„Diskusijoje (dėl NT mokesčio – BNS) aš pasigendu argumentų, labai daug yra emocijų. Visu pirma, reikia aiškiai pasakyti, kad tai nėra naujas mokestis. Nekilnojamo turto mokestis yra ir dabar, tiesiog jis yra koreguojamas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šioje diskusijoje, žinoma, norėtųsi girdėti garsesnį savivaldos, pavyzdžiui, Savivaldybių asociacijos balsą apie tai, kaip matytų ir ketintų jį taikyti. Manau, kad tai išsklaidytų labai daug nepagrįstų baimių“, – pridūrė ji.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė neatmetė, jog artėjant naujo NT mokesčio priėmimui pasiūlymų dėl jo gali pateikti ir jos vadovaujama partija.

„Reikia pasakyti dar ir tai, kad kol kas nekilnojamo turto mokestis praėjo tik svarstymo stadiją, dar laukia priėmimas ir iki jo tikrai bus siūlymų – neatmetu, kad kažkokią korekciją pasiūlys ir Liberalų sąjūdis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tai išsklaidytų labai daug nepagrįstų baimių.

 

Seimo pirmininkė pažymėjo, kad daugiau nei pusė gyventojų NT mokesčio nemokėtų, bei siūlė kreipti dėmesį ne į aukščiausią, bet žemiausią – 0,05 proc. – jo kartelę.

Seimas prieš savaitę po svarstymo pritarė pritarė 0,05–4 proc. tarifo „žirklėms“, o konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Dabar liko paskutinis balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.

Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Be to, siūloma leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo. 

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas antradienį pasiūlė neapmokestinti pagrindinio būsto net ir priėmus naująjį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. tarifą.