Nerado siuntinio

Užsisakiusiai reikiamus preparatus su pristatymu į namus, Kristinai jau kitą dieną atskriejo Lietuvos pašto kurjerio žinia, kad jai veža siuntą. Paskui sulaukė nepažįstamos moters skambučio, kad jai kažkodėl pristatyti Kristinos vaistai.

Abi moterys kreipėsi į pašto atstovus, pranešė apie susidariusią situaciją, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Tuomet Kristina kreipėsi į "Kauno dienos" redakciją.

Ji pasakojo, kad buvo sulaukusi kurjerio, tačiau šis po ilgo stoviniavimo prie savo mašinos tik atsiprašė, kad neranda jos siuntinio.

"Šių metų vasario 23 d. 13.07 val. man paskambino kurjeris ir pasakė, kad aš ateičiau į lauką prie automobilio pasiimti siuntos. Paprašiau, kad atneštų prie buto durų. Vairuotojas kategoriškai atsisakė man pristatyti siuntą mano nurodytu adresu, motyvuodamas, kad karantinas, kad prie buto durų nepristato siuntų", – stebėjosi kaunietė.

Ji turi negalią, sunku judėti, tačiau, neturėdama kitos išeities, šiaip ne taip nusigavo į lauką.

"Netrumpai stovėjau lauke, kol vairuotojas ieškojo mano siuntos. Neradęs pasakė, kad siuntos neturi, ir kad ją atveš už pusantros valandos, bet siuntos taip ir nesulaukiau", – istoriją tęsė moteris.

Kristina įamžino akimirką, kai kurjeris automobilyje ieško jos siuntinio, bet tąkart taip ir nerado. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Įteikta kitam asmeniui

Kristina puolė skambinti į Lietuvos paštą, teirautis, kur jos siunta, už kurią mokėjo 82 eurus. Pasak Kristinos, konsultantė buvo labai nemaloni, bet pasakė, kad susisieks su vairuotoju dėl minėtos siuntos. Į pastabą, kad kurjeris nurodė siuntinio ateiti pasiimti prie automobilio, ši neva atsakiusi, kad už pristatymą prie buto durų reikia susimokėti. "Bet juk siunta svėrė tik pusę kilogramo, bent taip nurodyta ant pakuotės", – Lietuvos pašto atstovų elgesiu stebėjosi  Kristina.

Netrukus ją pasiekė staigmena. Į elektroninį paštą įkrenta laiškas, tiksliau, patvirtinimas, kad siunta jai jau pristatyta, nors jos net nebuvo mačiusi jos akyse.

Paaiškėjo, kad siunta atsidūrė ne jos, o visai kitos moters rankose.

"Vėliau man paskambino nepažįstama moteris ir pasakė, kad jai kurjeris atvežė siuntą, bet, atidariusi ją ir pamačiusi vaistus, suprato, kad tai svetimas siuntinukas. Patikrino adresatą ant jo, ten rado mano telefono numerį. Paskambino man, sako, nežino, ką daryti su siunta. Paprašiau, kad paskambintų į paštą ir praneštų apie gautą svetimą siuntą", – pasakojo kaunietė. Ji žino adresą, kuriuo buvo pristatytos jos prekės. Gatvė – ta pati, tačiau viena gyvena ilgo V.Krėvės prospekto pradžioje, kita – pabaigoje.

Ne jūs radote, o aš parašiau, pas ką jis yra.

Kaip būtų įrodžiusi?

Kristina sunkiai juda, bet gal galėjo paprašyti, kad jos siuntą moteris ją tiesiog atvežtų ar atneštų? Nedrįso prašyti tokios paslaugos? "Buvau apie tai pagalvojusi, bet kaip aš būčiau įrodžiusi paštui, kad jie suklydo, o ne aš apsimelavau? Norėjau, kad jie pamatytų ir patys ištaisytų savo klaidą", – teigė moteris.

Kristina mano, kad jei ne jos siuntą gavusios kaunietės geranoriškumas, vargu ar būtų galėjusi įrodyti, kad siuntos negavo ir ji buvo pristatyta kitam asmeniui.

Tiesa, kai jau buvo atitaisyta klaida ir siunta jai atvežta, jos pasiimti vėl reikėjo išeiti į lauką.

Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė patvirtino, kad minėtas siuntinys buvo nukeliavęs ne tuo adresu.

"Apgailestaujame dėl šios situacijos. Iš tiesų įsivėlė žmogiškoji klaida. Suprantame klientei sukeltus nepatogumus ir dėl to nuoširdžiai atsiprašome. Vos tik sužinoję apie šią situaciją ėmėmės atitinkamų veiksmų, siunta vakar buvo pristatyta tikrajai gavėjai", – penktadienį teigė pašto atstovė.

Penktadienį Kristina patvirtino, kad siuntinį jau gavo. "Paskambino iš pašto, sako, radome jūsų siuntinį. Ne jūs radote, o aš parašiau, pas ką jis yra", – pasakojo moteris.

Užklausime Lietuvos paštui ketvirtadienį persiuntėme Kristinos pateiktą informaciją, kurią ji jau anksčiau buvo siuntusi paštui, tačiau tada ji atsako nesulaukė. Sureaguota tik į "Kauno dienos" laišką.

Atsainiai tvarko laiptinę

Pasipiktinusi daugiabučio administratoriaus „Būsto valdos“ darbu prieš kelias dienas į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi viena Pakraščio gatvės namo gyventoja. Moteris tikino pavargusi nuo siunčiamų darbuotojų imituojamos veiklos, už kurią, anot jos, žmonės moka nemažus pinigus.

„Galėčiau pasakoti ir pasakoti. Tai jie pakeičia groteles prie laiptinių ir paskaičiuoja už jas, kaip už duris, tai lupa nepaaiškinamus pinigus už trūkusio vamzdžio remontą. Bet šį kartą noriu papasakoti apie namo ir laiptinių tvarką. Jau kurį laiką stebiu valytoją. Jei ne pildoma lentelė pirmame aukšte ant durų, tikrai nesuprasčiau, kad ji buvo atėjusi, – Moteris piktinosi, ne tik dulkių kamuoliais, kurie lieka gulėti kampuose ar kramtomosiomis gumos gniužulais ant palangių. – Ne kartą mačiau, kaip su vienu kibiru vandens valytoja išplauna visą laiptinę nuo penkto iki pirmo aukšto. Ar jums tai atrodo normalu? Ypač dabar, kai dėmesys švarai turėtų būti prioritetas.“

Imitavo barstymą

Mokestį už laiptinės valymą, „Būsto valda“ kiekvienam butui skaičiuoja pagal jo plotą. Į redakciją besikreipusiai moteriai ši paslauga kiekvieną mėnesį atsieina kiek daugiau nei 6 eurus.

„Nuo vieno aukšto gaunasi kažkur apie 15 eurų. Nuo laiptinės – apie 75 eurus. Papildomai mokame dar ir už teritorijos priežiūrą“, – miestietė netrukus papasakojo, kas prieš kelias dienas perpildė jos kantrybės taurę.

Pro langą išvydusi sunkvežimį su smėlio kalnu ir iš jo lipančius darbininkus su kastuvais, gyventoja apsidžiaugė, kad galų gale bus pabarstytas laiptinių link išsišakojantis takas, ant kurio klupo ir ji pati, ir atsitiktiniai praeiviai. Deja, jau po kelių minučių kiemas buvo tuščias. Darbininkų nei kvapo, smėlio ant tako – taip pat. Tik toje vietoje, kur stovėjo sunkvežimis buvo palikta sunkiai įžiūrima smėlio krūvelė.

„Kai kalba apie vyresnio amžiaus žmones, sako, kad jiems žvyras iš vienos vietos byra. Tai vaizdas po „Būsto valdos“ darbininkų apsilankymo mūsų kieme, buvo labai panašus. Man sunku suvokti, kaip galima taip mulkinti žmones?“, – neatlyžo Pakraščio gatvės gyventoja.

Tai jie pakeičia groteles prie laiptinių ir paskaičiuoja už jas, kaip už duris, tai lupa nepaaiškinamus pinigus už trūkusio vamzdžio remontą.

Atsakė operatyviai

Po tokio akibrokšto moteris iškart susisiekė su daugiabučio administratoriumi. Atsakingas asmuo ją patikino, kad laiškas bus perduotas namo vadybininkui. Jau kitą dieną moteris sulaukė atsakymo, kad į kiemą atvykę darbininkai iš naujo pabarstys pėsčiųjų takus ir įėjimus į laiptines. Laukti ilgai nereikėjo – netrukus po to, kai gavo atsakymą, kieme moteris išvydo du darbininkus su kastuvais.

„Šįsyk buvo be sunkvežimio, o su dviem kibiriukais. Pabarstė daugiau nei prieš dieną. Tik tas jų darbas labiau priminė darbą dėl „varnelės“ popieriuose, o ne dėl naudos žmonėms, – Pakraščio gatvės namo gyventoja neslėpė pykčio dėl tokios daugiabučio administratoriaus nepagarbos žmogui. – Savo puslapyje jie rašo, kad rūpinasi daugiabučių technine priežiūra ir eksploatavimu, teritorijos valymo darbais, remonto darbų organizavimu, šilumos ūkio priežiūra, avarijų likvidavimu, pastato apskaitos ir techninės dokumentacijos, žurnalų tvarkymu, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymu, atliekamų darbų kontrole, Tačiau, panašu, kad juos kiekviename žingsnyje reikia kontroliuoti, nes mausto ir mausto.“

Daugybė apsilankymų

Kaunietė Jolanta (pavardė redakcijai žinoma) niekaip nepralaužia ledų, kad jos seseriai "Sodra" pradėtų mokėti užtarnautą pensiją. Teko ne kartą minti šios institucijos slenksčius, tačiau niekas nesugeba paaiškinti, kokių dokumentų dar trūksta ir kada bus pradėti mokėti pinigai.

Jolantos sesuo Gražina šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tam, kad Lietuvoje būtų sutvarkyti visi dokumentai, ji parašė seseriai įgaliojimą, kurį patvirtino notaras. Tad kaunietė Jolanta gali oficialiai visą dokumentaciją tvarkyti už seserį, taip pat pasirūpinti ir pensijos dokumentais.

Dėl sesers pensijos moteris pradėjo rūpintis dar 2018-ųjų pavasarį. Ne kartą ėjo į "Sodros" filialą Kaune ir teikė prašymus, pažymas. Kaunietė nurodė, kad sesuo Lietuvoje dirbo maždaug dešimt metų, o vėliau – Ispanijoje ir Vokietijoje, kurioje dabar gyvena. Pagal galiojančius įstatymus, Gražinai lietuviška pensija turėjo būti skaičiuojama dar 2017 m., bet tuomet uždelsta pateikti prašymą. Tad "Sodra" gali išmokėti atbuline tvarka tik už pusmetį.

Kai 2018 m. balandį Jolanta "Sodroje" apsilankė pirmą kartą, ji vylėsi, kad specialistai dokumentus greitai sutvarkys. Tačiau  jos sesuo iki šiol nėra gavusi nė vienos įmokos, o "Sodros" darbuotojai negali paaiškinti, kodėl pinigai nepasiekia užsienyje gyvenančios Gražinos.

"Kadangi Lietuvoje sesuo dirbo apie dešimt metų, jos lietuviškos pensijos dalis nėra labai didelė. Pagal skaičiuoklę, ji iš "Sodros" turėtų gauti apie 100 eurų per mėnesį. Lietuvoje pensiją pradeda mokėti nuo beveik 63 metų, tad sesuo jau seniai turėjo gauti, bet negauna. Vokietijoje pensija pradedama mokėti sulaukus 65 metų. Ten jau dokumentai visi sutvarkyti ir birželį bus pradėtos mokėti vokiškos ir ispaniškos pensijos dalys, o lietuviškos niekaip nėra. Tuoj bus metai po to, kai parašėme prašymą "Sodrai", kad ši skirtų pensiją ir pervestų ją į Vokietiją, bet niekas pensijos nemoka", – situaciją dėstė Jolanta.

Tyčiojasi iš žmonių

Moteris įsitikinusi, kad "Sodra" tiesiog tyčiojasi iš žmonių. Aptarnaujantys specialistai ne tik nesugeba užpildyti dokumentų dėl pensijos, tačiau negali pasakyti, ar kažko trūksta. Pasak kaunietės, buvo atvejų, kai net notaro patvirtintas įgaliojimas netiko, tad dėl pensijos reikalų seseriai teko specialiai grįžti iš Vokietijos.

"Kiek kartų aš ten ėjau, jie man vis kartojo, kad reikia kažkokio užklausimo iš Vokietijos. Tačiau kokio jo reikia, nepasako. Kai Vokietijoje sesuo tvarkėsi dokumentus, jai pasakė, kad ten jokių užklausų įstaiga neteikia jau kelerius metus. Tai tegu jie man pasako, ko trūksta? Juk prašymas parašytas, pažymos pristatytos, vokiška sąskaita nurodyta. Jie patys nežino, ko trūksta, ir taip vengia mokėti pinigus", – piktinosi Jolanta.

Ji pasakojo, kad, net seseriai atvykus į Kauną, "Sodros" darbuotojai taip pat neišsprendė problemos. "Ėjau kartu su ja į "Sodrą", nes nujaučiau, kad geruoju nebus. Įsivaizduokite, žmogus specialiai grįžo iš užsienio, atnešė dokumentus, o jie pasityčiodami sako, ko ji čia atėjo, juk galėjo viską Vokietijoje susitvarkyti. Supykau ir pareiškiau, kad žmogus prieš juos sėdi, tegul tvarko dokumentus. Tai byla užvesta 2018 m. balandį, bet seseriai pensijos vis tiek nesiunčia ir toliau nesako, ko "Sodrai" trūksta", – darbuotojų neprofesionalumu skundėsi kaunietė.

Dangstosi duomenų apsauga

Niekaip nesusikalbant su "Sodra", moteris kreipėsi į "Kauno dieną", kad padėtume išsiaiškinti, kokių dokumentų trūksta, ar viskas užpildyta teisingai, kad jos sesuo gautų pinigus ir turėtų iš ko pragyventi.

Tačiau "Sodros" atstovai analizuoti konkretaus atvejo nepanoro, motyvuodami, kad galioja griežti asmens duomenų apsaugos įstatymai, todėl tretiesiems asmenims jų atskleisti negalima. Atstovai pažymėjo, kad, norėdamas tokius duomenis gauti, žmogus turi pasirašyti elektroniniu parašu, prisijungęs per elektroninį banką užpildyti prašymą ir šiuo atveju pridėti įgaliojimą, nes duomenų reikia apie kitą žmogų.

Deja, kaunietė Jolanta nesinaudoja elektroniniu banku, neturi ir elektroninio parašo, todėl užsivėrė galimybė suteikti leidimą žiniasklaidai pasidomėti apie jos seserį. "Sodros" atstovai pasiūlė kaunietei Jolantai rašyti skundą pačiai ir siųsti jį paštu, pridedant asmens dokumento bei įgaliojimo kopijas, esą specialistai tada pasižiūrės, kodėl mažiausiai šeši apsilankymai Kauno "Sodros" skyriuje nedavė apčiuopiamų rezultatų ir Vokietijoje gyvenanti Gražina vis dar negauna jai priklausančios pensijos.

Pasiūlėme Jolantai dar kartą apsilankyti Kauno "Sodros" filiale, tik šį kartą eiti ne pas specialistus, bet pas skyriaus vadovus, tuomet išsiaiškinti, kokia forma rašyti skundą, kur jį pateikti. Po apsilankymo kaunietė papasakojo  apie dar vieną nemalonų siurprizą.

"Aptarnavo ne skyriaus vedėja, bet taip pat viršesnė specialistė. Ji įvedė mano sesers duomenis ir pasakė, kad kompiuteryje mato tik jos vardą ir pavardę. Neaišku, ar pristatyti dokumentai, ar iš viso kas nors buvo daroma dėl jos pensijos, nes jokių kitų duomenų jai nerodo. Liepė skambinti į Vilnių, dar kitai specialistei, kuri esą turėtų žinoti, kokioje stadijoje yra mano sesers pensijos tvarkymo reikalai, tačiau ji neatsiliepia. Bandysiu dar kitą dieną", – pasakojo Jolanta.

Moteris nuogąstauja, jog "Sodra" gali pasakyti, kad neva dokumentai nebuvo pristatyti, todėl teks iš naujo rašyti prašymus. Tačiau tokiu atveju kyla rizika, kad "Sodra" taip ir nesumokės pinigų už 2018 m. ir pensija tiesiog už šį laikotarpį nuplauks vėjais.

Abstraktūs atsakymai

"Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis "Kauno dienai" abstrakčiais komentarais aiškino, kada skiriama pensija.

"Jeigu asmuo prašymą skirti senatvės pensiją pateikė praėjus kuriam laikui po to, kai sukako senatvės pensijos amžius, jam pensija išmokama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne už ilgesnį nei šeši mėnesiai nuo prašymo pateikimo dienos. Kol "Sodrai" ar kitos šalies kompetentingai institucijai nepateiktas prašymas skirti senatvės pensiją, negali būti pradėtos pensijos skyrimo procedūros", – apie dokumentų rengimo tvarką aiškino "Sodros" atstovas.

Jis nurodė, kad jei žmogus dirbo keliose valstybėse, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose įtvirtintos nuostatos užtikrina, kad asmeniui, įgijusiam stažo daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kiekviena valstybė skiria ir moka pensiją už toje valstybėje įgytą stažą vadovaudamasi savo nacionaline teise, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tas asmuo gyvena.

"Reglamentai taip pat numato draudimo laikotarpių sumavimo taisyklę. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant asmens įgytą stažą, sumuojamas jo stažas įgytas visose ES, EEE valstybėse ar Šveicarijoje. Tokiu atveju gyventojas prašymą skirti senatvės pensiją pateikia tos šalies kompetentingai įstaigai, kurioje gyvena, ir nurodo, kokiose šalyse dirbo. Tuomet kompetentinga tos šalies institucija pateikia informaciją "Sodrai" apie tai, kad žmogus kreipėsi dėl pensijos skyrimo.

Pavyzdžiui, Vokietijoje įstaiga, su kuria "Sodra" bendradarbiauja, yra "Deutsche Rentenversicherung Nord 22037 Hamburg", o klientai gali kreiptis į artimiausią pagal gyvenamąją vietą šios įstaigos padalinį. "Sodra" pateikia informaciją apie gyventojo Lietuvoje įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir pati pateikia užklausą tos šalies kompetentingai institucijai apie toje šalyje įgytą stažą senatvės pensijai. Gavus informaciją apie stažą, įgytą kitose šalyse, ir jį susumavus, priimamas sprendimas skirti senatvės pensiją", – procedūrą aiškino S.Jarmalis.

Byla užvesta 2018 m. balandį, bet seseriai pensijos vis tiek nesiunčia ir toliau nesako, ko "Sodrai" trūksta.

Jis pridūrė, kad žmogui nereikia teikti jokių pažymų ar dokumentų, tik prašymą skirti senatvės pensiją tos šalies, kurioje gyvena, kompetentingai institucijai arba "Sodrai". Tačiau liko neatsakyta, ar tikrai tinkamai informacija pasiekia skirtingų šalių institucijas, jei "Kauno dienos" kalbintos Jolantos sesuo vis dar negauna pinigų. Prašymai pateikti ir Vokietijoje, bet, kaip minėta anksčiau, lietuviška pensija neskaičiuojama.

"Jeigu žmogus Lietuvoje įgijo mažiau nei 15 metų darbo stažo, ar jis turės teisę į senatvės pensiją, paaiškės tuomet, kai "Sodra" gaus duomenis iš kitų šalių, kuriose žmogus dirbo, kompetentingų institucijų apie tose šalyse įgytą stažą senatvės pensijai. Žmogus, gyvenantis kitoje šalyje, gali prašymą skirti senatvės pensiją pateikti ir "Sodrai" nurodydamas šalis, kuriose jis taip pat įgijo stažo senatvės pensijai. "Sodra", gavusi duomenis iš tų šalių kompetentingų institucijų ir nustačiusi, ar žmogus įgijo teisę į senatvės pensiją Lietuvoje, skirs ir mokės senatvės pensiją", – abstrakčius teorinius atsakymus toliau žėrė "Sodros" atstovas.

Jis dar spėjo pasigirti, kad pernai gruodžio mėnesį "Sodra" pensijas išmokėjo 1 841 gavėjui, gyvenančiam Vokietijoje. Deja, kaunietės sesers Gražinos šiame sąraše nėra ir "Sodra" negali atsakyti, kada bus.