„Šiaip manau, kad per balsavimą dėl biudžeto labai aiškiai pamatysime, ar iš tikrųjų Vyriausybė palaikymą Seime turi. O šiaip, jeigu kažkas abejoja, ar Seimas palaiko, ar Vyriausybė turi daugumą, tai yra Seimo statute procedūra, pagal kurią galima tą labai nesunkiai patikrinti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Parlamentui antradienį Vyriausybės siūlymą atsisakyti draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, valdančiosios Laisvės partijos atstovas parlamente Tomas Vytautas Raskevičius pareiškė, jog Vyriausybė vertybiniais klausimais neturi valdančiosios daugumos palaikymo.

I. Šimonytė teigė, jog jai „labai apmaudu“ dėl šio balsavimo, tačiau pabrėžė, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai atmestas Vyriausybės pateiktas projektas.

Tai tada galbūt reikėjo tuos klausimus kelti anksčiau – čia tokia, truputėlį galbūt švelni ironija.

„Vis dėlto yra buvę ir anksčiau Seimo atmestų Vyriausybės teiktų projektų, kai kuriuos juos atmesti, jeigu neklystu, galbūt padėjo ir patys koalicijos kolegos. Tai tada galbūt reikėjo tuos klausimus kelti anksčiau – čia tokia, truputėlį galbūt švelni ironija“, – kalbėjo premjerė.

Seimo atmestose pataisose siūlyta atsisakyti dabar įstatyme įrašytos nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Pataisos teiktos po Lietuvos pralaimėto bylinėjimosi Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl sustabdytos knygos „Gintarinė širdis“ leidybos. Joje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai.

„(...) iš pradžių koalicijos partneriai, o penktadienį ir partijos bendražygiai nepritarė premjerės atsistatydinimui ir vieningai pratęsė politinį mandatą Vyriausybei dirbti toliau. Pasitikėjimo ir atsakomybių klausimus laikau uždarytais. Dabar koncentruosimės į tolesnių, svarbių valstybei darbų atlikimą“, – BNS perduotame komentare teigė G. Landsbergis.

Valdančiosios TS-LKD prezidiumas penktadienį nusprendė, kad nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

Šis posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Seimas, nesutikdamas perkrauti politinės sistemos bei atnaujinti pasitikėjimo kontraktą su rinkėjais, iš esmės pasirinko ne politinio atsinaujinimo, o amnestijos kelią.

„Seimas, nesutikdamas perkrauti politinės sistemos bei atnaujinti pasitikėjimo kontraktą su rinkėjais, iš esmės pasirinko ne politinio atsinaujinimo, o amnestijos kelią. Nors siūliau kitokį kelią, bet gerbiu ir tokį demokratinį pasirinkimą“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar ją atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.

Vis dėlto, nepaisant augančio pasitikėjimo po karantino laikotarpio, Vyriausybė ir Seimas išliko prie labiausiai nepasitikėjimą keliančių šalies institucijų.

Priešgaisrinė gelbėjimo ir apsaugos tarnyba yra vis dar daugiausia pasitikėjimo šalyje turinti institucija. Ja pasitiki 91 proc. apklaustųjų, o nepasitiki tik 7 proc. Antroje vietoje su 72 proc. palaikymo yra Prezidento institucija (nepasitiki 21 proc.), Bažnyčia – trečioje (pasitiki 69 proc., nepasitiki 22 proc.).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 15–25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ketvirtoje vietoje pagal patikimumą yra policija (pasitiki 69 proc., nepasitiki 28 proc.), penktoje – Konstitucinis Teismas (pasitiki 68 proc., nepasitiki 25 proc.), šeštoje – Lietuvos kariuomenė (pasitiki 67 proc., nepasitiki 26 proc.), septintoje – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (pasitiki 66 proc., nepasitiki 27 proc.), aštuntoje – Valstybės saugumo departamentas (pasitiki 60 proc., nepasitiki 28 proc.), „Sodra“ – devintoje (pasitiki 58 proc., nepasitiki 36 proc.), o Lietuvos žiniasklaida užima dešimtą vietą (pasitiki 56 proc., nepasitiki 39 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Lietuvos bankas (pasitiki 55 proc., nepasitiki 37 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 54 proc., 31 proc.), savivaldybės (52 proc., 41 proc.), Valstybės kontrolė (51 proc., 37 proc.), prokuratūra (44 proc., 43 proc.) ir profsąjungos (42 proc., 40 proc.).

Šių metų vasaros pradžioje šalies gyventojai labiausiai nepasitikėjo Lietuvos Seimu (pasitiki tik 28 proc., nepasitiki 69 proc.) bei teismais (pasitiki 36 proc., nepasitiki 55 proc. ). 

Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.