Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas jokios įtakos neturėjo 50 proc. respondentų – tiek apklaustųjų nurodė, kad jų nuomonės apie teismus šis sprendimas nepakeitė. Su tuo daugiau sutiko bedarbiai ir namų šeimininkės (63 proc.), rodo apklausa.

Kad po šio teismo sprendimo dar labiau pasitiki teismais, nurodė 22 proc. apklaustų gyventojų. Tai dažniau didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (32 proc.) ir su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.), vadovai (36 proc.) ir besimokantis jaunimas (26 proc.).

Anot LRT, 16 proc. respondentų nurodė, kad dėl Apeliacinio teismo sprendimo „MG Baltic“ byloje jie teismais pasitiki mažiau. Dažniau tokį atsakymą rinkosi kolegijas ar technikumus baigę apklaustieji (20 proc.), darbininkai ir ūkininkai (20 proc.), ne lietuvių tautybės gyventojai (30 proc.).

Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų lapkričio 22-ąją paskelbė nuosprendį vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Joje nuteisti Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys, buvę parlamentarai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

R. Kurlianskiui už politikų papirkimą, o E. Masiuliui ir V. Gapšiui už kyšininkavimą skirtos laisvės atėmimo bausmės, juridiniams asmenims, Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui – baudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį pranešė gavęs politinės korupcijos byloje nuteistos bendrovės „MG Grupės“  kasacinį skundą.

Juo prašoma panaikinti praėjusių metų lapkričio 22 dienos Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria koncernas „MG Baltic“ pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirtą 1,1 mln. eurų baudą grupė jau yra sumokėjusi.

Verslo grupė LAT prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 19 dienos išteisinamąjį nuosprendį.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų gruodžio 15–30 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose.

Apklausta 1017 Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinių punktų. 

Gruodį jais pasitikėjo 20 proc., o nepasitikėjo 35,9 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių žmonių buvo atitinkamai 22,8 proc. ir 32 procentai.

„Tiesą pasakius, aš prognozavau, kad labai pakils teismų reitingas, – BNS teigė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. – O atsitiko atvirkščiai, reitingas sumažėjo. Matyt, čia suveikė dvilypis situacijos matymas, kai vienas teismas išteisina, o kitas – nuteisia.“

Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – gruodį tokių žmonių buvo 89,5 proc. (lapkritį – 88,9 proc.).

Tuo metu policija pasitiki 62,2 proc. (63,8 proc. lapkritį), o kariuomene – 59,9 proc. (60,7 proc.) apklaustųjų.

Toliau sąraše rikiuojasi „Sodra“, kuria pasitiki 52,2 proc. (51,4 proc.) respondentų, ir pasieniečiai su 49,2 proc. pasitikėjimu (45,5 proc.).

Tradiciškai mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 7,5 proc., Seimu – 8,7 proc. ir Vyriausybe – 15,7 proc. pasitikinčiųjų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 22–gruodžio 2 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

„Žinoma, kad teismai yra atskira valdžia, ir jie neturi būti vertinami, jų nutarimai turi būti įgyvendinami“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

„Mes teismų sprendimus turime įgyvendinti, o ne abejoti jais“, – pridūrė jis.

V. Pranckietis pabrėžė, kad sprendimas, kuris sukėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako kritiką teismams, yra ne galutinis. Anot jo, aukštesnės instancijos teismai dar gali išspręsti šį ginčą.

Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl parlamentaro V. Bako pasisakymų apie teismų reformą.

Seimo komiteto pirmininkas apie būtinybę iš esmės reformuoti teismus užsiminė praėjusį penktadienį BNS komentuodamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo informaciją jo vadovaujamam parlamentiniam tyrimui pernai teikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančius teiginius apie buvusį politiką Raimondą Šukį. Politikas teigė, kad jo neįtikina teismo sprendimai, priimami teisėjų, „kuriuos moko (koncerno) „MG Baltic“ byloje atstovaujantys teisėjai“.

Žinoma, kad teismai yra atskira valdžia, ir jie neturi būti vertinami, jų nutarimai turi būti įgyvendinami.

Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas „išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema“.

Tačiau Seimo pirmininkas trečiadienį atmetė teismų nuogąstavimus, kad pakeitus biudžeto sudarymo principus gali būti pakirstas teismų ir kitų tarnybų nepriklausomumas.

„Vyriausybės dalykas yra formuoti biudžetą ir teikti Seimui. Nėra kitų institucijų, nurodytų Konstitucijoje, kurios turėtų turėti įtakos biudžeto formavimui. Taip, institucijos nori būti savarankiškos, bet turbūt biudžetas yra ne pasiimamas, bet skiriamas“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Diskusijų sukėlė Finansų ministerijos siūlymas, kad Vyriausybės nariams būtų pavedama koordinuoti atskiras viešosios politikos sritis, o įstaigų vadovai turėtų su ministrais derinti strateginius tikslus ir jų rodiklius. Konstitucinio Teismo pirmininkas, valstybės kontrolierius, prokuratūra ir Seimo opozicija pareiškė, kad tai sukurtų prielaidas nederamai politikų įtakai.

Pasitikėjimas teismais krito dėl kyšininkavimo skandalo – praėjusį mėnesį teismų sistema pasitikėjo 15,8 proc. gyventojų, o balandį – 18 proc., rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.

„Po truputį prasidėjo atsistatymo procentas, 2 proc. punktais padidėjo pasitikinčiųjų, 10 proc. punktų sumažėjo nepasitikinčių. Kad sugrįžtų ten, kur buvo, gali ir metų prireikti, ir daugiau“, – apklausos rezultatus BNS komentavo „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

„Paprastai negatyvūs įvykiai labai staiga numuša, o atsistatyti reikia daug laiko“, – pažymėjo sociologas.

Kilus kyšininkavimo skandalui, nepasitikinčiųjų teismais išaugo dvigubai – nuo 21 proc. vasarį iki 43 proc. kovą.

Balandžio apklausos duomenimis, nepasitikinčių teismais sumažėjo iki 33,5 pro., tačiau teismai pasitikėjimo institucijomis vertinime atsidūrė trečioje vietoje prie menkiausiai palaikomų – po partijų ir Seimo, kuriais nepasitiki daugiausiai gyventojų, atitinkamai 62 proc. ir 51,8 procento.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ gyventojų apklausą dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko balandžio 4–13 dienomis

– Pastarosios visuomenės apklausos parodė žymų pasitikėjimo teismais sumažėjimą. Kokią žinią tai siunčia teismų bendruomenei?

– Teismų reputacijos krizė, kaip ir buvo galima tikėtis, parodė pasitikėjimo teismais sumažėjimą. Dešimtmečius kurtas ir pernai rekordinius skaičius pasiekęs visuomenės pasitikėjimas vėl susvyravo. Prireiks nevienadienių pastangų jį atkurti. Tai tapo ne tik aštrių teisėjų diskusijų objektu, bet ir sudėtingų sprendimų paieškomis teisėjų savivaldos institucijose, svarstymais, kaip toliau kurti ir turėti patikimą, atvirą ir artimą žmogui teismą. Būtent kurti, nes tai nesibaigiantis procesas, neleidžiantis atsipalaiduoti.

– Kokių priemonių jau ėmėsi ir žada imtis teismai, siekdami užtikrinti sistemos atvirumą ir skaidrumą?

– Visuomenės pasitikėjimo teismais, kaip profesionalia ir atvira institucija, didinimas ir toliau išliks vienu iš prioritetinių veiklos uždavinių, kuriam didinti skiriamos didelės teisėjų savivaldos, teismų vadovų ir kiekvieno teisme dirbančio darbuotojo pastangos.

Neabejotinai, tęsime pastaraisiais metais vykusius pokyčius skaidrinant ir atveriant teismus, gerinant sprendimų motyvavimą ir jų paaiškinimą, užtikrinant, kad teisingumas būtų pasiekiamas ne metų metus trunkančiais procesais, tobulinant teisėjų elgesį ir požiūrį į žmogų. Pasitikėjimą auginti galime tik demonstruodami profesionalumą, skaidrumą ir atvirumą.

Teismo nepriklausomumas niekada nebuvo privilegija ar būdas išvengti atsakomybės. Galime drąsiai pasakyti, kad esame atviri – girdime, ką mums sako visuomenė, suprantame jos susirūpinimą ir į jį reaguojame. Norime parodyti, kad esame reiklūs ne tik kitiems, bet ir sau. Nesitaikstysime su kolegų, nesugebančių savo pareigų atlikti garbingai, elgesiu. Lietuvos teismų bendruomenė netoleruoja situacijų, kai teisėjai nesilaiko teisėjo etikos reikalavimų, kenkia teismų autoritetui ar menkina žmonių pasitikėjimą teisingumo vykdymu. Atsakomybė už tokį aplaidumą yra griežta – etiką pažeidusiems teisėjams keliamos drausmės bylos, teisėjo vardą pažeminę teisėjai atleidžiami iš pareigų. Prasta teisėjo reputacija nėra suderinama su teismų sistemos vertybėmis.

Vienadienio populiarumo vaikymasis žlugdo ne tik pasitikėjimą teismais, bet ir kitomis valstybinėmis institucijomis.

Siekiame teismuose palaikyti korupcijai nepakančią aplinką. Teisėjų tarybos iniciatyva, darbą pradėjo tarpinstitucinė darbo grupė, vertinsianti net menkiausias korupcijos rizikas, peržiūrėsianti teismų sistemoje veikiančius antikorupcinius mechanizmus ir jų veiksmingumą, sieksianti užtikrinti informacijos apie galimus teisėjų interesų konfliktus bei kitas rizikas gavimą laiku, kad galėtume į tai operatyviai reaguoti. Tuoj turėtų pradėti veikti centralizuotas vidinis teismų sistemos informacijos apie galbūt daromus ar padarytus pažeidimus teikimo kanalas, kurio veiklą koordinuos Nacionalinė teismų administracija. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sudaryta darbo grupė dėl kasacinių skundų atrankos sistemos tobulinimo.

Artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje svarstysime ir teisės aktų projektus, kuriais siekiama pokyčių teisėjų atrankos bei veiklos vertinimo procedūrose, jų tarpusavio ryšio užtikrinimo.

– Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria teisėjų bendruomenė?

– Šiuo metu teismų sistema gali remtis tik drąsiais ir sąžiningais teisėjais, nebijančiais prisiimti atsakomybės, ilgai ir kantriai dirbti, parodant žmonėms, kad teisingumas yra, ir jis visada bus žmogaus, siekiančio apginti savo teises, pusėje. Baimė priimti nepopuliarius sprendimus ir ją lydinčios abejonės profesijos paskirtimi – reiškiniai, galintys tyliai ir nematomai ardyti tvirtą teisingumo pamatą. To turime vengti. Teisėjo profesijai būtinas pašaukimas, todėl tikiu, kad, mes teisėjai, esame tikri savo profesijos pasirinkimu, suprantame jos esmę, gerbiame duotą priesaiką.

Svarbu suprasti, kad ypatingo dėmesio sulaukusio tyrimo centre – pavienių teisėjų atlikti veiksmai, galbūt neteisėti. Tačiau netoleruotinas pavienių teisėjų elgesys negali būti prilygintas institucinei problemai. Ir tokiomis sąlygomis, su kuriomis susidūrė teismų sistema pastaruoju metu, vyksta sunkus, kasdienis procesas – bylų nagrinėjimas, kuriose ginamos pažeistos žmogaus teisės, o kaltieji sulaukia griežto verdikto. Sunkiau dirbti tokiomis sąlygomis, tačiau dirbame.

Teisėjo profesija visada buvo laikoma viena prestižiškiausių teisininkų tarpe, tikiuosi, jog susvyravęs pasitikėjimas teismo kaip institucijos svarba, straipsnių antraštės, skandalingų istorijų aprašymas, neigiamų faktų eskalavimas, neatbaidys geriausių ir gabiausių teisininkų, atitinkančių aukštus moralės standartus, ateiti į teismų sistemą. Turime būti pajėgūs tokius žmones pritraukti ir išlaikyti.

– Kodėl yra svarbus pasitikėjimas teismais?

– Nediskretiški pareiškimai apie vykstančius tyrimus, vienadienio populiarumo vaikymasis žlugdo ne tik pasitikėjimą teismais, bet ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Ar to siekiame? Žmogus turi pasitikėti savo valstybe, tikėtis, kad, prireikus, jam į pagalbą ateis būtent valstybės institucijos, tarp kurių galiausiai ir teismas, kai pažeistų teisių nebeįmanoma apginti kitais būdais. Per ilgus šimtmečius visuomenė nėra sukūrusi tvirtesnės visuomenės narių ginčus galinčios spręsti institucijos kaip teismas. Nekurkime visuotinės nepasitikėjimo, įtarinėjimų atmosferos, nepuoselėkime teisinio nihilizmo aplinkos.

„Nepriklausomai nuo galimos tyrimų baigties, norisi atsiprašyti Lietuvos žmonių už prarastą pasitikėjimą teisingumu. Ne tik tų, kurių bylose galimai priimti neskaidrūs sprendimai, bet visų, kurie tikėjo teisingumo vykdymu ir pasitikėjo teismais“, – rašoma teismo pareiškime.

„Suprantame, kad teks daug ir sunkiai dirbti, kad atstatytume tai, kas buvo sugriauta“, – teigiama jame.

Teismas paragino diskutuoti dėl visuomenės atstovų įtraukimo į teisingumo vykdymą, peržiūrėti Teisėjų etikos kodekso taikymo, interesų deklaravimo praktiką, teikti siūlymus dėl administravimo stiprinimo.

Todėl lygiai taip pat reikia atsiprašyti tų sąžiningai ir atsakingai dirbančių teisėjų, kurie nukentėjo dvigubai.

LAT taip pat pareiškė, kad prasidėjus bylai nuo „grėsmingų komentarų apie supuvusią sistemą ir ją užvaldžiusią korupciją“ nukentėjo sąžiningai dirbantys teisėjai.

„Todėl lygiai taip pat reikia atsiprašyti tų sąžiningai ir atsakingai dirbančių teisėjų, kurie nukentėjo dvigubai“, – teigiama pranešime.

Anot teismo, korupcijos skandalas neturi nubraukti sistemos pokyčių skaidrinant ir atveriant teismus, spartinant bylų nagrinėjimą, gerinant sprendimų motyvavimą, tobulinant teisėjų elgesį procese, o šie pokyčiai vyko dirbant sudėtingiausiomis sąlygomis, didžiausiu darbo krūviu, esant neadekvačiam finansavimui ir mažiems atlyginimams.

„Norisi tikėti, kad visi pasiūlymai dėl teismų veiklos tobulinimo atitiks Konstitucijos prasmę. Negalima klaidinti visuomenės apie esminį ar platų priimtų teismų sprendimų peržiūrėjimą, kurį neva patys teismai turėtų inicijuoti. Tokios galimybės, nepažeidžiant Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos, tiesiog nėra“, – tvirtina Aukščiausiasis Teismas.

„Teismai pripažįsta savo klaidas ir pasirengę jas taisyti, o sąžiningai dirbantiems teisėjams reikia visuomenės palaikymo. Suteikite jį“, – rašoma pareiškime.

Naujausiais duomenimis, teisėjų kyšininkavimo byloje įtarimai pateikti 33 asmenims, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir šešiems advokatams, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui.

Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais. Priešingai tvirtinančių - 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kas mėnesį pradėjo analizuoti pasitikėjimą institucijomis.

Per pastaruosius 22 metus nepasitikinčių teismais Lietuvoje visą laiką buvo gerokai daugiau nei pasitikinčių. Tik 2017 m. birželį buvo užfiksuotas teigiamas pasitikėjimo teismais rodiklis. Tuomet pasitikinčių teismais buvo 47 proc., o nepasitikinčių - 46 proc.

Iki šiol daugiausiai nepasitikinčių teismais buvo 2010 metų gegužę (tada teismais pasitikėjo 17 proc. ir nepasitikėjo 74 proc.) bei 2012 metų vasarį (pasitikėjo 20 proc. ir nepasitikėjo 74 proc.).

Pastarąjį mėnesį taip pat išaugo visuomenės dalis, pasitikinti STT veikla. Šios institucijos teigimas vertinimas pakilo 6 procentiniais punktais. Šiuo metu STT pasitiki 57 proc. piliečių. 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Konstituciniu Teismu (pasitiki 65 proc.), Prokuratūra (49 proc.) ir profsąjungomis (41 proc.). Tačiau profsąjungomis nepasitikinčių gyventojų dalis (43 proc. nepasitiki) yra didesnė nei pasitikinčių.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius gerėjančius teismo vertinimo rodiklius siejo su išaugusia teisėjų kvalifikacija, didėjančiu teismų nepriklausomumu ir rezonansą sukėlusiomis politinės korupcijos bylomis.

„Gerėjantį teismų vertinimą siečiau su keliais veiksniais. Tai paties teisėjų korpuso kvalifikacija, kuri pastaruoju metu tikrai yra išaugusi. Atėjo daug jaunų gabių žmonių. Antras dalykas - labai sustiprėjo teismų nepriklausomumas, kurį garantuoja Konstitucija. Teismai turi stuburą, jie sugeba atsispirti įvairiems politikų patarimams ir pageidavimams. Ir trečias dalykas - rezonansinės bylos. Jas visuomenė priima kaip išnagrinėtas teisingai“, - Eltai aiškino MRU profesorius.

Pasak V. Sinkevičiaus, laurų vainiko už gerėjantį teismų darbą ir jo vertinimą visuomenėje negalima uždėti vienam asmeniui ar struktūrai. Profesoriaus teigimu, prie to, kad teismai dirba efektyviau ir skaidriau, labiausiai prisidėjo visuomenės reiklumas.

„Tas vainikas priklauso visuomenei. Ji visų pirma tapo reiklesnė. Pati teismų sistema yra savotiškai autonomiška, ji turi savivaldą. Kai susiformuoja sąžiningų, kvalifikuotų, kompetentingų žmonių komanda, tai ir rezultatą turime“, - teigė V. Sinkevičius, pridurdamas, kad ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmens, keliant didesnius reikalavimus ir standartus teisėjams, nereikėtų atmesti.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus manymu, gerėjančius teismų vertinimo rodiklius galėjo lemti didėjantis teismų efektyvumas, netolerancija su teisėjo darbu nesuderinamam elgesiui bei teismų atvirumas visuomenei.

„Gerėjantis teismų veiklos vertinimas yra labai džiugi žinia visai teisingumo sistemai. Teismų siekis efektyvinti teisingumo vykdymą, dirbti skaidriai ir atvirai, nebuvo vien tik deklaratyvus. Nacionalinė teismų administracija dirbo kryptingai, teismų atstovai stengėsi būti viešoje erdvėje ir kalbėti aiškiai bei suprantamai visuomenei, teisėjai neretai komentuodavo, kaip išsprendė konkrečias žmonių problemas. Taip pat įvykdytas teismų reorganizavimas sudarė sąlygas greitesniam teisminiam procesui, nebuvo toleruojamas su teisėjo etika nesuderinamas elgesys“, - sakė teisingumo ministras.

Jo teigimu, siekiant, kad visuomenės lūkesčiai teismais nebūtų nuvilti, būtina dar spartinti procesus teismuose.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ birželio 20-liepos 3 dienomis atlikta apklausa atskleidė, kad šalies gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais, policininkais ir dvasininkais.

Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), policija (69 proc.) ir Bažnyčia (68 proc.). Tarp didžiausią šalies pasitikėjimą turinčių institucijų yra šalies kariuomenė ir Prezidento institucija (jomis pasitiki 66 proc. valstybės gyventojų). Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 65 proc., Konstituciniu Teismu - 65 proc., Lietuvos banku 64 proc., Valstybės saugumo departamentu - 60 proc., o Lietuvos žiniasklaida - 60 proc.

Šalies gyventojai taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki SODRA (57 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.), komerciniais bankais (49 proc.), savivaldybėmis (48 proc.).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 68 proc.) ir Vyriausybe (54 proc.).

Dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiamos apklausos duomenimis, teismais pasitiki 30,9 proc. gyventojų, nepasitiki - 20,6 proc.

„Pasitikėjimas teismais yra aukščiausias nuo 1998 metų, kada mes pradėjome matuoti“, -  BNS sakė V.Gaidys.

„Vilmorus“ apklausą atliko gegužės 5-13 dienomis.

Pasitikėjimas teismais Lietuvoje pirmą kartą per du dešimtmečius yra didesnis nei nepasitikėjimas, sako sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, komentuodamas žmonių pasitikėjimą institucijomis.

„Norėčiau pastebėti, kas išskirtinio yra - pirmą kartą per reitingavimo istoriją - bent per 18 metų , ką mes darome, teismai jau yra šiek tiek su pliuso ženklu. Pirmą kartą. Apie teismus buvo labai daug kalbėta, daug metų, kodėl ir kaip, - po truputį jie pradėjo atsistatyti, ir jau yra pliusas, nekalbant apie prokuratūrą, kuri irgi buvo vertinama neigiamai, šiuo metu ganėtinai toks didelis pliusas - 28 proc. teigiamų, 20 proc. - neigiamų“, - LRT radijui sakė V.Gaidys.

Naujausia apklausa rodo, kad teismais pasitiki 25,5 proc. apklaustųjų, o nepasitiki - 25,1 proc.

V.Gaidys pabrėžė, kad pasitikėjimas ugniagesiais bei policija yra vis dar labai aukštas - atitinkamai 92 proc. ir 57 proc.

„Policija yra aukščiau negu bažnyčia, negu kariuomenė, negu prezidentas, balansas yra labai aukštas teigiamų ir neigiamų vertinimų“ - kalbėjo V.Gaidys.

Balandį išaugo pasitikėjimas kariuomene - nuo 52,6 iki 54,9 proc., pasitikėjimas bažnyčia liko toks pat - 56,4 proc. apklaustųjų. 

Vyriausybe, Seimu ir partijomis, kaip ir anksčiau, gyventojai pasitiki mažiausiai. Vyriausybe pasitikėjimą deklaravo 26,2 proc. (kovą - 25,1 proc.), Seimu - 10,3 proc. (10,6 proc.), partijomis - 8,4proc. (7,4 proc.).

„Vilmorus“ apklausa atlikta balandžio 10-19 dienomis, jos rezultatus šeštadienį skelbia „Lietuvos rytas“.

Pernai pasitikinčiųjų teismais buvo beveik dvigubai daugiau nei 2012-aisiais, parodė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Nacionalinės teismų administracijos (NTA) iniciatyva atlikta apklausa.

Pagal šią apklausą, pernai teismais pasitikėjo 51 proc. gyventojų, 2012 metais taip teigiančių buvo 26 procentai.

Teisėtų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius geresnio visuomenės požiūrio į teismus nesieja su konkrečiomis bylomis, o sako, kad tai lemia diegiami nauji vadybos standartai, didesnis dėmesys žmonių aptarnavimo kokybei.

"Šuolį siečiau ne su konkrečiomis bylomis, o su sisteminiu tam tikru pokyčiu kalbant apie tai, kad pasikeitė kiekvieno mūsų bendruomenės nario arba teismo kolektyvo pozicija į šituos reikalus", - spaudos konferencijoje penktadienį sakė G.Kryževičius.

Apklausą 2013 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atliko Socialinės informacijos centras, iš viso apklausti 3036 gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

41 proc. respondentų nurodė teismais nepasitikintys - taip teigė 1368 gyventojai. 45 proc. iš jų nurodė, kad jų nepasitikėjimą teismais lemia įsitikinimas apie korupciją teismuose, 39 proc. abejoja teismų priimamais sprendimais. Nepasitikėjimą teismais neigiama asmenine patirtimi motyvavo 3 proc. šių respondentų.

"Korupcijos teismuose suvokimas yra nutolęs nuo realybės: tik 9 proc. respondentų (t.y. 21 iš 229), turėjusių reikalų su teismais, nurodė, kad teisėjai iš jų reikalavo ar davė suprasti, kad nori kyšio. Ir tik dviem atvejais kyšio davimas padėjo išspręsti problemą", - sakoma tyrimo išvadose, kurios penktadienį pristatytos Teisėjų tarybos posėdyje.

Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų korupciją reikia vertinti visuomenės kontekste.

"Teisėjai yra tos pačios visuomenės dalis ir mes tikrai neneigiame, kad apskritai tokių reiškinių esama, tai būtų visiškai kvaila arba neobjektyvu, niekada net ir minčių tokių neturėjau sakyti, kad ne, tai yra melagingi duomenys", - sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Tuo metu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausos apie pasitikėjimą šalies institucijomis tokio ryškaus gyventojų nuomonės gerėjimo nerodo: 2012 metais teismais pasitikėjo 17 proc., 2013 metais - 19 proc. respondentų.

Tačiau VRM Viešojo saugumo politikos departamento vyriausioji specialistė Eglė Vileikienė, teisėjams penktadienį pristačiusi tyrimą, pažymėjo, kad Socialinės informacijos centro vykdyta apklausa - didesnio reprezentatyvumo, mat apklausta daugiau žmonių nei tradicinėse apklausose, kuriose klausiama apie 1 tūkst. gyventojų nuomonės.

G.Kryževičiaus teigimu, teismų įvaizdį numatoma gerinti didinant visuomenės informuotumą apie jų darbą, labiau paaiškinant konkrečius teismų sprendimus.