Pasirodymas atskleidė naujas cirko ir šokio kalbų galimybes, jame tyrinėjamas gyvų elementų įtraukimas, kurių atlikėjai nekontroliuoja.
M. Ribas ir Q. Girónas bendradarbiauti pradėjo 2019 m. Kartu jie pradėjo tyrinėti scenos meną ir semtis įkvėpimo iš gamtos ir gyvūnų pasaulio. Jų meninė kelionė įgauna vis naujų spalvų, menininkams kuriant novatoriškus projektus, tokius kaip „Fenomenas“ ir „Sense of Pregnancy“, o „Symphonic Flock“ – šių idėjų viršūnė, peržengusi įprastos scenos ribas.
Spektaklis „Symphonic Flock“ neįprastas – tai bendruomenė, suvienijusi žiūrovus į komandą, paskatinusi pirmykščio bendrumo jausmą ir atgaivinusi mūsų įgimtus gyvūniškus instinktus. Koncepcija paprasta, bet kartu ir išradinga. Atlikėjai pasirodyme tapo piemenimis, vedančiais žiūrovus į nuostabios kelionės Ąžuolyno parku pasaulį. Aš ir dalis auditorijos užsisegėme ant kaklo garsiakalbius, kurie leido garsui sklisti aplink ir pradėjome žingsniuoti vienas paskui kitą parko takais. Kolektyviniai judesiai kūrė nuolat besikeičiančią simfoniją, susimaišiusią su iš garsiakalbių sklindančiais garsais, kuriuos kūrė muzikantas Joanas Cot Rosas.
M. Plepio nuotr.
Žiūrovai stipriai papildė spektaklį savo natūraliomis emocijomis. Skleidėsi įvairių spalvų emocijų paletė, kurios kiekvienas atspalvis suteikė pasirodymui ypatingą gyvumą ir jėgą. Vienu metu atlikėją Q. Giróną teko rankomis pakelti virš galvų, kur jis atliko keletą akrobatinių triukų. Tai sukėlė daugybę prieštaringų emocijų – baimę, nejaukumą, įtampą, juoką, pasitikėjimą savo ir kitų jėgomis, džiaugsmą, ramybę. Vėliau iš garsiakalbio sklindantis pasakojimas skatino bėgti, šokti, mes, žiūrovai, paklusniai tai darėme, kliaudamiesi žmogiškais instinktais. Tai buvo tarsi terapinė patirtis, paskatinusi nebijoti reikšti kilusias emocijas, leidusi atsipalaiduoti ir stipriai susikoncentruoti į esamą momentą.
Tai bendruomenė, suvienijusi žiūrovus į komandą, paskatinusi pirmykščio bendrumo jausmą ir atgaivinusi mūsų įgimtus gyvūniškus instinktus.
Pasirodymas išsiskyrė netikėta choreografija, kuri kiekvienoje scenoje formavosi ir deformavosi, ištrindama ribas tarp atlikėjų ir publikos. Atlikėjų judesiai taip pat pasakojo apie žmonių ir gamtos sąveiką. Kauno Ąžuolyno parkas įkvėpė ir papildė kiekvieną sceną. Pasirodymo pabaigoje duetas susijungė šokio, o žiūrovai jį stebėjo susėdę priešais nuokalnėje. Tinkamai parinkta dauba leido puikiai matyti kiekvieną judesio ir emocijos niuansą. Ši scena atrodė kaip gyvas paveikslas, kuriamas prieš mūsų akis, šio parko ramybėje. Per kūną nubėgo šiurpuliukai, kurie tik patvirtino, kad pasirodymas palietė iki pat sielos gelmių, sustiprino prigimtinį ryšį su gamta.
M. Ribas, Q. Girónas ir J. C. Rosas, kartu su entuziastinga publika, kuri taip pat tapo atlikėjais, surengė įspūdingą pasirodymą, kuris išliks atmintyje kaip nepaprastas menininkų ir žiūrovų susivienijimas, beribės vaizduotės liudijimas.
