„Šiandien esame kaip niekada stiprūs. Turime fizinį barjerą, modernias visą ES išorės sienos perimetrą 100 proc. dengiančias stebėjimo sistemas, naujausią techniką ir NATO standartus atitinkančią ginkluotę, turime susidėlioję reagavimo algoritmus. Mūsų siena – pavyzdys ES, nebūsime užklupti netikėtai“, – Vidaus reikalų ministerijos pranešime cituojama ministrė.

Anot jos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vaidmuo ir atsakomybė per pastaruosius metus smarkiai išaugo, nes šalies sienos apsauga tapo didesniu rūpesčiu.

Mūsų siena – pavyzdys ES, nebūsime užklupti netikėtai.

Pasak A. Bilotaitės, į pasienio infrastruktūros atnaujinimą pastaruoju metu iš viso investuota kiek daugiau nei 200 mln. eurų, didžiausia dalis iš šių lėšų skirta fizinio barjerio įrengimui.

Sienos apsaugą Lietuvoje siekta sustiprinti reaguojant į 2021 metais kilusį migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Lietuvos pareigūnai kaltina Baltarusijos režimą šios krizės organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.

Renginio metu Šalčininkuose taip pat buvo pasveikinta 115 Pasieniečių mokyklos kursantų, kurie davė priesaiką Lietuvai. Jiems buvo įteikti baigimo ženklai. Jie dar šią savaitę pastiprins pajėgas ir pradės tarnybą VSAT padaliniuose.

VSAT iš viso dirba 3,5 tūkst. žmonių.

Pagrindiniai Pasieniečių dienos šventiniai renginiai šiemet vyks Varėnoje. Šiame mieste yra įsikūrusi viena iš dviejų sieną su Baltarusija saugančių pasienio rinktinių.

Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje iki popietės veiks pasieniečio profesiją pristatanti ekspozicija.

Apie galimybes tapti VSAT pareigūnu pasakos Pasieniečių mokyklos atstovai. Bus galima apžiūrėti pasieniečių sraigtasparnį, mobilią dokumentų tikrinimo laboratoriją, pasieniečių ginkluotę, įrangą, transporto priemones, pabendrauti su kinologais ir pamatyti jų dresuojamus augintinius. Savo veiklą bei įrangą visuomenei demonstruos ir VSAT Branduolinio saugumo kompetencijos centro pasieniečiai.

Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už pasieniečių bus aukojamos Šv. Mišios, Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje vyks ceremonialas, jo metu skambės sveikinimai, bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems VSAT pareigūnams.

Pasieniečių dienos ištakos irgi siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais.

Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei ir juo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir VSAT bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus. Lietuvos, Šengeno erdvės narės,  pasieniečių pagrindinė misija – saugoti valstybės sieną, garantuojant visuomenės ir valstybės saugumą, teisėtą asmenų patekimą ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje.

Strateginis VSAT veiklos tikslas – integruotas ES išorės sienų valdymas.

Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 kilometrai. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja beveik 6 proc. Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 kilometrų.

Pastaruoju metu išaugus neteisėtų migrantų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo  saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų.

Valstybės vadovų sveikinimai

Valstybės vadovai antradienį sveikina pasieniečius profesinės dienos proga.

„Kasdieniu darbu Jūs kuriate saugesnę Lietuvą. Pastarojo metu įvykiai – pandemija, situacija Baltarusijos pasienio ruože – patvirtino, kad kiekvieno iš Jūsų profesionalumas ir atsidavimas darbui padeda susidoroti su iššūkiais bei leidžia valdyti situaciją. Vertinu Jūsų indėlį ir prisiimtą atsakomybę tarnauti savo šaliai“, – sveikinime teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Sveikinu Jus Pasieniečių dienos proga. Dėkoju už pastangas stiprinant ir užtikrinant nacionalinį saugumą bei linkiu stiprybės ir sėkmės tolesnėje veikloje. Būkite saugūs ir sveiki“ – sveikindama teigia Seimo Pirmininkė.

Pasieniečius sveikina ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Kasdieniu darbu Jūs kuriate saugesnę Lietuvą.

„Kiekvienas Jūsų atliekate itin svarbią misiją, užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą. Tiek mūsų istorija, tiek dabartinės realijos liudija, kad prarasti laisvę galima labai greitai. Dėkoju Jums visiems už tai, kad atsakingai reaguojate į kiekvieną potencialią grėsmę“, – sako I. Šimonytė.

Pasieniečių dienos ištakos siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei ir juo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

Dėl koronaviruso pandemijos atsisakyta tradicinio parado, kuris birželio 29-ąją vykdavo įvairių miestų gatvėmis, iškilmingos rikiuotės, daug žiūrovų sutraukdavusių parodomųjų programų, pasienietiškos košės, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmadienio rytą prie Valdovų rūmų Vilniuje, Katedros aikštėje prasidės ir iki popietės veiks pasieniečio profesiją pristatanti ekspozicija.

Apie galimybes tapti VSAT pareigūnu pasakos Pasieniečių mokyklos atstovai. Bus galima apžiūrėti mobilią dokumentų tikrinimo laboratoriją, pasieniečių ginkluotę, įrangą, transporto priemones, pabendrauti su kinologais ir pamatyti jų dresuotus augintinius. Savo veiklą bei įrangą visuomenei demonstruos ir VSAT Branduolinio saugumo kompetencijos centro pasieniečiai.

Po mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Valdovų rūmų kieme vyks iškilminga ceremonija, per kurią skambės sveikinimai, bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems pareigūnams.

Po jo programą „Partizanų dainos džiazo stiliumi“ surengs Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir dainininkė Loreta Sungailienė. 

Šiemet VSAT mini Lietuvos vieningos sienos apsaugos sistemos įkūrimo šimtmetį. 1920 metais  įkurtas pirmasis Parubežinis (pasienio) pulkas.

Pirmąkart pasieniečių profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino birželio 29-ąją kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas atkurtas ir VSAT bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

VSAT šiuo metu dirba beveik 4 tūkst. tarnautojų ir darbuotojų.

Centrinėje pasieniečių įstaigoje Vilniuje antradienį surengta VSAT 100-mečio jubiliejui skirto istorinio dokumentinio filmo premjera. Per ją VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas už nuopelnus kuriant ir stiprinant valstybės sienos apsaugą bei reprezentuojant pasieniečio vardą įteikė VSAT atminimo ženklus „Valstybės sienos apsaugai – 100“. Tiesa, ne visi apdovanotieji galėjo atvykti į renginį, todėl atminimo ženklai jiems bus įteikti vėliau.

Garbingi apdovanojimai skirti buvusiam Pasienio policijos departamento (PPD) vyriausiajam komisarui Audroniui Beišiui, buvusiam VSAT vadui Vainiui Butinui, tuometiniam Krašto apsaugos departamento Pasienio  apsaugos tarnybos viršininkui, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pasieniečių vadui Virginijui Česnulevičiui (po mirties), buvusiam PPD vyriausiojo komisaro pavaduotojui-intendantui Algimantui Gelažanskui, buvusiam PPD vyriausiojo komisaro pavaduotojui štabo viršininkui Petrui Jakubėnui, buvusiam VSAT vadui Jurgiui Jurgeliui, buvusiam VSAT vado pavaduotojui, štabo viršininkui Genadijui Kuznecovui, buvusiam PPD vyriausiojo komisaro pavaduotojui štabo viršininkui Jonui Lazarenkai, buvusiam vyriausiajam pasienio policijos komisaro pavaduotojui Arvydui Linkui, buvusiam VSAT vado pavaduotojui štabo viršininkui Valentinui Novikovui, buvusiam VSAT viršininkui Jonui Algimantui Paužoliui, buvusiam VSAT vadui Renatui Požėlai, buvusiam VSAT vadui Algimantui Songailai, buvusiam PPD vyriausiajam komisarui Stanislovui Stančikui, buvusiam VSAT vadui Sauliui Stripeikai, buvusiam vyriausiajam pasienio policijos komisaro pavaduotojui štabo viršininkui Algirdui Stončaičiui, buvusiam VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadui Sauliui Tamulevičiui, buvusiam VSAT vado pavaduotojui Sigitui Virkečiui, buvusiam VSAT vado pavaduotojui štabo viršininkui Vaclovui Zabarauskui, buvusiam VSAT vado pavaduotojui Zenonui Žymančiui, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos pasieniečiui žuvusiui tarnybos vietoje Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkui Gintarui Žaguniui (po mirties), bei renginių vedėjui Juozui Šalkauskui.

Sukurtas istorinis dokumentinis filmas

Antradienį centrinėje pasieniečių įstaigoje Vilniuje pristatytas VSAT 100-mečio jubiliejui skirtas istorinis dokumentinis filmas. 35 min. trukmės filme detaliai pasakojama sienos apsaugos istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.

Jį galima pamatyti čia: 

Filmo premjeroje dalyvavo dabartinė ir ankstesnės VSAT vadovybės, tarnybai nusipelniusių žuvusių ir mirusių pasieniečių artimieji, filmo kūrėjai, konsultantai, kiti pasieniečiai ir jų svečiai.

VSAT iki šiol neturėjo tokio išsamaus filmo apie savo istoriją, todėl maždaug prieš pusantrų metų VSAT Prevencijos skyriuje gimė ši idėja, buvo sukurta filmo koncepcija bei atlikti kiti iki filmavimo būtini parengiamieji darbai.

Istorinį dokumentinį filmą maždaug metus kūrusiai UAB „TymDrym“ komandai teko nelengva užduotis – per pusvalandį supažindinti žiūrovą su Lietuvos sienos apsaugos sistemos raida, lemtingais istoriniais įvykiais, atpasakoti ir nušviesti svarbiausius šalies pasieniečių darbus ir tarnybos kasdienybę. Orientuotasi į išliekamąją naujo kūrinio vertę, visaapimantį pasakojimą ir vaizdinį pateikimą faktų bei filmuotos medžiagos iš įvairių veiklos laikotarpių.

Filme gausu archyvinių kadrų, ypač iš tarpukario istorijos bei VSAT veiklos iškart po 1990-ųjų, tarp jų ir iki šiol niekur neskelbtų. Vaizdams įamžininti naudoti nepilotuojami orlaiviai, filmo kūrėjai pasieniečių darbą fiksavo ir iš skrendančio VSAT orlaivio, patrulinio laivo ir katerio bei aplankė daugybę objektų pasienyje.

Du tragiški tarnybai ir visai Lietuviai įvykiai – 1940-ųjų sovietinės okupacijos pirmosios aukos pasieniečio Aleksandro Barausko žūtis bei pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nušauto pasieniečio Gintaro Žagunio mirtis 1991 metais – žiūrovams rodomi atkuriamosios dokumentikos scenomis. Jose vaidino aktoriai. Beje, abi šios scenos nufilmuotos autentiškose aplinkose, kur ir įvyko tragedijos: buvusioje sargybos būstinėje Ūtos kaime, Varėnos rajone, ir Krakūnų kaime, Šalčininkų rajone.

Filme taip pat panaudota VSAT ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Lietuvos kino centro medžiaga. Savo asmeniniame archyve saugomais istoriniais kadrais apie svarbiausius įvykius pasienyje sutiko pasidalinti ir operatorius Romas Dabrukas.

Birželio 29-oji yra Pasieniečių diena, profesinė šventė maždaug pusketvirto tūkstančio tarnyboje dirbančių tarnautojų ir darbuotojų. Šiemet šią dieną kartu minimas ir organizuotos Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistemos 100-metis. Mat 1920-aisiais Lietuvoje buvo suformuotas specialiai sienos apsaugai skirtas dalinys – 1-asis parubežinis (pasienio) pulkas.

Ženklas keliavo aplink Lietuvą

Valstybės sienos ženklo kelionė aplink Lietuvą pasieniu, kuri buvo skirta šiemet minimam valstybės sienos apsaugos sistemos 100-mečiui, pasibaigė. VSAT Vilniaus pasienio rinktinė tokią priemonę pradėjo prieš 4 mėnesius.  Apkeliavęs 30 pasienio užkardų ir visu Lietuvos perimetru ženklas, išrašytas gražiausiais pasieniečių bendruomenės linkėjimais, grįžo į Vilniaus pasienio rinktinės vadavietę Vilniaus rajono Mickūnų miestelyje.

Kelionė aplink Lietuvą pasienio ruožu užtruko 100 dienų. Per VSAT Vilniaus, Varėnos ir Pagėgių pasienio rinktinių užkardų ruožus valstybės sienos ženklas buvo perduodamas iš vienų pasieniečių rankų kitiems kolegoms. Ženklas palei visą sieną buvo gabenamas pėsčiomis, dviračiu, bėgte, plaukte, automobiliu ir t. t.  Kelionės metu įveikti ir karantino laikotarpio išbandymai, kuomet užkardoms viena kitai tekę ženklą perdavinėti laikantis visų reikiamų nurodymų ir rekomendacijų.

Tarp daugybės kelionės nuotraukų albume atsidūrė ir akimirkos iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos su nuoširdžiais sveikinimais, kuriuos labai „stipriai palaikė“ ir Švenčionių pasieniečių kolega vokiečių aviganis Bosas.

Svarbu, kad ženklo kelionės metu buvo sukurtas bendruomeniškumo ir vienybės jausmas.

Birželio 29-oji yra Pasieniečių diena, profesinė šventė maždaug pusketvirto tūkstančio tarnyboje dirbančių tarnautojų ir darbuotojų. Šiemet šią dieną kartu minimas ir organizuotos Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistemos 100-metis. Mat 1920-aisiais Lietuvoje buvo suformuotas specialiai sienos apsaugai skirtas dalinys – 1-asis parubežinis (pasienio) pulkas.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai pasirašius Lietuvos nepriklausomybės aktą, šalis atkūrė šalies valstybingumą. Naujai atgimusios valstybės sienų apsaugos klausimas buvo neaiškus. Metų gale dar tik pradėta kurti kariuomenė, vyko nepriklausomybės kovos su bermontininkais, bolševikais ir lenkų daliniais. 1919 m. balandį prie sienos su Vokietija įsteigus 7 pirmąsias muitines Lietuvos valstybės sieną saugojo muitinių sargai, buvo sukurti pasienio milicijos būriai. Tačiau valstybės sienos apsauga vyko tik pasirinktinai, o kai kur ji visai nebuvo saugoma.

1920 m. vasario 14 d. slaptu Lietuvos kariuomenės vado įsakymu, nuo vasario 1 d. buvo pradėtas formuoti specialiai sienos apsaugai skirtas kariuomenės dalinys – 1-asis parubežinis (pasienio) pulkas. Jo vadu paskirtas plk. ltn. Petras Kubiliūnas.

Taigi 1920 m. vasario 1 d. laikoma vieningos sienos apsaugos sistemos Lietuvoje pradžia.

Vasario 22 d. pirmosios šio pulko kuopos išvyko į tarnybą  saugoti Lietuvos sienos su Vokietija.

Pasibaigus kovoms dėl nepriklausomybės, reikėjo organizuoti specializuotą kariuomenės dalinį saugoti ir kontroliuoti Lietuvos valstybės sieną su Latvija. 1922 m. rugsėjo 1 d. krašto apsaugos ministro įsakymu buvo pradėtas formuoti 2-asis pasienio pulkas. Vadu paskirtas karininkas mjr. Adolfas Birontas. Užsitęsus pulko formavimui, buvo nuspręsta sieną saugoti naudojant „skrajojančių būrių“ metodą.  1923 m. lapkritį šis pulkas buvo likviduotas ir suformuotas naujas darinys – Pasienio sargybų divizija.

1923 m. gegužės 7 d. krašto apsaugos ministro visiškai slaptu įsakymu 4-tos pėstininkų divizijos pagrindu buvo sukurta Pasienio sargybų divizija, kuri palaipsniui turėjo pereiti į Vidaus reikalų ministerijos (VRM)  pavaldumą. Jau nuo 1924 m. sausio 1 d. divizija buvo likviduota. Daugiau nei 2000 kareivių pervesti VRM žinion.

VRM pavaldi Pasienio policija Lietuvos valstybės sieną pradėjo saugoti 1923 m. birželio 18 d., kai Lietuvos valstybės įgaliotinis Klaipėdos kraštui įsakė organizuoti Pasienio policiją Klaipėdos krašte (tuomet dar vadinta Valstybine policija). Visas valstybės sienos dalis VRM galutinai perėmė ir jų apsaugą pradėjo nuo 1924 m. sausio 1 d.

Lietuvos pasienio policija buvo suformuota remiantis Lietuvos kariuomenės kariškiais. Pasienio policijos administracinio-organizacinio vieneto – baro ribos paprastai sutapdavo su vienos apskrities ribomis, išimtis buvo tik Seinų˗Marijampolės baras. Apskričių ribose valstybės sienos apsaugai vadovavo pasienio policijos barų viršininkai, pavaldūs savo apskričių viršininkams. Barą įprastai sudarė 4-8 rajonai, kuriems vadovavo rajonų viršininkai. Patyrusi nemažai įvairių pertvarkymų, Lietuvos pasienio policijos organizacinė struktūra galutinai nusistovėjo apie 1928 m. ir be didesnių pakitimų išsilaikė iki 1940 m.

Lietuvos valstybės sienos apsauga tarpukariu buvo padalinta į 3 zonas: sienos su Latvija, sienos su Vokietija ir demarkacinės (nuo 1929 m. – administracinės) linijos su Lenkija.

Valstybės siena su Latvija galutinai nusistovėjo tik 1921 m. kovą. 545,1 km ilgio sieną čia saugojo 200 sargybinių, tarnavusių 6 baruose – Kretingos, Mažeikių, Šiaulių, Biržų, Rokiškio ir Zarasų. Kiekvienas baras buvo suskirstytas į 4-8 rajonus, kuriems vadovavo 33 II eilės viršininkai, uždirbdavę apie 100 litų mažiau nei barų viršininkai, dirbę Klaipėdos krašte ar prie demarkacinės linijos, kas lėmė didelę jų kaitą. Skirtingai nei prie kitų valstybės sienų, čia nebuvo formuojamos pasieniečių sargybos, bet buvo sudaroma atskira žvalgų tarnyba, vadovaujama rajonų viršininkų. Dėl panašių ekonominių sąlygų prie Latvijos sienos kontrabanda buvo smulki.

Valstybės sieną su Vokietija, 139,2 km besiribojusią su Vilkaviškio ir Šakių apskritimis, saugojo Vilkaviškio pasienio policijos baras su būstine Kybartuose. Nuo 1923 m. Lietuvai atsikovojus Klaipėdą ir įkūrus valstybinę policiją, pastaroji buvo suskirstyta į tris komisariatus: Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių. Klaipėdos krašte buvo įkurta 14 pasienio rajonų su atitinkamu skaičiumi sargybų. 1926 m. birželio 4 d. Klaipėdos krašto valstybinė policija pavadinta Pasienio policija tampa pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Čia nuo seno buvo gajos kontrabandos gabenimo tradicijos. Tarpukariu prie sienos su Vokietija (bei Klaipėdos kraštu) kontrabandos buvo sulaikoma daugiau nei prie visos likusios Lietuvos valstybės sienos.

Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės (nuo 1929 m. – administracinės) linijos, skyrusios šias valstybes tarpukario metais, apsauga visą tarpukario laikotarpį išsiskyrė savo specifika. Tai buvo to meto Europos politikų įteisinta dviejų kaimyninių valstybių linija. Nors karo veiksmai nevyko, bet per visą tarpukario laikotarpį abi valstybės nepalaikė diplomatinių santykių. Lietuvos pasienio policijos tarnyba prie šios linijos buvo labai sunki ir pavojinga. Čia vyko nuolatiniai susišaudymai su įvairiais sienos pažeidėjais ir tarp pasieniečių, sargybinių grobimai, perkeliamos administracinę liniją žyminčios gairės ir kt. Sulaikomos kontrabandos kiekiai prie šios sienos buvo mažesni nei prie Vokietijos, tačiau lenkė sulaikomus kiekius prie sienos su Latvija.

Birželio 29-oji yra profesinė šventė beveik 4 tūkstančiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų.

Šventė prasidės prieš vidurdienį maršu paradu nuo V. Miliūno viešosios bibliotekos iki Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios, vidurdienį čia bus aukojamos mišios.

Šventės metu bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems VSAT pareigūnams, vyks parodomoji kinologų su šunimis programa. Ypatingą

pasirodymą vandenyje ir ore surengs Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komanda ir VSAT sraigtasparnio pilotai.

Nidos uosto teritorijoje veiks pasieniečių technikos ir ginkluotės ekspozicija. Visi šventės dalyviai bus vaišinami pasienietiška koše ir arbata. Šventės pabaigoje koncertuos įvairios kapelos ir muzikos grupės.

Oficialiai Pasieniečių diena – birželio 29-oji – Lietuvoje pirmą kartą buvo paminėta 1922-aisiais.

Pagrindinė Pasieniečių dienos šventė vyks Panevėžyje – prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros išsirikiuos VSAT vėliavų rikiuotė, vėliau vyks mišios ir rikiuotė, Laisvės aikštėje vyks iškilmingas šventinis ceremonialas, koncertas.

Po jo bus demonstruojama parodomoji kinologų su tarnybiniais šunimis programa.

Oficiali Pasieniečių dienos data – birželio 29-oji – Lietuvoje pirmą kartą buvo paminėta 1922-aisiais.

Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 kilometrai.

Pagrindinė Pasieniečių dienos šventė trečiadienį vyks Šiauliuose, kur pasieniečiai organizuos įvairių renginių.

11.30 val. prasidės maršas paradas nuo viešbučio „Šiauliai“ Vilniaus ir Tilžės g. iki Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros. Jame žygiuos tarnybos vadovybė, rikiuotės būrys, pasieniečiai su padalinių vėliavomis, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinis pučiamųjų orkestras, VSAT kinologai su tarnybiniais šunimis.

12.00 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje bus aukojamos šv. Mišios už VSAT.

13.00 val. maršas paradas tęsis Trakų, S.Šalkausko ir Ežero g. iki aikštės prie Talkšos ežero.

13.30 val. prie Talkšos ežero prasidės iškilmingas šventinis ceremonialas, kurio metu skambės sveikinimai, labiausiai nusipelniusiems pasieniečiams bus įteikti apdovanojimai.

14.00  val. ten pat vyks VRM  reprezentacinio pučiamųjų orkestro šventinis koncertas. Po jo parodomąją programą demonstruos VSAT kinologai su tarnybiniais šunimis.

14.40 val. šventės dalyviai stebės VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) Specialiosios paskirties užkardos pareigūnų ir pasieniečių sraigtasparnio „Eurocopter 145“ pasirodymus.

15.00 val.  prie Talkšos ežero vyks Šiaulių bigbendo koncertas "Saulės džiazas".

Ten pat veiks pasieniečių technikos ir ginkluotės ekspozicija,  bus pristatomas pasieniečių sraigtasparnis, o visi šventės dalyviai bus vaišinami pasienietiška koše.

Šiauliuose yra įsikūrusi PAR Zoknių užkarda.

Oficiali Pasieniečių dienos data – birželio 29-oji – Lietuvoje pirmą kartą buvo paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį tuometinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Petras Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino profesinę pasieniečių dieną – birželio 29-ają – kaip Pasienio pulko šventę.

1999 m. Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir jos padaliniuose ji vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

Pasieniečių dienai skirti renginiai šiomis dienomis vyksta ir kituose Lietuvos regionuose, kur veikia VSAT rinktinės ir užkardos.

Šiandien VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus. Lietuvos, Šengeno erdvės narės, pasieniečių pagrindinė misija – saugoti valstybės sieną, garantuojant visuomenės ir valstybės saugumą, teisėtą asmenų patekimą ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje. Strateginis VSAT veiklos tikslas – integruotas Europos Sąjungos išorės sienų valdymas.

Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763 km. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja apie dešimtadalį visos Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos, t. y.  1070 km.

Pirmadienį bus minima Pasieniečių diena, kuri yra profesinė šventė maždaug 4 tūkst. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų. Kartu bus paminėti ir du istoriniai Lietuvos sienos apsaugos jubiliejai.

Pagrindinė Pasieniečių dienos šventė pirmadienį vyks Palangoje, kur pasieniečiai organizuos įvairių renginių.

Prieš vidurdienį VSAT rinktinių vėliavų būriai rikiuosis Palangos užkardoje, Bangų gatvėje. Po rikiuotės vado raporto VSAT vadui Renatui Požėlai iš užkardos bus žygiuojama iki Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios.

Vidurdienį bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už VSAT. Po jų prasidės maršas paradas, kuris nuo bažnyčios eis Jono Basanavičiaus gatve iki Jūratės ir Kastyčio skvero. Šiame skvere vyks iškilmingas šventinis ceremonialas, labiausiai nusipelniusiems pasieniečiams bus įteikti apdovanojimai, pranešė VSAT.

Po pietų pasieniečiai žiūrovus pakvies ant Palangos tilto, nuo kurio bus galima stebėti jūroje vyksiančią operaciją. „Aro“ pareigūnai iš pasieniečių sraigtasparnio „Eurocopter“ desantuosis ir šturmuos pažeidėjų laivą. Šį vaidmenį atliks pasieniečių laivas ,,Kihu“.

Oficiali Pasieniečių dienos data – birželio 29-oji – Lietuvoje pirmą kartą ji paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį tuometinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Petras Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino profesinę pasieniečių dieną – birželio 29-ają – kaip Pasienio pulko šventę.

1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ir jos padaliniuose.

Be to, šiemet Pasieniečių diena sutampa su 95-mečiu, kai pradėta kurti Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistema. 1920-ųjų vasario 1-ąją pradėtas formuoti I parubežinis (pasienio) pulkas, kuriam vadovauti paskirtas pulkininkas leitenantas Petras Kubiliūnas.

Šiandien VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų reikalavimus.

Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763 kilometrai. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja apie dešimtadalį visos Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos, t. y. 1070 kilometrai.