Įgyvendinus projektą, vietoje kauniečiams ir miesto svečiams gerai žinomos buvusios „Merkurijaus“ parduotuvės iškils daugiafunkcis 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto trijų korpusų pastatų kompleksas. Statybos bus vykdomos pagal 2008 m. legendinio Kauno architekto Algimanto Kančo parengtą projektą, adaptavus jį pagal dabartinius techninius reikalavimus ir rinkos poreikius.

Pasak buvusį „Merkurijų“ įsigijusios „Litvaldos“ įmonių grupės ir jai priklausančios nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltic RED“ atstovės Ievos Goštautaitės-Gedutės, naujasis verslo, paslaugų ir gyvenamųjų patalpų kompleksas suprojektuotas taip, kad maksimaliai atitiktų pasaulines tendencijas, verslo bendruomenės ir miesto gyventojų poreikius.

„Neabejojame, kad įsikūręs centrinėje miesto dalyje, turintis išplėtotą infrastruktūrą, išsiskiriantis nauja prekybos, pramogų ir paslaugų centro koncepcija, moderniais ir tvariais technologiniais sprendimais, galintis patenkinti kompleksinius šiuolaikinio žmogaus poreikius dirbti ir pramogauti miesto centre, naujasis pastatų kompleksas taps Kauno Laisvės alėjos traukos centru. Projekto erdves planuoja kelios gerai žinomų architektų ir dizainerių komandos, tad tiek pastato vidus, tiek jo išorės architektūrinė koncepcija bus integralūs, išlaikys architektūrinę dermę su aplinkiniais pastatais“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė. 

Naujasis pastatų kompleksas bus daugiafunkcis. Skelbiama, kad čia įsikurs pirmoji Kaune beveik tūkstančio kvadratinių metrų gastronomijos erdvė (angl. food hall), kurioje platų gėrimų ir patiekalų asortimentą siūlys daugiau kaip 20 operatorių. Gastronomijos erdvė – tai konceptualių, Lietuvoje ir užsienyje plėtojamų gastronominių ir mažmeninės prekybos objektų rinkinys, o jos tikslinis klientas – kokybiškas paslaugas vertinantis žmogus, norintis greitai pavalgyti ar įsigyti unikalių gastronomų kuriamų produktų. Tikimasi, kad gastronomijos erdvė atitiks ne tik skubančių ar greta biuruose dirbančių žmonių poreikius, tačiau ir trauks jaukiai praleisti vakarą, juolab kad gastronomijos erdvėje įsikūrę operatoriai siūlys įvairius pomėgius atliepiantį meniu – nuo daugelio mėgstamų mėsainių iki jaukios vyninės delikatesų.

Atskirose pirmojo aukšto patalpose įsikurs skirtingas pasaulio šalis reprezentuojantys restoranai, kurie iki šiol veikė tik Vilniuje arba dar tik ruošiasi žengti į Lietuvą, todėl lankytojai galės leistis į gastronominę kelionę nuo Singapūro iki Belgijos. Išplėtota maisto operatorių pasiūla – nuo stilingų greitojo maisto erdvių iki prabangių restoranų – bus tinkama skirtingo amžiaus, interesų ir pomėgių žmonėms.

Antrame pastatų komplekso aukšte veiks konferencijų, renginių, kultūros, meno ir keliaujančių parodų erdvės, kurios stebins ne tik miestiečius, bet ir bus įtrauktos į lankytinų objektų sąrašą miesto ir šalies svečių. Konferencijų ir renginių erdvės bus nuomojamos ir individualioms šventėms. Planuojama, kad kultūros, laisvalaikio, pramogų, prekybos, paslaugų ir maisto erdvių bendras plotas sudarys apie 5,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Sinergiją su renginių ir konferencijų erdvėmis sudarys ir viename iš komplekso korpusų duris atversiantis visame pasaulyje gerai žinomo prekės ženklo viešbučių tinklas su 130 kambarių. Čia bus galima ne tik rengti darbines sesijas, mokymus, konferencijas ar asmenines šventes, tačiau ir apgyvendinti savo svečius bei darbuotojus. Viešbutis išsidėstys per visus pastato aukštus. Taip pat pastate įsikurs šiuolaikiškos A+ klasės biurų erdvės, užimsiančios 4 tūkst. kvadratinių metrų.

Naujajame pastatų komplekse per kelis aukštus bus įkurdinti ir prabangūs apartamentai, kurių dalis – su įspūdingą vaizdą atveriančiomis terasomis. Komplekso viduryje, trečiajame aukšte, planuojama įrengti daugiau kaip tūkstantį kvadratinių metrų ploto augalais apželdintą terasą su vaikų žaidimo aikštelėmis ir poilsio erdvėmis komplekso gyventojams, biurų darbuotojams ir renginiams.  

Pastatų komplekso dalyje taip pat bus įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su beveik 300 parkavimo vietų.

Skaičiuojama, kad investicijos į šį projektą sudarys daugiau kaip 50 mln. Eur, o statybas numatoma baigti per dvejus metus. Komercinių patalpų nuoma jau įgauna pagreitį, netrukus bus galima pradėti biurų erdvių rezervaciją ir iš anksto projektuoti darbo erdves taip, kad būtų maksimaliai atliepti individualūs užsakovų poreikiai.

2018 m. buvusį „Merkurijų“ kartu su statiniais ir parengtu rekonstrukcijos projektu už daugiau nei 5,5 mln. Eur įsigijo įmonių grupė „Litvalda“, kuriai priklauso prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, prekybos centrai „Banginis“ ir kitas komercinis nekilnojamasis turtas visoje Lietuvoje. Kontrolinis „Litvaldos“ akcijų paketas priklauso Augustinui Rakauskui. Bendra įmonės turto vertė siekia daugiau kaip 320 mln. Eur, o valdomų objektų plotas sudaro daugiau kaip 600 tūkst. kvadratinių metrų. „Litvaldai“ priklausantį komercinį nekilnojamąjį turtą administruojanti bendrovė „Baltic RED“ šiuo metu aktyviai vysto prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ projektą Klaipėdoje, dabartinės parduotuvės „Banginis“ vietoje.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis akcentavo pagrindinį tikslą – šis kultūros paveldo objektas turi būti išsaugotas, įveiklintas, būti atviras visuomenei ir tarnauti kultūriniams jos poreikiams.

„Šio išskirtinio komplekso ateitis svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Todėl jo likimas ir sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu, Kultūros ministerijai pasitelkus partnerius – viešąją įstaigą „Idėjos miestui“, koordinuojančią Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studijos rengimą, ir jos suburtus įvairių sričių ekspertus. Jų ir aktyvių klaipėdiečių dėka šiandien turime galimybę priartėti prie šio objekto ateities vizijos. Remdamasi galimybių studija, Vyriausybė, kuri ir pavedė ją atlikti, priims sprendimus, lemsiančius aiškų tolesnių veiksmų planą“, – teigė kultūros viceministras.

VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė, architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė kartu su ekspertais pristatė galimybių studijos rengėjų pirmines įžvalgas, pateikė išanalizuotą istorinį ir urbanistinį kontekstą, objekto ryšio su aplinka analizę, sociokultūrinio konteksto problematiką ir potencialą, architektūrinę analizę, kitus aspektus, susijusius su Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimu. Taip pat pristatyti pasauliniai pašto pastatų konversijos pavyzdžiai įtraukiant juos į kultūros įstaigų klasterius.

Pažymėta, kad Klaipėdos centrinio pašto kompleksas yra svarbus dėmuo, galintis sustiprinti esamą ir toliau besiformuojantį kultūrinių ir muziejinių veiklų kvartalą. Diskusijos metu pasiūlyta komplekso kieme atkurti buvusio istorinio sodo fragmentus ir pritaikyti komplekso vidines erdves įvairiems renginiams, kultūrinėmis ir komercinėms veikloms, sukuriant gyvą kiemą.

Diskusijoje dalyvavę Klaipėdos kultūriniame lauke veikiančių įstaigų, organizacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, verslininkai, visuomenininkai, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, menininkai dalijosi savo vizijomis ir pasiūlymais dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso ateities. Tarp siūlomų scenarijų didelio palaikymo sulaukė idėjos, susijusios su Klaipėdos, kaip svarbaus logistikos, ryšių ir mainų, taip pat ir kultūrinių, centro, įprasminimu. Atgimsiantis pašto kompleksas, pasak vienos diskusijų dalyvės, galėtų Klaipėdai grąžinti neužšąlančio kultūros uosto titulą. Čia galėtų įsikurti medijų ir knygos centrai, šiuolaikiški interaktyvūs muziejai, meno ir kūrėjų bendradarbystės erdvės, kūrybinės rezidencijos, vykti edukacinės veiklos, kariljono koncertai. Kultūrai bendradarbiaujant su mokslu, galėtų būti akcentuojamas ir jūrinės tapatybės plėtojimas žemyninėje uosto dalyje. Išnaudojant Klaipėdos centrinio pašto komplekso sąsajas su pasaulinio garso mokslininku astronomu F. W. Argelanderiu, būtų galima kurti tarptautinę Klaipėdos sėkmės istoriją, akcentuojant daugiakultūrio miesto žavesį ir privalumus, kur kultūra ir mokslas papildo vienas kitą.

Antradienį Klaipėdoje pradėjo veikti ir tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės. Jose architektai, kūrybininkai, menininkai, analitikai, sociologai, filosofai, verslo strategai, kultūros paveldo specialistai, teisininkai ir kitų sričių atstovai generuoja idėjas ir kartu formuoja galimus pašto komplekso įveiklinimo scenarijus. Šias idėjas ekspertų komanda toliau plėtos ir tikrins, modeliuos ir skaičiuos galimas įgyvendinimo alternatyvas.

Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studiją planuojama baigti iki rugsėjo.

Kaip sako projektą vykdanti nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „REES“, idėja statyti tokius verslo objektus gimė atsižvelgiant į šiandienos rinkos situaciją ir poreikį.

„Jau daugiau kaip penkiolika metų dirbame nekilnojamojo turto srityje, o pastaruoju metu pastebėjome vis daugiau įmonių, ieškančių kelių šimtų kvadratinių metrų ploto, aukštesnio lygio patalpų, kuriose galėtų turėti ir biurą, ir prekybos, ir sandėliavimo ar gamybos patalpas. Jei įmonei reikia išsinuomoti ar įsigyti ~200–600 kv. m ploto reprezentatyvias, šiuolaikiškai įrengtas patalpas, tokių pasiūlymų praktiškai nėra – beveik visi plėtotojai orientuojasi į stambesnes įmones ir didesnius plotus. Pagaliau, verslui nusprendus reikiamą mažesnio ploto pastatą pasistatyti, susiduriama su iššūkiu rasti statybai reikalingą nedidelį, patogioje vietoje esantį sklypą su infrastruktūra. Taigi, kyla ištisa klausimų grandinė, kuriuos išspręsti ir atrasti geriausius variantus kainuoja ne tik daug laiko, bet ir lėšų, – pasakoja „REES“ vadovas Martynas Židonis. – Todėl nusprendėme rinkai pasiūlyti racionalų sprendimą – kokybiškai pastatytus reprezentatyvius pastatus strategiškai patogioje vietoje, kur būtų patogus susisiekimas ir išvystyta bei patikimai prižiūrima infrastruktūra. Šiuo požiūriu Kauno LEZ mums tobulai tiko. Negana to, čia galioja mokestinės lengvatos, patrauklumo suteikia ir šalia veikiančios garsios Lietuvos bei užsienio bendrovės“.

Į „LEZ verslo parko“ projektą bendrovė numačiusi investuoti 2,5 mln. Eur. Pradėjus statybas, bus pradėti ir konkretūs pokalbiai su klientais – naujųjų patalpų nuomininkais ar pirkėjais.

„Nors apie projektą kol kas komunikacijos sklaidos nevykdėme, tačiau jau sulaukėme susidomėjusio verslo užklausų“, – pastebi M. Židonis.

Šiuo metu „LEZ verslo parko“ teritorijoje pradėti žemės darbai, o artimiausiomis savaitėmis startuos statybos: iš viso iškils penki pastatai, kuriuose galės įsikurti po vieną arba dvi įmones – planuojama, kad parke veiks nuo 5 iki 9 įmonių. Joms bus pasiūlytos 300 arba 600 kv. m ploto patalpos. Pirmosios įkurtuvės įvyks jau šių metų rudenį.

Architektai „AG studija“ projektuodami pastatus itin daug dėmesio skyrė patalpų išplanavimui, pastatų integracijai į jau suformuotą aplinką bei jų eksterjerui. Vienas iš svarbių šių pastatų privalumų – daugiafunkciškumas. Bendras vieno pastato plotas ~600 kv. m, tačiau pastatas suplanuotas, kad būtų galima dalinti į du blokus – vieno bloko plotas ~300 kv. m. Sandėliavimui, gamybai skirta 170-230 kv. m, biurui, prekybai ir ekspozicijų salei – 60-105 kv. m, suplanuotos pagalbinės patalpos valgomajam, darbuotojų persirengimui, san. mazgams ir pan.

Atsižvelgdama į šio projekto patirtis ir bendras rinkos tendencijas, ateityje kompanija „REES“ planuoja tolimesnius verslui skirto NT turto plėtojimo Kauno LEZ teritorijoje etapus.

Kaip sako Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis, šiuo metu Kauno LEZ‘e galimi įvairūs įsikūrimo modeliai: vieni klientai savarankiškai statosi reikiamas patalpas, kiti bendradarbiauja su NT vystytojais – pastaruoju metu šis modelis LEZ teritorijoje tampa vis paklausesnis.

„Esama ir nuomos rinkos: šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje vienokias ar kitokias patalpas nuomojasi apie 30 įmonių. Pavyzdžiui, vien „Eften Capital“ nuomai siūlo beveik 30 tūkstančių kv. m biuro ir sandėliavimo patalpų, kuriose įsikūrusios tokios kompanijos kaip „Itella“, „Colicare“ ar „ALG logistika“. Nuomos galimybė taip pat vilioja mažas bei vidutinio dydžio paslaugų ar komponentų tiekimo įmones, pavyzdžiui, tokios yra Kauno LEZ įsikūrusios „Voltas IT“ ir „Mobile Center“, – pastebi Vytautas Petružis. Tiesa, iki šiol dauguma nuoma užsiimančių investuotojų dažniausiai siūlė didelio ploto patalpas, orientuotas į logistikos veikla užsiimančias kompanijas, todėl naujasis „LEZ verslo parkas“ sukurs naują pasiūlos nišą, lanksčiai patenkindamas mažesnių plotų ieškančio verslo poreikius.

Kompleksą, kuriame yra renginių aptarnavimo pastatas, turistų aptarnavimo centras, aikštelė, taip pat ir Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ženklas su aikštele, šiuo metu valdo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Kompleksą 2018-ųjų balandį perėmęs „Turto bankas“ ketino jį parduoti, tačiau šių metų sausį jis išbrauktas iš parduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba liepą sutiko kompleksą perimti.

Finansų ministerijos siūlymą kitą savaitę svarstys Vyriausybė.

Projekte nurodoma, kad rajono savivaldybė, perėmusi kompleksą, ketina suremontuoti kai kurias administracines patalpas, taip pat renginių aptarnavimo pastato terasą. Preliminariai tam planuojama skirti apie 80 tūkst. eurų.

„Vilniaus rajono savivaldybė, perėmusi Kompleksą, galės organizuoti gyventojų poilsį ir skatinti bendrosios kultūros ugdymą“, – nurodoma projekte.

2012-ųjų pabaigoje tuometinei Ūkio ministerijai nepavyko išnuomoti šio objekto, nes konkurse neatsirado dalyvių.

Europos geografinio centro kompleksas yra Girijos kaime, Vilniaus rajone, 26 kilometrų nuo sostinės.

Europos geografinio centro vietą 1989 metais nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai.

1997 metų gegužės 24-ąją atidengtas Europos geografinį centrą žymintis akmuo, 2004-aisiais buvo pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas – baltojo granito kolona su žvaigždžių karūna viršūnėje.

Šios analizės pagrindu bus svarstomos konkrečios uždaryto kalėjimo teritorijos įveiklinimo idėjos, pranešė Turto bankas.

Pasak projekto kuratorės Ingos Urbonaitės-Vadoklienės, šiuo metu jau pradedamas pasirengiamasis etapas kompleksinei esamos būklės analizei atlikti, visuomenės bei suinteresuotų grupių poreikiams ir lūkesčiams nustatyti.

„Svarbu į šį unikalų objektą pasižiūrėti iš įvairių teminių pusių, įvertinti, kaip geriausiai šis objektas galėtų pasitarnauti ateities visuomenei, atsižvelgiant į daugialypę istorinę, kultūrinę, architektūrinę-kultūros paveldo vertę, urbanistinę objekto reikšmę Vilniaus miesto struktūroje“, – pranešime sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Analizė bus ruošiama kartu su mažąja bendrija „Martyno Marozo architektūra ir planavimas" bei bendrovėmis „Eurointegracijos projektai“ ir „Solid Real“.

Iš Lukiškių kalėjimo paskutiniai suimtieji ir nuteistieji išvežti birželio pabaigoje. Iš viso nuo sausio pradžios iš čia iškelta beveik 600 asmenų.

Liepą politikai, verslininkai ir visuomenininkai svarstė, kad atlaisvintose patalpose galėtų atsirasti startuolių centras, kultūrinė erdvė, viešbutis ar būtų įkurtas turistinis objektas.

Politikai yra svarstę patalpas atiduoti Vilniaus savivaldybei ar Turto bankui, kad šis galėtų jas parduoti ar nuomoti privačiam verslui. Galimybes veikti šioje teritorijoje gali sunkinti tai, kad pastatų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Šalia komplekso yra nemažai valstybės institucijų – Aukščiausiasis Teismas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos, Seimas.

Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad Karbauskiai iš „Žemės ūkio inovacijų centro“, kurio akcininkas yra R. Karbauskio kontroliuojamas „Agrokoncernas“, įsigijo penkis sklypus Burių gatvėje Rumšiškių seniūnijoje esančiame kaime, taip pat gyvenamąjį namą, poilsio namą ir ūkio pastatą.

R. Karbauskio atstovė Dalia Vencevičienė BNS trečiadienį informavo, kad bendrovė „Žemės ūkio inovacijų centras“ šiemet projektą baigė ir jau išvystytą pardavė Karbauskiams „įvertinusi rinkos sąlygas“.

„Sandoris netrukus bus deklaruotas įstatymų numatyta tvarka ir atitinkamai su juo susijusi informacija bus vieša ir prieinama visuomenei. Be abejo, mokesčiai, kurie sudaro daugiau nei 3 mln. eurų, mokami teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais“, – informavo ji.

R. Karbauskio atstovė sakė negalinti viešinti informacijos, kam turtas bus naudojamas, motyvuodama siekiu apsaugoti politiko šeimos privatumą ir saugumą.

Pasak jos, komplekse įrengta ir mobili žemei grėsmę keliančių asteroidų observatorija, apie kurią R. Karbauskis yra užsiminęs anksčiau.

Mokesčiai, kurie sudaro daugiau nei 3 mln. eurų, mokami teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

„Observatorija pastatų komplekse yra ir jos paskirtis išlieka tokia pati, kaip ir minėta anksčiau“, – sakė D. Vencevičienė.

Jos teigimu, R. Karbauskis ragina abejojančius sandorio skaidrumu kreiptis į atsakingas institucijas.

„Ramūnas Karbauskis neabejoja, kad šis sandoris taps oponentų taikiniu, todėl iš karto ragina abejojančius sandorio teisėtumu kreiptis į atsakingas institucijas, kad šios įvertintų ir visuomenę pasiektų objektyvi ir tikra, o ne neteisingais duomenimis ir spėlionėmis grindžiama informacija“, – teigiama jo atstovės atsiųstame komentare.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad komplekso statytojams buvo panaikintas leidimas tverti mišką nenustačius, jog aptvare laikomi laukiniai gyvūnai, o kompleksą politikui priklausanti bendrovė stato taip galbūt siekiant apeiti mokesčius.

Jame organizuojama į sovietmetį nukelianti patyriminė ekskursija „Išgyvenimo drama“.

Kompleksą per aukciono sistemą evarzytynes.lt bus siūloma įsigyti už pradinę 110,2 tūkst. eurų kainą gegužės pabaigoje, pranešė Turto bankas.

Kompleksą sudaro 2,83 hektaro sklypas su  administraciniais ir techniniais pastatais, katiline, garažu ir kompleksui priklausančia tansformatorine.

Anot Turto banko Finansinio turto ir pardavimų vadovo Benito Joniko, valstybei priklausantis objektas yra išnuomotas renginiams organizuoti, o sutvarkius sklypo dokumentaciją – parduodamas.

„Tai išskirtinis statinių kompleksas, kuris dėl jame organizuojamų renginių tapo žinomu visame pasaulyje. Turto vertinimo rekomendacijose siūloma nekeisti turto panaudojimo paskirties, tačiau investuotojai dažnai įžvelgia kitų galimybių, tad sunku pasakyti, kaip bus pritaikytas objektas“, - pranešime sakė B. Jonikas.

Už 27 kilometrų nuo Vilniaus esantis kompleksas buvo statomas kaip alternatyvi televizijos stotis, iš kurios vyktų transliacijos karo atveju.

1985 metais pastatytas kompleksas turi požeminę, 5 metrų gylio, ir antžeminę dalis, čia įrengtos autonominės komunikacinės sistemos.

Lietuvos radijui ir televizijai priklausęs kompleksas 2010 metais buvo perduotas Valstybiniam turto fondui, o sujungus jį su Turto banku, jis patikėjimo teise atiteko pastarajam. Šiuo metu kompleksas yra išnuomotas patyriminės ekskursijos „1984.Išgyvenimo drama“ organizatoriams.