Pajuto draudimo naudą

„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, – patirtimi dalijosi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. – Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų.“

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.

Draustis skatina kompensacija

Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. „Draudimas – ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis apsidrausti pasėlius, juo labiau kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. eurų, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkst. Tačiau kai dalis įmokos kompensuojama, palyginti su galimais stichinių nelaimių padariniais, pasėlių draudimas nebeatrodo kaip didelė finansinė našta“, – sakė pašnekovas.

Pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius ir einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 2,271 mln. eurų paramos lėšų.

Remiama veikla ir galimi pareiškėjai

Ši SP intervencinės priemonės parama teikiama pareiškėjams, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal aplinkos ministro įsakymą) ir (arba) iššalimo rizikos apdraudusiems remiamus auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Ši parama neteikiama asmenims, kuriems iškelta bankroto byla arba kurių veikla likviduojama.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Valstybės parama

Visi gyventojai, įstaigos ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę žalą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, gali kreiptis valstybės paramos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nustatytą tvarką valstybės parama negali  būti didesnė nei pusės žalos dydžio, jei iki žalos atsiradimo dienos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, tačiau šiomis paslaugomis nebuvo pasinaudota. Todėl svarbu rizikas valdyti patiems žemės ūkio veiklos subjektams ir drausti pasėlius, pasinaudojant SP parama.

Užs. 1886330

Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, apsidraudusieji gali susigrąžinti net iki 70 proc. draudimo įmokos sumos.

Kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos

Paraiškas pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, ūkininkai paprastai kviečiami teikti du kartus per metus. Šiemet pirmasis paraiškų priėmimo etapas prasideda kovo 1-ąją ir tęsis iki birželio 30 dienos. Į paramą pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti gali pretenduoti ir paraiškas teikti visi žemės ūkio veiklos subjektai, apdraudę pasėlius ir (arba) augalus pasirinktoje draudimo kompanijoje. Parama skiriama remiantis „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ taisyklėmis. Nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, pareiškėjui kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos.

Džiugu, kad ūkiai vis aktyviau naudojasi šia parama. Paraiškas paramai „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusiai su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, jau pateikė net 1 tūkst. 28 pareiškėjai per 3 mln. eurų sumai, 2020 m. rudenį apdraudę 2021 m. derlių. 2020 m. derlių draudė 763 pareiškėjai, jų sąskaitas pasiekė net 2 mln. 402 tūkst. eurų. 2019 m. derlių draudė 602 ūkiai, jiems skirta 2,4 mln. eurų paramos.

Įmokos dalies kompensavimas – vienas iš motyvų draustis

Marijampolės savivaldybės ūkininkas Antanas Bendaravičius pasėlius draudžia jau keletą metų. Rudenį – nuo iššalimo, pavasarį – nuo sausros. Ūkininkas sako, jog labiausiai naudotis draudimo bendrovių paslaugomis jį skatina galimybė valdyti rizikas. Tiesa, A. Bendaravičius pripažino, kad pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensavimo galimybė atliko svarbų vaidmenį priimant sprendimą drausti pasėlius.

„Draudimo nauda niekada nedvejojau. Juk žinojimas, kad patyrus žalą ją kompensuos, leidžia ramiau gyventi. Tačiau, turiu pripažinti, ilgą laiką pasėlių draudimo paslaugomis nesinaudojau. Tik prieš keletą metų kolegos ūkininko paragintas apsidrausti pasėlius ir išsiaiškinęs visas aplinkybes bei sužinojęs, kad egzistuoja tokia (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritis „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, pagal kurią galima atgauti dalį draudimo įmokos, ryžausi apsidrausti. Pradėjęs draugystę su pasėlių draudimu, ją tęsiu ir toliau. Teko patirti kelis draudiminius įvykius ir gauti draudimo išmoką, tačiau svarbiausia, kad galiu ramiau miegoti ir nuolat nesidairyti į dangų bei orų prognozę ir nesijaudinti, ar tikrai mano augalai pakels siunčiamus gamtos išbandymus“, – mintimis dalijosi ūkininkas.

Draudžia, nes jaučia atsakomybę

Paraiškas paramai gauti pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ jau nemažai metų pildo ir Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Sigutis Jundulas. Jis draudžia visus augalus, kuriuos augina. Žemdirbių vedlys sako tiesiog taip suprantantis ūkio plėtrą ir rūpinimąsi juo.

„Kai investuoji ir atsakingai dirbi, nesinori, kad viskas nueitų perniek. Rizikos valdymą priimu kaip atsakomybę – tik taip galiu būti tikras, kad mano darbai ir triūsas nenueis veltui. Galima tikėtis, kad, nutikus nelaimei, pasigailės valdžia, tačiau taip nebūtinai nutiks, procesas užtruks, o pinigų juk reikės čia ir dabar. Kita vertus, galimybė susigrąžinti draudimo įmokos dalį ir yra valstybės pagalba, tik ne visi ryžtasi ja pasinaudoti“, – nuomone dalijosi pašnekovas.

Kaip anksčiau skelbė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo sausros draudimo įmokos.

Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Paraiškos bus priimamos iki birželio 30 dienos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Tai – pirmasis paraiškų teikimo etapas šiais metais. Antrasis paraiškų rinkimo laikotarpis prasidės rugsėjo 1 dieną ir baigsis gruodžio 31 dieną.

Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui skirta 3,597 mln. eurų paramos lėšų.

„Preliminariais skaičiavimais, šiandien nuostoliai siekia apie 40 mln. eurų. Tie nuostoliai skirtinguose rajonuose yra skirtingi - nuo 1 iki 7 mln. eurų Panevėžio rajone, kur dėl lietaus užlieta beveik 30 tūkst. hektarų“, - ketvirtadienį interviu LRT radijui teigė B.Markauskas.

Anot jo, kitą savaitę numatoma pasklebti ekstremalią situaciją visoje šalyje, kas leistų panaudoti valstybės rezervo lėšas.

„Kalbėti apie ryškesnę paramą iš biudžeto sudėtinga, bet pirmadienį renkasi ekstremalių situacijų komisija ir tada bus galimybės panaudoti rezervinį fondą“, - sakė žemės ūkio ministras.

Žemės ūkio ministerija šią savaitę ketina kreiptis į Europos Komisiją (EK), kad būtų suteikta parama ūkininkams, tačiau B.Markauskas pripažino, kad vilčių gauti europinę paramą nedaug, nes nuostolių patiria visi Europos ūkininkai. Žemės ūkio ministro teigimu, dėl liūčių ir prastesnio derliaus maisto produktų kainos šalyje neturėtų augti.

„Kartais piktnaudžiaujama ta tema, nes Lietuva yra bendros Europos Sąjungos ir pasaulinės rinkos narė. Situacija Lietuvoje neįtakoja nei pieno, nei grūdų kainų“, - sakė ministras.

Ketvirtadienį B.Markauskas susitinka su nuo liūčių nukentėjusių savivaldybių merais, su kuriais aptars ekstremalių situacijų valdymo klausimus. Penktadienį žemės ūkio ministras kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu lankysis Ukmergės rajone.

Ekstremali situacija dėl liūčių padarytų nuostolių šiuo metu paskelbta 8-iose - Panevėžio, Šilutės, Rokiškio, Pagėgių, Kupiškio, Kretingos, Jonavos ir Pasvalio - savivaldybėse.

Savanoriškuoju draudimu apdraudusieji pasėlius nuo nuostolių, kuriuos sukelia nepalankios oro sąlygos, jau sulaukė kompensacijų, kurių dydis siekia 50 proc. draudimo įmokų sumos. Nacionalinė mokėjimo agentūra šios valstybės pagalbos gavėjams išmokėjo 2,1 mln. eurų (7,2 mln. litų) dalinių draudimo įmokų kompensacijų už 2014 metus.

Pareiškėjai, siekiantys paramos, kreipėsi į savivaldybes, kuriose įregistruota žemės ūkio valda, dėl pagalbos suteikimo. Iš viso 2014 metais 39 savivaldybėse buvo užregistruotos 553 pažymos. Daugiausia pažymų buvo užregistruota Joniškio, Kėdainių, Šiaulių, Marijampolės ir Kupiškio savivaldybėse.

Patvirtintiems pagalbos gavėjams buvo išmokėtos dalinės draudimo įmokų kompensacijos už apdraustus deklaruotus bulvių, kopūstų, burokėlių, morkų, svogūnų, cukrinių runkelių, sodų ir uogynų augalų, vasarinių bei žieminių javų, grikių, kukurūzų, linų, vasarinių bei žieminių rapsų ir kitų augalų plotus.

Ši valstybės pagalba skiriama žemės ūkio veiklos subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, ir į ją pretenduoti gali fiziniai asmenys bei mažos ir vidutinės įmonės.

Draudikai pastebi, kad norinčiųjų drausti gyvūnus ypač padaugėja kilus kokiai nors epidemijai. Draudikų asociacijos duomenimis, už gyvūnų draudimą šiemet surinkta daugiau nei 4 mln. Lt., bet žalų išmokėta apie 10 mln. Lt. Didžioji dalis sumos teko vienai nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiai bendrovei.

Kaip ir daugelis ūkininkų, vieno ekologinio ūkio šeimininkai draudžia pastatus, įrangą, kuriai įsigyti gauta parama, o gyvulių – nedraudžia.

„Tiesiog neapsimoka, nes draudimo įmokos nemažos. Jei draustume visus gyvulius, paskaičiavome, kad netenkame  pusantros karvės kasmet, o kritimų pas mus nebūna“, – tvirtina Ukmergės rajono ūkininkė Janina Kulėšienė.

Daugiausiai draudžiami paukščiai, galvijai, kiaulės. Draudikai pastebi, kad, pvz., savo galvijus nuo ligų ir kitų nelaimių draudžia tik kas dvidešimtas ūkininkas.

„Karvių banda gali kainuoti nuo 100 iki 500 tūkst. Lt. Nuostoliai galimi ne tik dėl ligų, gali sudegti ferma ar kita nelaimė atsitikti. Įmokos nėra didelės. Apytiksliai skaičiuojant, vienos karvutės draudimas kainuoja apie 100 Lt. per metus“, – teigia „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius.

Daugiausiai gyvūnų apdraudžia „Lietuvos draudimo“, „Ergo“, PZU ir BTA bendrovės. Šiemet surinkta daugiau nei 4 mln.Lt. įmokų, o išmokėta 10 mln. Didžioji dalis išmokų teko nuo afrikinio kiaulių  maro nukentėjusiam ūkiui.

Paprastai po tokių įvykių poreikis draustis išauga, tačiau esant epidemijai, tai padaryti, ypač pirmą kartą – labai sudėtinga.

„Turime klientų, kurie yra apdrausti nuo tokių įvykių, įskaitant ir afrikinį kiaulių marą. Sutartys galioja, nes sudarytos iki epidemijos. Tad turi praeiti rizikos situacija, kad atsirastų  naujos galimybės draustis. Visus kitus gyvūnus, kuriems nėra epidemijos rizikos, siūlome drausti“, – tikina „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas.

„Daugiau draudžiasi tie, kurie investuoja į ūkius – bendrovės, paukštynai, kiaulių kompleksai, o smulkesnieji – dar ne. Tačiau  jei įvyksta nelaimė, jie labiau nukenčia. Apskritai žmonių noras pirkti draudimo paslaugas didėja, rinka kasmet nors ir ne staigiai, bet auga“, –tvirtina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Pagal surinktas įmokas gyvūnų draudimas Lietuvoje užima pustrečio procento turto draudimo sektoriaus. Palyginti su ES šalimis senbuvėmis, tai labai mažai.