Jo dalyvių prašoma pateikti interjero ir pastato modernizavimo pasiūlymus. Tai pirmasis tokios apimties konkursas, skelbiamas valstybės pastatui, pranešė Turto bankas.

Atnaujintame komplekse iš viso bus sukurta apie 300 darbo vietų, iš kurių 60–70 proc. bus stacionarios, kitos – integruotos bendrose poilsio ir bendradarbiavimo erdvėse. Po modernizacijos čia sugrįš Valstybės kontrolė bei papildomai numatoma įkurdinti dar bent vieną valstybės įstaigą.

Konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti antrąjį šių metų ketvirtį. Prizinis fondas siekia 22 tūkst. eurų ir bus paskirstytas 1–3 vietų nugalėtojams.

Pateikti darbai bus vertinami pagal keletą kriterijų: 35 proc. balo sudarys idėjos integralumas ir kokybė, 30 proc. – funkcionalumas, 20 proc. teks tvarumui ir 15 proc. projektavimo paslaugų kainai.

Projektas bus finansuojamas Turto banko ir ES fondų lėšomis – tam jau gauta 1,14 mln. eurų dydžio Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) subsidija. Konkreti projekto apimtis ir vertė paaiškės po to, kai bus parengtas techninis projektas ir įvyks rangos darbų pirkimas. Rangos darbus planuojama pradėti 2025 metais.

3,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatą sudaro du skirtingu laiku statyti korpusai.

Buvusį bendrabutį įsigijusios bendrovės „Projekto administratorius“ vadovas Bernardas Žukauskas sako, kad atnaujinus pastatą jis bus pritaikytas trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai, nuomininkams pasiūlant 150 kambarių.

„Atliksim pilną pastato renovaciją. Bus pakeistos visos komunikacijos: elektra, vanduo, nuotekos, ventiliacija, ypač pastaroji, nes kiek žinome iš panašaus pobūdžio pastatų, tai ten didžiausia problema yra ventiliacija. Tik pastato tūris liks toks pat, bet tiek išorė, tiek vidus pasikeis neatpažįstamai“, – BNS teigė B. Žukauskas.

Tik pastato tūris liks toks pat, bet tiek išorė, tiek vidus pasikeis neatpažįstamai.

„Didžioji dalis investuotojų deda dedamąją į trumpalaikę nuomą, kada atsigaus turizmas, nes pastato lokacija yra labai palanki trumpalaikei nuomai, bet atsižvelgiant į šios dienos situaciją, neatmetame ir ilgalaikės nuomos galimybių“, – pridūrė jis.

B. Žukauskas teigė, kad pastatą įsigijo apie 10 investuotojų, daugiausia juridinių asmenų.

„Fiziniai asmenys įsigijo maždaug po 1-2 kambarius, tuo tarpu juridiniai pirko, jeigu taip galima pasakyti, „paketais“ – po pusę ar net visą pastato aukštą. (...) Kadangi mes šį pastatą įsigijome kaip grupė investuotojų, pasinaudojami „crow-building“ (sutelktinio statybų investavimo būdu – BNS), tai pastato administravimo paslaugas kursime atskirai kaip papildomą paslaugą“, – pasakojo įmonės vadovas.

Anot B. Žukausko, pastato atnaujinimą ketinama pradėti iš karto, kai tik bus sutvarkyti turto perėmimo formalumai, o darbus numatoma atlikti per metus.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, „Projekto administratorius“ sausio pabaigoje iš Turto banko įsigijo 4 tūkst. kv. metrų bendro ploto 130 kambarių bendrabutį ir 0,37 ha ploto sklypą Studentų gatvėje 41.

Gruodžio pabaigoje vykusiame aukcione jo pradinė kaina siekė 2,88 mln. eurų.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė 2020 metų lapkritį leido Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti jo valdomą buvusį LEU bendrabutį ir gretimas patalpas, o gautus pinigus universitetas galės skirti Pedagogų rengimo centrui Kaune.

Tuomet skelbta, kad pastatai įvertinti 3,33 mln. eurų, o VDU juos patikėjimo teise valdė nuo 2018-ųjų, reorganizavus LEU. 

Centriniai buvusio LEU rūmai šiuo metu perduoti Vilniaus kolegijai, visi likę pastatai – Turto bankui.

Anot muziejaus atstovų, pastato statybos metai – 1928-ieji (priestato – 1983 metai). Pastato dabartinė energinio naudingumo klasė – F klasė. Prieš keliolika metų muziejus, kuriame šiuo metu dirba 14 darbuotojų, o apsilanko 28–39 tūkst. lankytojų per metus, buvo pertvarkytas.

Naujo projekto tikslas – modernizavus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus pastatą, padidinti jo energetinį efektyvumą, pasiekti jame C energinio naudingumo klasę, mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) susidarymą bei užtikrinti pastato infrastruktūros atitiktį higienos normoms.

Diegiant energijos taupymo priemones, numatyta pakeisti langus, apšiltinti išorės sienas bei perdangas virš nešildomo rūsio bei po nešildoma pastoge, modernizuoti apšvietimo sistemą bei atlikti kitus projekte numatytus darbus. Visa tai užbaigus, žadama kasmet trečdaliu sumažinti energijos sąnaudas.