Vasario pabaigoje geriausiai startavęs lietuviškas autorinis filmas „Pasmerkti. Kauno romanas“ – sėkmingas visais rodikliais. Jo kūrėjai džiaugiasi sulaukę didelio žiūrovų susidomėjimo: jau išankstinės premjeros į kino teatrus subūrė daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Dar kurį laiką filmą apie Kauno gangsterių gyvenimą galima bus pamatyti kino teatruose, o štai internete, kaip teigiama, šios dramos artimiausiu metu nebus.

„Internete ar VOD platformose žiūrovai filmo dar neišvys, nes piratinis siautėjimas kol kas tebėra įžūlus, ir kolegų patirtis rodo, kad internetinį gyvenimą pradedantys kino darbai akimirksniu atsiduria torrentuose. Mes – kategoriškai prieš piratavimą, todėl nelegalių platformų maitinti neketiname“, – sakė prodiuseris Povilas Skaisgirys.

Pavyzdžiu jis pateikia režisieriaus Justino Krisiūno filmą „Širdys“, kuris praėjus porai valandų po premjeros internete atsidūrė piratų rankose.

Sausį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo interneto paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti „Linkomanijos“ interneto svetainę. Tačiau ir toliau pernelyg daug vartotojų ja naudojasi, piratinis turinys tebėra atnaujinamas vogtais filmais.

Nors jau yra būdų pasižiūrėti filmus internete legaliai, nesąžiningo vartojimo įpročiai taip greitai nesikeičia, o turėtų. Nuo balandžio 1 d. įsigalios autorių teisių įstatymo pataisos, kurios leis dar efektyviau blokuoti piratines svetaines – nelegalūs turinio platintojai bus blokuojami žymiai supaprastinta tvarka.

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas pabrėžia, kad piratavimas yra didelis skaudulys kino ir televizijos pramonei visame pasaulyje. Nors yra stengiamąsi apriboti neteisėtą kūrinių platinimą internetu, tačiau technologijų vystymasis ir teisinis jų reguliavimas yra nelygiose svorio kategorijose.

Mes – kategoriškai prieš piratavimą, todėl nelegalių platformų maitinti neketinam.

„Ir čia didelį vaidmenį vaidina visuomenės savimonė ir suvokimas, kad kūrėjams turi būti atlyginama už jų darbą ir kūrybą. Galiu tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje atsiranda teisėtų kino ir televizijos kūrinių platinimo platformų ir po truputį keičiasi visuomenės požiūris į kūrėjus ir jų filmų „vartojimą“ internete. Mūsų valdomos legalios platformos „Kino Fondas“ rezultatai rodo, kad filmų peržiūrų skaičius iš lėto, tačiau stabiliai auga. Aš tikiu sąmoningu žmogumi, todėl manau, kad kuo daugiau bus teisėto turinio internete, tuo mažiau žmonės rinksis nelegalius šaltinius. Ir pasiteisinimas, kad filmą pasižiūrėti norisi, o jo niekur kitur nėra, praras galią“, – kalbėjo D. Vaitiekūnas.

AVAKA skatina ir kino kūrėjus po esminio etapo, kai filmas iš kino teatrų kasų susirenka pagrindinę grąžą, neuždaryti jo tamsiame stalčiuje. „Platformoje „Kino Fondas“ visi filmai yra saugomi ir mes operatyviai reaguojame į bet kokius neteisėtus platinimo faktus. Dėl to kviečiu kūrėjus plačiau žiūrėti į savo filmų sklaidos galimybes ir jam pasirodžius didžiuosiuose ekranuose ar televizijoje, atrasti ir legalias filmų platinimo platformas Lietuvoje“, – sakė D. Vaitiekūnas.

Režisieriaus debiutu tapęs Ramūno Rudoko darbas „Pasmerkti. Kauno romanas“ šiuo metu yra rodomas Lietuvos kino teatruose. Kriminalinėje dramoje vaidina: Agnė Šataitė, Šarūnas Datenis, Simonas Storpirštis, Justina Nemanytė, Artūras Murauskas, Robertas Lenartavičius ir kiti. Filme skamba šių dienų Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždžių – „Mad Money“, „Lilas ir Innomine“, OG Version ir „Flying Saucer Gang“, „Sadboi“ muzika.

Filmo „Pasmerkti. Kauno romanas“ istorija paremta tikrais įvykiais. Nemažai jų – iš nusikalstamo pasaulio, klestėjusio Laikinojoje sostinėje. Vieni aktoriai žino realius prototipus, kiti tyčia nesigilino ir kūrė savo herojus. Tai jiems pavyko puikiai: charizmatiški jaunosios kartos aktoriai vaidina įtaigiai, neperspausdami, nedarydami dramatiškų pauzių. Jie sukūrė personažus, kuriuos žiūrovai greitai pamėgs.

Kriminalinėje dramoje vaidinančiam Simonui Storpirščiui patinka, kad filmas sukurtas pagal tikrus faktus. „Kai pats esu žiūrovas, paprastas užrašas apie tikrus įvykius filmo pradžioje labai daug duoda. Iškart įdomiau žiūrėti“, – sako jis.

„Tie personažai yra tikri. Jau per pirmą filmavimo pamainą išaiškėjo, kad taip yra buvę Kaune“, – teigia vieną ryškiausių vaidmenų sukūręs Šarūnas Datenis.

Filmo istorija pasakoja apie vaikystės draugų chebrą, kuri išauga į pavojingą, turtingą, įžūlią, nevaldomą Vartiklių gaują. „Jie yra tokie kiemų muškietininkai. Vienas už visus, visi už vieną. Nestukalins. Niekada neišduos. Jie kartu nuo vaikystės. Tu gauni draugą ir žinai, kad daugiau tokių nebus“, – apie savo ketveriukę kalba aktoriai.

Artūras Murauskas ir Robertas Lenartavičius vaidina brolius, nors vizualiai yra visiškai nepanašūs. „Bet gal brolis – nuo kito tėvo? Svarbu ne fizinis panašumas, o dvasinis ryšys“, – sako Robertas.

„Aš esu tų keturių žmonių smegenys ir sąžinė, – pasakoja S. Storpirštis. – Šarūnas – smogikas. Ir smaugikas. O broliai – kaip dvi rankos.“ „Aš gal labiau kairė, ne tokia vykusi“, – šypteli A. Murauskas. „O aš norėčiau būti gaujos bosas, bet esu tik vykdytojas“, – sako Robertas.

Televizijos žiūrovams A. Murausko veidas gerai pažįstamas iš telekomunikacijų bendrovės reklamų. Kino teatro salėje nuskamba juokas, kai scenarijus pakiša Artūrui frazių, susijusių su telefonais. O ir šiaip jis – gana juokingas personažas. Kas dar sugalvotų išsiskalbti nusikaltėlio kaukę? Kita vertus, A. Murausko veikėjui tenka ir žiaurių patirčių, pavyzdžiui, pakabėti lifto šachtoje žemyn galva.

„Kai filmavome tą sceną, iš pradžių šiek tiek buvo baimės, bet kai įsitikinau, kad viskas yra saugu, tapo visai nebaisu, teko pridėti vaidybos“, – pasakoja A. Murauskas.

Daug dėmesio filme skiriama fatališkai blondinei, kurią vaidina Agnė Šataitė. „Šis vaidmuo – daugialypis, su tragizmo ženklu. Ta jauna moteris gyvena su kauke. Jai gyvenimas – kaip vaidinimas. Viskas vyksta pagal pačios susikurtas taisykles. Ji bando prisitaikyti, siekia būti su įtakingais, turtingais vyrais. Tačiau ji nėra laisvas žmogus“, – pasakoja A. Šataitė.

Šios veikėjos namais filme tapo vienas Kauno restoranų, kuriame praėjusio šimtmečio pabaigoje iš tiesų rinkdavosi gangsteriai ir kurdavo savo purvinus planus. „Ne viename filmo epizode esu prie milžiniško židinio. Tos scenos turi kažką mistinio. Toks tarsi „Twin Peakso“ miestelis“, – šypsosi Agnė.

Filmo įvykiai vystosi praėjusį šimtmetį, bet jie perkelti į šių dienų atmosferinį lauką. „Tuo metu, kai tai iš tiesų vyko, viskas atrodė gerokai slogiau. Ir tie, kurie ateis į šį filmą, neturėtų pernelyg žavėtis herojais. Istorija parodo, kad jų likimai – tragiški. Už draugystę tenka susimokėti, ir ne tais prisiplėštų pinigų lagaminais“, – pasakoja aktoriai.

Visi jie į šį filmą atėjo iš skirtingų teatrų, serialų. „Bet mes turėjome gerą vadą – režisierių Ramūną Rudoką, kuris subūrė ir davė tokios laisvės, kad dirbti buvo labai gera“, – teigia aktoriai.

Nelieka skolingas ir režisierius. „Didžiuojuosi žmonėmis, su kuriais teko statyti šį filmą. O viską parodys kino teatrų kėdės. Jei filmo pasižiūrėti ateis Andrius Mamontovas, reiškia – pavyko“, – juokiasi R. Rudokas.

Ši istorija paremta tikrais faktais ir kai kurie jų kelia šiurpą. Viename epizodų degė gyvas žmogus.

Tokią sceną atkartoti ekrane buvo patikėta didžiulę patirtį tarptautinėse kino aikštelėse sukaupusiam kaskadininkų komandos „Vilkas“ nariui Slavai Samuchovui. Jis yra dubliavęs ir Džeimso Bondo vaidmeniu išgarsėjusį aktorių Danielį Craigą, daugybę kitų pasaulinio lygio kino žvaigždžių.

Slava juokiasi, kad jo darbas turi privalumų: viename filme kaskadininkas, kitaip nei aktorius, gali įkūnyti keletą personažų. „Žiūrovai nemato mūsų veidų. Mes prieš kameras dirbame nugara. Jei pasirodysiu veidu, tame filme nebegalėsiu sukurti kitos scenos, nes jau turėčiau būti miręs. O jei „neapsišviečiu“ – galiu daug kartų mirti, kaip Dankanas Maklaudas“, – sako S. Samuchovas.

Jei pasirodysiu veidu, tame filme nebegalėsiu sukurti kitos scenos, nes jau turėčiau būti miręs. O jei „neapsišviečiu“ – galiu daug kartų mirti, kaip Dankanas Maklaudas.

Šiame versle jis dirba jau 20 metų, puikiai pažįsta įvairius pavojaus kriterijus. „Filmuojant „Pasmerktus“ pavojingumo laipsnis buvo išties didelis. Degimo scenoje buvau plika galva, be specialių apdangalų, tiesa, išsitepęs apsauginiu geliu. Degiau gal 15 sekundžių. Užteko vieno dublio, – per tiek metų viskas atidirbta. Tai buvo jau tikrai ne pirmas ir ne dešimtas mano degimas“, – pasakojo kaskadininkas.

Visiems, šio epizodo filmavimo metu buvusiems aikštelėje, kaito kraujas, stebint galingoje liepsnoje paskendusį žmogų. Tačiau vaidmenį atlikęs Slava viską vertino šaltakraujiškai.

„Ką man reiškia degti? Dirbti profesionaliai ir tiksliai atlikti tai, ko nori režisierius. Tuo metu galvoju apie vaidybą ir kontroliuoju tą situaciją. Ugnis – tokia pati stichija, kaip vanduo. Visi žinome, kad vandeny negalima kvėpuoti. Taip pat ir ugnyje. Ji priklauso ir nuo vėjo. Tai ir fizika, ir technika. Jei ką nors praleisiu – galiu nudegti. Bet jei nestresuoju – žinau, kaip tokioje situacijoje reikia judėti ir dirbu tol, kol režisierius pasako „cut“. O jei jis netyčia užsižiūrėtų į ugnį – aikštelėje visada yra triuko koordinatorius, kuris seka laiką ir žino ribas. Yra ir mūsų tarpusavio kodas, bet tai – slaptieji ženklai, kurių gal ir nereikia išduoti“, – šypteli S. Samuchovas.

Filmas „Pasmerkti. Kauno romanas“ Ramūnui Rudokui yra režisūrinis debiutas. Tačiau su savo pareigomis, anot kaskadininkų, jis puikiai susitvarkė.

„Man labai patinka, kad R. Rudokas tiksliai įsivaizduoja, ką jis nori matyti ir labai gerai tai paaiškina. Be to, jis yra atviras idėjoms ir dialogui. Pavyzdžiui, jei tai yra triuko scena, mes aptariame, kaip ją padaryti saugiau ir gražiau. Malonu, kad jis išklauso pasiūlymus ir adaptuoja tai, – sako S. Samuchovas. – Labai laukiu „Pasmerktų“ kino filmo premjeros. Ten tikrai bus įdomių epizodų. Kai filmas paremtas tikra istorija, jis turi kitą, kur kas didesnį svorį. Žiūrovai vertina tai.“

Šiuo metu namuose savo pagausėjusia šeima besidžiaugiantis R. Rudokas savaitgalį rankose laikys jau ne kūdikį, o scenarijų ir kadruotes: Kaune pradedamas filmuoti pilnametražis vaidybinis filmas „Pasmerkti. Kauno romanas“.

TV3 eteryje prieš daug metų startavusi trilogija „Nemylimi. Svetimi. Pasmerkti“ tapo kultiniu serialu, kuris pastaraisiais sezonais prasitęsė dar dviem dalimis ir baigėsi jo gerbėjų džiaugsmui itin maloniomis eilutėmis „Tai dar ne pabaiga“.

Tačiau serialas – serialu, o šį savaitgalį Kaune kompanija „Singing Fish“ pradeda statyti kino filmą, kriminalinę dramą „Pasmerkti. Kauno romanas“. R. Rudokas – jo režisierius.

Bet gavau žmonos palaiminimą. Važiuok dirbt, sako.

„Man tai bus pirmas pilno metro filmas. Ir, žinoma, kas gi nenori padaryti gero filmo“, – sako R. Rudokas, pastaruoju metu režisavęs populiarius TV serialus, ir jau antrą dieną po Raido Ramūno atėjimo į pasaulį iš gimdymo namų lėkęs tiesiai į filmavimo aikštelę.

„Namie spalį būsiu retai. Bet gavau žmonos palaiminimą. Važiuok dirbt, sako, paliubomu“, – juokiasi Ramūnas, jau paniręs į scenarijaus vingius ir jo herojų išgyvenimo peripetijas.

„Filme bus daug specialiųjų efektų, tačiau mes nesistengsime sukurti katastrofos. Šis filmas pirmiausiai yra ne apie sprogstančias mašinas ar griūnančius namus. Tai yra istorija apie žmones, kurie dėl tam tikrų poelgių pasmerkia save ir savo artimuosius kančiai. Rodysime tai, kad už padarytas klaidas esi pasmerktas atsakyti. O šūvių ir ugnies tikrai bus, juk tai – kriminalinė drama“, – kalba režisierius.

Pasak jo, „Pasmerktų“ gerbėjai jau daug metų atsitiktinai sutikdami Ramūną padėkoja už šį serialą: „Kad ir kiek būtų buvę serijų ir nuomonių, žmonės prieina gatvėje ir sako: „Ačiū tau už „Pasmerktus“.“ Tai yra malonu, bet labai noriu pasakyti, kad sėkmė yra ne mano vieno, ir ne vien aktorių indėlis. Tai yra bendras komandos rezultatas: scenaristo, prodiuserių, vaizdo dailininkų, montuotojų, grimo meistrų, rekvizitininkų ir daugybės kitų žmonių darbas. Kartais stebiuosi, kiek talentų telpa kiekviename jų ir kaip kiekvienas iš mūsų tuo pat metu sugeba atlikti kelias skirtingas užduotis. Gera dirbti su tokia komanda. Ir labai džiaugiuosi, kad dabar kino filmą statysime Kaune – daug jo scenų bus nufilmuota kaip tik ten. Juk Kaunas myli vilniečius ir visuomet labai gerai sutinka.“

Kriminalinė drama „Pasmerkti. Kauno romanas“ yra paremta tikra istorija. Kino teatrų ekranus šis filmas pasieks 2019 metais.