, „įkalintą“ kalėjimo kameroje – tai padaryti leido „Google Street View“ technologija.

Ši iniciatyva aprašyta 29 publikacijose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir kitose pasaulio šalyse. Straipsniais ėmė dalintis JAV savaitinis naujienų žurnalas „Newsweek“, Jungtinės Karalystės portalas „Time Out‘‘ ir kiti.

„Po Rusijos invazijos į Ukrainą, atvirai kalbant, suprantama, yra labai daug žmonių, kurie norėtų matyti uždarytą Vladimirą Putiną. O dabar naujos virtualios ekskursijos po Lietuvos kalėjimą dėka galite suprasti, kaip tai gali atrodyti iš tikrųjų“ – rašė Jungtinės Karalystės portalas „Time Out‘‘.

Viešųjų ryšių ekspertai sako, kad Lietuva Vakaruose pastarąją savaitę nušviečiama itin pozityviai, giria gerai angliškai kalbančius šalies lyderius. Kai kurie jų tikisi, kad po šių įvykių pasaulis galbūt atkreips dėmesį ir į nestabilią bei nesaugią Baltarusiją.

Vyriausybės Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas penktadienį LRT radijui teigė, kad Lietuva po pastarosios savaitės įvykių atsidūrė pasaulio žiniasklaidos epicentre.

Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, Lietuva minėta apie 110-yje skirtingų šalių, informacija apie įvykius Minske ir Lietuvos vadovų reakciją pasirodė 30-čia kalbų, daugiausiai paminėjimų užfiksuota Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje, Ispanijoje.

Lietuva liaupsių sulaukė ir iš leidinio „Financial Times“, jis šalį gyrė ne tik už lyderystę per Baltarusijos įvykius, bet ir už sprendimą pasitraukti iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1.

„Lietuva pastarosiomis savaitėmis atrodo kaip laisvojo pasaulio lyderė“, – penktadienį rašė leidinio korespondentas Šiaurės ir Baltijos šalyse Richardas Milne'as (Milnas).

Lietuva pastarosiomis savaitėmis atrodo kaip laisvojo pasaulio lyderė.

Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas tvirtina, kad teigiami atsiliepimai apie Lietuvą „tikrai maloniai stebina“.

„Taip, Lietuva sulaukė komplimentų ir vertinimų. Manyčiau, kad šitas įvykis yra unikalus ir jo matomumas bei teigiama pusė tikrai maloniai stebina“, – BNS sakė A. Katauskas.

Tačiau tuo pat metu viešųjų ryšių ekspertas sakė besibaimintis, kad šiame kontekste bus prisiminti įvykiai, kai prieš dešimtmetį Lietuva Baltarusijai išdavė duomenis apie opozicionierių Alesio Beliackio bei Valentino Stefanovičiaus sąskaitas Lietuvoje.

Svarbu, kaip žinutė bus perskaityta

Komunikacijos agentūros „Agency 1323“ vadovas Artūras Jonkus tvirtino, kad be pozityvių atsiliepimų, taip pat reikia turėti omenyje, kaip žinutę perskaitys skirtingos šalys ir auditorijos.

„Tai, kad pats incidentas ir Lietuvos veiksmai, kurie buvo greiti ir ryžtingi, buvo nušviesti pozityviai, visada ėjo ir šalutinė žinutė – yra išsireiškimas, kad turime už sienos beždžionę su granata (Aliaksandrą Lukašenką – BNS). Kaip tą žinutę perskaito žmonės truputį toliau nuo politikos?“ – BNS sakė A. Jonkus.

„Tai, kas vyksta su Baltarusija, jeigu mes šnekame ne apie politinę lyderystę, o apie, pavyzdžiui, turizmą, investicijas – klausimas, kaip kai kuriose šalyse tai gali perskaityti. Neprognozuojamo kaimyno elgesys skirtingose auditorijose gali būti suprastas skirtingai“, – svarstė viešųjų ryšių ekspertas.

Jis prisiminė, kad dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Švedija atliko tyrimą, kuris parodė, kad JAV turistai vengė šalies dėl karo Balkanuose.

„Amerikiečiai perskaitė, kad ten yra nestabilu, Švedija, jų manymu, yra netoli buvusios Jugoslavijos, todėl ten važiuoti pavojinga. Tuo pavyzdžiu iliustruoju, kad tos pačios auditorijos tą pačią žinutę gali perskaityti labai skirtingai“, – sakė A. Jonkus.

Savo ruožtu A. Katauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuva apie nesaugumą Baltarusijoje kalbėjo daugybę metų.

„Lietuva, aišku, yra labai arti. Tai, kad šitas režimas yra šalia, gali būti išnaudojamas diplomatinėje komunikacijoje, dėl tos pačios Astravo AE, nusakant, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuva. Bet neužmirškime, kad šis klausimas palietė ne tik Lietuvą ir Baltarusiją, o užkabino visą Europos Sąjungą, didžiąsias aviacijos bendroves“, – pabrėžė jis.

„Netgi mūsų kai kurie artimiausi kaimynai dabar, ko gero, permąstys visą situaciją. Manau, kad nesaugumo kampas yra, bet apie nesaugumą kalbėjome daugybę metų“, – pridūrė jis.

Vyriausybės nariams – pagyros už anglų kalbą

Lietuvos Vyriausybei skubiai priėmus sprendimus, susijusius su oro erdvės uždarymu Baltarusijos vežėjams bei ėmusis lyderystės koreguojant poziciją Europos Vadovų Taryboje, šalies ministrai buvo kviečiami kalbėti per didžiausius žinių kanalus pasaulyje.

Pavyzdžiui, kitą dieną po incidento CNN eteryje pasirodė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Viešųjų ryšių ekspertai pažymi, kad ministrai pozicijas išdėstė aiškiai ir parodė gerus anglų kalbos įgūdžius.

„Čia yra niuansas – dėl labai techninės priežasties, jeigu nėra angliškai kalbančio žmogaus, arba reikia statyti tą, kuris kalba angliškai, arba nebūti tenai, kur yra anglakalbė aplinka“, – sakė A. Katauskas.

Anot jo, ši situacija ir ateities ministrams rodo, kaip svarbu gerai bendrauti pagrindinėmis kalbomis, turint omenyje, kad „išdėstyti tą poziciją yra ne vien jų asmeninis interesas“.

„Geras kalbos mokėjimas, šnekant su tarptautine auditorija, yra tikrai svarbu. Amerikiečiai yra labiau atlaidūs skirtingų lygių mokėjimui. Sakyčiau, kad labiau europiečiai žiūri – kalbos kultūra svarbesnė Europoje nei Amerikoje“, – BNS sakė A. Jonkus.

„Bet aišku, kad ir ten veikia, kad jei žmogus šneka sklandžiai ir suprantamai, suprantama ne tik konstrukcija ir tarimas, tai natūralu, kad toks žmogus priimamas gerokai palankiau“, – pabrėžė viešųjų ryšių ekspertas.

Kauno išskirtinumas

Vilnius į pasaulio žiniasklaidos portalų antraštes pateko 5 431 kartą, Kaunas – 3 524, o Klaipėda – 1 687 kartus.

Į bendrą pranešimų skaičių buvo įtraukti ir miestų paminėjimai Lietuvos žiniasklaidoje – jie sudarė didžiausią paminėjimų skaičių: 72 proc. visų pranešimų apie Vilnių, 53 proc. apie Kauną ir 63 proc. apie Klaipėdą.

"Įdomu tai, kad nors Kauno bendras paminėjimų skaičius yra mažesnis nei Vilniaus, tačiau santykinai daugiau kartų paminėtas užsienio žiniasklaidoje – beveik 50 proc. visų fiksuotų paminėjimų (Vilniaus – 28 proc.). Minint miestus išsiskyrė valdymo, eksporto, investicijų ir kultūros sritys. Vis dėlto pranešimų, kurie prisidėtų atskleidžiant Lietuvos miestų išskirtinumą, patrauklumą investuotojams, talentams ir turistams, buvo mažuma. Tikrai dar esame neišnaudoję viso turimo potencialo kryptingai miestų ir šalies komunikacijai", – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Remiantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo platformos "Melwater" duomenimis ir atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, bendra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos paminėjimų šį pusmetį pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti 61,85 mln. eurų.

Skambėjo "Žalgiris"

Miestai pagal paminėjimus pateko į skirtingų užsienio valstybių akiratį, o Vokietijoje užfiksuoti visų trijų miestų paminėjimai.

Vilniumi domėjosi Vokietijos (3,57 proc. rastų pranešimų apie miestą), JAV (3,17 proc.), Jordanijos (2,46 proc.) ir Italijos (2,23 proc.) žiniasklaida. Prie miesto matomumo daugiausia prisidėjo šių valstybių žiniasklaidoje aptartos COVID-19 pandemijos aktualijos, taip pat teigiamą sostinės bei šalies įvaizdį formuojančios socialinės ir kultūrinės iniciatyvos: kaukių mados savaitė, kinas po atviru dangumi, viešųjų erdvių atvėrimas kavinėms bei restoranams, dronų panaudojimas siekiant užtikrinti karantino laikymąsi, atstumui restoranuose išlaikyti panaudoti manekenai. Žiniasklaidos pranešimuose tai pat buvo pastebėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio šventė, Vilniuje vykęs NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, "Stranger Things" filmavimas sostinėje.

Kauno naujienos daugiausia domino Vokietijos (30,79 proc. visų pranešimų apie miestą), Turkijos (5,33 proc.), Italijos (3,77 proc.) portalus. Skaitmeninį miesto matomumą daugiausia lėmė pranešimai, susiję su krepšinio klubu "Žalgiris". Plačiai aptartos šio klubo aktualijos: rungtynių rezultatai, komandos sudėtis, Šarūno Jasikevičiaus karjera, sunkumai COVID-19 pandemijos metu. Susidomėjimo sulaukė ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyva – 3D spausdintuvų naudojimas apsauginėms priemonėms per karantiną gaminti.

"Žalgiris" kartu su Kauno miesto vardu antraštėse šių metų pirmąjį pusmetį pasirodė 411 kartų. Šių straipsnių vertė, atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, galėtų siekti 7,39 mln. eurų. Vien "Žalgirio" pavadinimas į portalų antraštes šį pusmetį pateko 2 861 kartą, o bendra "Žalgirio" paminėjimų pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti net 38,88 mln. eurų.

"Džiugina tai, kad Kaunas per pirmuosius šešis metų mėnesius buvo vis garsiau girdimas ir dėl kitų veiklų mieste – "Žalgirio" klubo, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyvos ir modernių 3D spausdintuvų pritaikymo reaguojant į aktualijas. Tai tik dar kartą įrodo, kad Kaunas yra ne tik sporto, bet ir greitas, modernus ir inovacijas kasdieniams sprendimams įgalinantis miestas", – teigia VšĮ "Kaunas IN" direktorius Tadas Stankevičius.

Kaunas yra ne tik sporto, bet ir greitas, modernus ir inovacijas kasdieniams sprendimams įgalinantis miestas.

Klaipėda ryškiausiai buvo matoma Vokietijos (20,92 proc. visų pranešimų apie miestą), Latvijos (3,20 proc.), JAV (2,55 proc.) bei Rusijos (2,49 proc.) žiniasklaidos antraštėse.

Išsiskiria Vilnius

Vertinant Lietuvos miestų matomumą socialiniuose tinkluose "Facebook", "Twitter" ir "Youtube", akivaizdžiai dominuoja sostinė. Vilnius pagal paminėjimų skaičių Kauną lenkia daugiau nei du kartus, o Klaipėdą – beveik šešis kartus. Per pirmąjį pusmetį Vilnius socialiniuose tinkluose paminėtas 14 485 kartus, Kaunas – 6 094 kartus, o Klaipėda – 2 452 kartus.

Visi trys miestai matomiausi buvo "Facebook" socialinėje platformoje. "Facebook" (11,5 tūkst. Vilniaus paminėjimų) ir "Twitter" (2,4 tūkst. Vilniaus paminėjimų) platformose matomas didžiausias sostinės atotrūkis nuo kitų miestų. Mažiausiai pranešimų apie Lietuvos miestus pasirodė "Youtube" platformoje.

Tirdama šalies matomumą, Lietuvos įvaizdžio grupė, atlikusi 13-os tikslinių užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizę, nustatė, kad pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – daugiau nei 200 tūkst. kartų.

Daugiausia nagrinėtos mūsų šalies valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritys. Lietuvos paminėjimų daugiausia užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

Vilniaus paminėjimai daugiausia susiję su turizmo sritimi, kūrybišku atsaku į COVID-19, kultūrinėmis ir socialinėmis iniciatyvomis. Kauno ir Klaipėdos miestų paminėjimų daugiausia užfiksuota Vokietijos žiniasklaidoje. Kauno „Žalgirio“ klubo veikla buvo viena matomiausių formuojant Kauno skaitmeninį matomumą, rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta apžvalga.  

Vilnius į pasaulio žiniasklaidos portalų antraštes pateko 5 431 kartą, Kaunas – 3 524, o Klaipėda – 1 687 kartus.

Į bendrą pranešimų skaičių buvo įtraukti ir miestų paminėjimai Lietuvos žiniasklaidoje – jie sudarė didžiausią paminėjimų skaičių: 72 proc. visų pranešimų apie Vilnių, 53 proc. – apie Kauną ir 63 proc. – apie Klaipėdą.

„Įdomu tai, kad nors Kauno bendras paminėjimų skaičius yra mažesnis nei Vilniaus, tačiau santykinai buvo daugiau paminėjimų užsienio žiniasklaidoje – beveik 50 proc. visų fiksuotų paminėjimų (Vilniaus – 28 proc.). Tarp miestų paminėjimų išsiskyrė valdymo, eksporto, investicijų ir kultūros dimensijos. Vis dėlto pranešimų, kurie prisidėtų atkleidžiant Lietuvos miestų išskirtinumą, patrauklumą investuotojams, talentams ir turistams, buvo mažuma. Tikrai dar esame neišnaudoję viso turimo potencialo kryptingai miestų ir šalies komunikacijai“, – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Vilnius į pasaulio žiniasklaidos portalų antraštes pateko 5 431 kartą, Kaunas – 3 524, o Klaipėda – 1 687 kartus.

Remiantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo platformos „Melwater“ duomenimis ir atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, bendra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos paminėjimų šį pusmetį pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti 61,85 mln. eurų.

Miestai pagal paminėjimus pateko į skirtingų užsienio valstybių akiratį, o Vokietijoje užfiksuoti visų trijų miestų paminėjimai.

Vilniumi domėjosi Vokietijos (3,57 proc. rastų pranešimų apie miestą), JAV (3,17 proc.), Jordanijos (2,46 proc.) bei Italijos (2,23 proc.) žiniasklaida. Prie miesto matomumo daugiausia prisidėjo šių valstybių žiniasklaidoje aptartos COVID-19 pandemijos aktualijos, taip pat teigiamą sostinės bei šalies įvaizdį formuojančios socialinės ir kultūrinės iniciatyvos: kaukių mados savaitė, kinas po atviru dangumi, viešųjų erdvių atvėrimas kavinėms bei restoranams, dronų panaudojimas siekiant užtikrinti karantino laikymąsi, atstumui restoranuose išlaikyti panaudoti manekenai. Žiniasklaidos pranešimuose tai pat buvo pastebėta Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo 30-mečio šventė, Vilniuje vykęs NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, „Stranger Things“ filmavimas sostinėje.

Proaktyvi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ bei VšĮ „GO Vilnius“ veikla ir komunikacija JAV bei Italijos žiniasklaidoje generavo teigiamų pranešimų apie Vilnių, kaip patrauklią turizmo kryptį, srautą: plačiai aptartos populiariausios lankytinos vietos, senamiesčio grožis, galimybė pasižvalgyti į senamiestį iš oro baliono.

Kauno naujienos daugiausia domino Vokietijos (30,79 proc. visų pranešimų apie miestą), Turkijos (5,33 proc.), Italijos (3,77 proc.) portalus. Skaitmeninį miesto matomumą daugiausia lėmė pranešimai, susiję su krepšinio klubu „Žalgiris“. Plačiai aptartos šio klubo aktualijos: rungtynių rezultatai, komandos sudėtis, Š. Jasikevičiaus karjera, sunkumai COVID-19 pandemijos metu. Susidomėjimo sulaukė ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyva – 3D spausdintuvų naudojimas apsauginėms priemonėms per karantiną gaminti.

„Žalgiris“ kartu su Kauno miesto vardu antraštėse šių metų pirmąjį pusmetį pasirodė 411 kartų. Šių straipsnių vertė, atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, galėtų siekti 7,39 mln. eurų. Vien „Žalgirio“ pavadinimas į portalų antraštes šį pusmetį pateko 2 861 kartą, o bendra „Žalgirio“ 0paminėjimų pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti net 38,88 mln. eurų.

„Džiugina tai, kad Kaunas per pirmuosius šešis metų mėnesius buvo vis garsiau girdimas ir dėl kitų veiklų mieste – „Žalgirio“ klubo, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyvos ir modernių 3D spausdintuvų pritaikymo naujosios realybės akivaizdoje. Tai tik dar kartą įrodo, kad Kaunas yra ne tik sporto, bet ir greitas, modernus ir inovacijas kasdieniams sprendimams įgalinantis miestas“, – teigia VšĮ „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius.

Klaipėda ryškiausiai buvo matoma Vokietijos (20,92 proc. visų pranešimų apie miestą), Latvijos (3,20 proc.), JAV (2,55 proc.) bei Rusijos (2,49 proc.) žiniasklaidos antraštėse. Aktyviausiai kalbėta apie Klaipėdos uosto aktualijas: per Klaipėdos uostą vykusio JAV naftos krovinio perdavimą Baltarusijai, naują „TT-Line“ laivyno keltą „Marco Polo“, uosto veiklų sumažėjimą pandemijos metu. Aptarti ir istoriniai Vokietijos bei Klaipėdos ryšiai, prekės ženklų naujienas nagrinėjantis JAV portalas „Under Consideration LLC“ skyrė dėmesio naujajam Klaipėdos universiteto prekiniam ženklui. Nepastebėta neliko ir neigiamą miesto įvaizdį formuojanti žinia apie AB „Grigeo Klaipėda“ taršą Kuršių mariose. AB „Grigeo Klaipėda“ veikla daugiausia domėjosi JAV žiniasklaidos portalai.

Vertinant Lietuvos miestų matomumą socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“, akivaizdžiai dominuoja sostinė. Vilnius pagal paminėjimų skaičių Kauną lenkia daugiau nei 2 kartus, o Klaipėdą – beveik 6 kartus. Per pirmąjį pusmetį Vilnius socialiniuose tinkluose paminėtas 14 485 kartus, Kaunas – 6 094 kartus, o Klaipėda – 2 452 kartus.

Visi trys miestai matomiausi buvo „Facebook“ socialinėje platformoje. „Facebook“ (11,5 tūkst. Vilniaus paminėjimų) ir „Twitter“ (2,4 tūkst. Vilniaus paminėjimų) platformose matomas didžiausias sostinės atotrūkis nuo kitų miestų. Mažiausiai pranešimų apie Lietuvos miestus pasirodė „Youtube“ platformoje. 

Tirdama šalies matomumą, Lietuvos įvaizdžio grupė, atlikusi 13-os tikslinių užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizę, nustatė, kad pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – daugiau nei 200 tūkst. kartų. Daugiausia nagrinėtos mūsų šalies valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritys. Lietuvos paminėjimų daugiausia užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

Apie šalį daugiausiai buvo kalbama minint valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritis. Daugiausia Lietuvos paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

Kaip rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 13 tikslinių užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizė, užsienio žiniasklaidos antrojo šių metų ketvirčio pranešimuose pastebimas teigiamas šalies vertinimas, dominavo neutralus arba teigiamas tonas. 

„Antrasis šių metų ketvirtis pasižymėjo bendro pranešimų srauto ir Lietuvos paminėjimų juose sumažėjimu, tačiau aktyvi šalies viešojo sektoriaus institucijų ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „GO Vilnius“ komunikacija COVID-19 akivaizdoje leido mūsų šaliai būti matomai ne tik kontekstiniuose pranešimuose, bet ir tapti pagrindiniu objektu naujienų pranešimuose. Matome kokybinių pokyčių – pastebimai išaugęs šalies paminėjimų skaičius įtakinguose ir dideles auditorijas turinčiuose naujienų portaluose. Tai pozityvi tendencija, nes didina skaitmeninį matomumą ir bendrą šalies žinomumą“, – pažymi Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Atliktas tyrimas rodo, kad daugiausiai Lietuvos paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės (9 926 paminėjimai), Vokietijos (9 140 paminėjimų), Rusijos (7 378 paminėjimai) ir Latvijos (6 398 paminėjimai) internetinių naujienų portalų pranešimuose.

Naujienų apie Lietuvą sklaidos vertinimas apėmė septynias šalies įvaizdžio dimensijas: valdymą (užsienio ir vidaus politika), turizmą, eksportą, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus, sportą. Šį pusmetį didžiausio susidomėjimo sulaukė valdymo (46,44 proc. visų žinių), turizmo (16,27 proc.) bei investicijų ir imigracijos (14,64 proc.) sritys.

Lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį, užfiksuotas bendras Lietuvos paminėjimų skaičiaus sumažėjimas internetiniuose portaluose (26,21 proc.) ir socialiniuose tinkluose (4,86 proc.).

Pozityvių naujienų sraute – kultūros temos

Kultūros tematika – viena pozityviausiai vertinamų dimensijų visą šį pusmetį. Lietuvos kultūra ir šalies menininkų laimėjimai, pastebimi pasaulio žiniasklaidos, garsina mūsų šalies vardą. Pastarąjį pusmetį matomiausi buvo Lietuvos fotografų, kino bei teatro atstovų, muzikų, šokėjų darbai ir jų laimėjimai. Užsienio žiniasklaidos pranešimuose skambėjo operos solistės Asmik Grigorian, teatro režisierius Oskaro Koršunovo, avangardinio kino krikštatėvio Jono Meko vardai. Vis dažniau užsienio žiniasklaidos pranešimuose Lietuva pristatoma kaip išskirtinė vieta kino filmams kurti. Šią žinią padeda skleisti mūsų šalyje filmuoti plataus atgarsio sulaukę serialai:  „Stranger Things“, „Černobilis“. Šį pusmetį ir toliau sklido Lietuvos atstovų pergalės Venecijos bienalėje atgarsis. Kalbėta apie Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio bei Vilniaus Gaono 300-ųjų metinių minėjimus. Pastebimą teigiamo pobūdžio pranešimų skaičių sugeneravo ir šių metų mūsų šalies atstovai „Eurovizijos“ dainų konkurse grupė „The Roop“ ir jų pergalės alternatyviuose „Eurovizijos“ konkursuose. 

Matome kokybinių pokyčių – pastebimai išaugęs šalies paminėjimų skaičius įtakinguose ir dideles auditorijas turinčiuose naujienų portaluose.

Kultūros naujienos dominavo Rusijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Latvijos ir Vokietijos naujienų žiniasklaidos portaluose.

Iniciatyvi Lietuvos institucijų ir šalies sostinės komunikacija ir įgyvendintos kampanijos COVID-19 akivaizdoje sugeneravo daugiau reikšmingų teigiamą toną turinčių pranešimų. Nors šį pusmetį didelė pranešimų dalis buvo susijusi su COVID-19 tema, vis tik neliko nepastebėtos ir socialinės, kultūrinės šalies iniciatyvos, reaguojant į pandemijos iššūkius. Bene daugiausiai pasaulio žiniasklaida domėjosi Baltijos šalių „kelionių burbulu“, kuris sugeneravo daugiau nei 1 400 pranešimų ir potencialiai pasiekė 5 mlrd. auditoriją. Taip pat didelio atgarsio sulaukė Vilniaus miesto iniciatyvos – viešųjų erdvių atvėrimas kavinėms bei restoranams, kinas po atviru dangumi, kaukių mados savaitė ir kita. Pastebėtos ir įvairios savanorystės iniciatyvos, technologijų panaudojimas gaminant apsaugos priemones, Vilties moneta, įamžinusi bendrystę ir solidarumą pandemijos akivaizdoje, kampanija „Ačiū, Lietuva!“ ir kitos iniciatyvos.

Prie teigiamų naujienų srauto generavimo aktyviai šį pusmetį prisidėjo ir turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ inicijuota kampanija „Discover colours you never knew existed“, tarptautinis virtualus renginys ,,Fintech Week Lithuania“ (organizatoriai MITA, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, ROCKIT,„FintechLithuania“ ir „FintechHubLT“ asociacijos), pirmą kartą Lietuvoje organizuoti „fintech“ sektoriaus apdovanojimai. Neliko nepastebėti ir inovatyvūs sprendimai viešajame sektoriuje – „GovTech Lab“ iniciatyva.

Palankumo indeksas – teigiamas

Vertinant užsienio šalių naujienų portalų informacinius pranešimus, užfiksuotas teigiamas Lietuvos įvaizdžio įvertinimas, kuris buvo atliekamas taikant Palankumo indekso ir tono vidurkio matavimo metodologiją. Vertinimas pagal pasirinktą metodologiją buvo atliktas įvertinus tik reikšmingus ir išskirtinius Lietuvos paminėjimus užsienio žiniasklaidoje antrąjį šių metų ketvirtį – tai sudarė 21 proc. (715) visų analizuotų pranešimų.

„Nors dominavo neutralaus tono pranešimai (jie sudarė 44,1 proc. reikšmingų Lietuvos paminėjimų), didžiausią poveikį Lietuvos žinomumo formavimui turėjo, t. y. didžiausiai auditorijai buvo skirti teigiami pranešimai apie šalį (34,69 proc. reikšmingų paminėjimų), kurie labiausiai ir lėmė teigiamą įvaizdžio įvertinimą užsienio žiniasklaidoje. Teigiamais pranešimais potencialiai pasiektas skaitytojų skaičius buvo 1,7 karto didesnis nei neutraliais pranešimais pasiektų skaitytojų skaičius, o neigiamų pranešimų potencialiai pasiektą auditoriją pranoko beveik 4 kartus. Neigiami pranešimai sudarė mažiausiąją reikšmingų Lietuvos paminėjimų dalį – 21,21 proc.“, – pažymi Lietuvos įvaizdžio grupės patarėja Jūratė Jazbutytė. 

Didžioji dalis neigiamą toną turinčių naujienų pranešimų užsienio žiniasklaidoje šį pusmetį buvo susiję su COVID-19 viruso padariniais. Taip pat buvo minimos Lietuvos piliečių nusikalstama veikla užsienio šalyse, aptariami klausimai, susiję su Holokausto atmintimi, Vilniuje planuotas teroro išpuolis, pareigūno S. Žymanto nužudymas, demografinės Lietuvos problemos, „Grigeo Klaipėda“ tarša Kuršių mariose. Svarbu pažymėti, kad neigiamo tono naujienos sudarė tik 9,77 proc. visų šio pusmečio žinių apie Lietuvą, buvo fragmentiškos ir neturėjo didelės įtakos šalies įvaizdžiui užsienyje.

Užsienio žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo sistemos sukūrimo projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė, atsakinga už vieningą šalies pristatymą užsienyje, kartu su šalies viešojo sektoriaus institucijomis, tyrimų bei konsultacijų bendrove „Kantar“ ir konsultacijų bendrove „Person Premier“. Šis projektas yra Europos Sąjungos projekto „Vieningos, viešuosius interesus atitinkančios ir į rezultatus orientuotos Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos sukūrimas“ dalis, kurio pagrindinis tikslas – pagerinti Lietuvos pristatymo užsienyje veiklos įgyvendinimo kokybę, siekti efektyviau naudoti valstybės išteklius veiklai, susijusiai su Lietuvos pristatymu užsienyje, sukuriant efektyvią ir į rezultatus orientuotą Lietuvos pristatymo užsienyje sistemą.

Nuo praėjusios savaitės 14-oje sostinės restoranų ir kavinių lankytojams kompaniją palaikantys stilingi manekenai padeda išlaikyti saugų atstumą tarp staliukų bei supažindina su naujausiomis šio sezono mados tendencijomis. Ši Vilniaus restorano „Cozy” savininko Bernie Ter Braak idėja suderinti saugaus atstumo taisykles su pagalba vietiniams kūrėjams sudomino viso pasaulio žiniasklaidą. Tarptautinę šio projekto komunikaciją vykdžiusios Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius” duomenimis, naujiena apie iniciatyvą jau pasidalino daugiau nei 550 žiniasklaidos kanalų visame pasaulyje.

Apie vilniečių sumanymą parašė tokie žiniasklaidos kanalai kaip garsiųjų amerikiečių dienraščio „New York Times“ ir prancūzų dienraščio „Le Monde“ interneto svetainės, naujienų portalai „Euronews“, „Yahoo“, „MSN“, „France24“, apie maistą ir restoranų kultūrą rašančio žurnalo „Food and Wine magazine“ svetainė ir kiti. Žinia daugiausiai dėmesio sulaukė JAV, Prancūzijoje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje.

„Balandį Vilniaus meras paskelbė planus atiduoti kai kurias miesto viešąsias erdves lauko kavinėms. Dabar, kai šalis švelnina ribojimus restoranams, kavinėms bei barams ir jau galima prisėsti jų viduje (laikantis saugių atstumų), sostinėje gimė dar vienas kūrybiškas sprendimas – paversti tuščius restoranų staliukus mados vitrinomis“, „ rašo svetainė „Food and Wine“.

„Elegantiški manekenai turėtų padėti restoranų klientams valgyti saugiu atstumu ir, galbūt, tuo pačiu pagerinti jų stilių“, – paaiškina prancūzų „France24“.

Komplimentais vilniečių kūrybiškumui bei restoranų ir mados verslo bendrystei žarstomasi ir socialiniuose tinkluose. Štai portalo „Emerging Europe“ redaktorius Craig Turp-Balazs savo „Twitter“ paskyroje rašo: „Reikia pasakyti, kad Vilnius labai gerai išgyvena krizę. Kitiems miestams verta atkreipti dėmesį“. Tuo metu naujienų agentūros „Bloomberg“ vyriausiasis maisto kritikas Richard Vines savo paskyroje ne tik pasidalija Vilniaus idėja, bet ir rekomenduoja savo sekėjams gerą indiško maisto restoraną Vilniuje – „Gaspar‘s“.

Pastaruoju metu Vilnius vis dažniau minimas kaip miestas, iš kurio kitiems derėtų imti pavyzdį.

„Pastaruoju metu Vilnius vis dažniau minimas kaip miestas, iš kurio kitiems derėtų imti pavyzdį. O viena po kitos pasaulį apskriejančios vilniečių iniciatyvos įtvirtina Vilniaus, kaip kūrybingų, drąsių, ir gebančių įžvelgti galimybes netikėtose vietose žmonių, miesto įvaizdį. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai po didžiulių sukrėtimų miestai iš naujo bando atrasti savo stipriąsias puses“, – sako Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

Stiklo kvartalo bendruomenės iniciatyva vietinių kūrėjų darbus restoranuose apžiūrėti bus galima iki gegužės pabaigos. Originalią mados akciją koordinuoja Stiklo kvartalo bendruomenės asociacijos „Miesto kvartalas“ pirmininkė Julija Janus.

Stilingi manekenai Vilniaus restoranuose – jau penktoji itin didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio sulaukusi naujiena iš Vilniaus pandemijos laikotarpiu. Užsienio žiniasklaida aktyviai dalijosi naujienomis apie fotografo Ado Vasiliausko projektą „Karantino portretai“, „Kino pavasario“ iniciatyvą „Aerokinas“, Kaukių mados savaitę bei lauko kavinėms ir restoranams atiduotas miesto viešąsias erdves.

Šis Baltijos šalių sprendimas dėmesio sulaukė JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados, Indijos, Japonijos ir kitų šalių žiniasklaidos kanaluose. Tai rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta analizė.

„Lietuva, Latvija ir Estija tapo pirmosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kurios suteikė galimybę laisvai judėti viena kitos piliečiams. Daugelio valstybių sienoms esant uždarytoms, galiojant įvairiems ribojimams, išskirtinis Baltijos šalių sprendimas patraukė pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Šis ir kiti Baltijos šalių sprendimai rodo, kad efektyviai su virusu kovojančioms ir unikalius sprendimus siūlančioms šalims globali pandemija gali būti ir ypatingų galimybių metas“, – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimą pranešė pasaulinės naujienų agentūros – „Reuters“, AFP, AP. Dėmesio Lietuvai netrūko ir kituose didžiuosiuose užsienio šalių naujienų portaluose. Bendra visų publikacijų auditorija – daugiau nei 1,5 milijardo skaitytojų.

Apie „kelionių burbulą“, paminėdami Lietuvą, rašė tokie portalai kaip Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC, „The Guardian“, „The Telegraph“, Prancūzijos „France24“, JAV „CNN“, „The New York Times“, „USA Today“, „Yahoo“, „Forbes“, Australijos „News.com.au“, Japonijos „The Japan Times“, Vokietijos DW.

Aktyviausiai žinia domėjosi JAV, Kanados, Australijos, Didžiosios Britanijos, Indijos žiniasklaida.

Kalbant apie Baltijos šalių „kelionių burbulą“, daugiau nei 20 proc. pranešimų buvo pateikta nuoroda į premjero Sauliaus Skvernelio įrašą tviterio socialiniame tinkle. Šiame įraše premjeras išreiškė viltį, kad Baltijos šalių iniciatyva paskatins verslą, suteiks žmonėms viltį kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo.