Siūlė kurti galeriją

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius (LDS KS) buvo vieni tų, kurie pateikė siūlymą dėl uostamiesčio centrinio pašto pastato perspektyvų.

Šiame istoriniame miesto statinyje Klaipėdos dailininkai norėtų matyti įrengtą Klaipėdos miesto galeriją-muziejų.

Anot iniciatyvos autorių, dailės palikimo išsaugojimo Klaipėdos mieste koncepcija ir veiksmų programa suformuota dar 2016 m., tačiau realių veiksmų iki šiol neatlikta.

Esą daugelio Klaipėdos menininkų kūriniai po jų mirties nugula užmarštyje, nes ne vieno palikuonys neturi galimybių darbus tinkamai saugoti ar eksponuoti.

LDS KS kolekcijoje yra apie 200 kūrinių, kurie šiuo metu tik sandėliuojami.

O Klaipėdos centriniame pašto pastate įkūrus Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, šiuos unikalius kūrinius galėtų plačiai pamatyti Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai.

Šalia muziejaus idėjos autoriai siūlo įkurti ir profesoriaus A.Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklą.

Taip pat, anot LDS KS, pastate galėtų įsikurti ir jaunųjų menininkų rezidentūra.

Trūksta geros valios?

Vis dėlto didelių vilčių, kad pavyks šią idėją įgyvendinti, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė teigė neturinti.

"Kuo toliau, tuo labiau susiduriu su nuomone, kad miestui to nereikia. Todėl apima neviltis. Jeigu miestas matytų buvusio pašto patalpose kultūros židinį ir investuotų į tai, ieškotų dalininkų, galiausiai ir Dailininkų sąjunga galėtų būti puikus finansinis partneris, tą įrodėme ne vienu projektu. Bet miesto pozicija kitokia. Ir tai skamba neskaniai. Tačiau tikiu, kad kažkada miestas atsibus ir atsiras entuziastų tokiai idėjai, bet tai pirmiausia turi būti valdžios atstovai", – kalbėjo N.Poškutė-Jukumienė.

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis tikino, kad kol kas su miesto atstovais centrinio pašto pastato pritaikymo niekas nederino, nes pašto pastatas – valstybės nuosavybė.

"Apie tokių projektų įgyvendinimą mes net negalvojame. Mes padėti galime, bet valstybė pati turi tai daryti. Tačiau kol kas į savivaldybę dėl pašto pastato su kokiu nors konkrečiu pasiūlymu nebuvo kreiptasi nei iš Vyriausybės, nei iš Susisiekimo ar Kultūros ministerijų", – paaiškino A.Cesiulis.

Dar negali apsispręsti

Be galerijos-muziejaus įrengimo Klaipėdos centrinio pašto pastate idėjos, pateiktas ir dar vienas pasiūlymas.

Telšių vyskupijos kurijos atstovai mano, kad dalis Klaipėdos centrinio pašto pastato galėtų tapti kunigų seminarija, piligrimų ir mokymų centru, dėl išskirtinės pastato istorijos ir tinkamos lokacijos Vakarų Lietuvoje.

Tačiau kol kas šią idėją suspenduoja patys jos sumanytojai, nes Telšių vyskupijoje neseniai pasikeitė valdžia.

"Sunku pasakyti, ar sieksime įgyvendinti tą idėją. Dabar keičiasi vyskupai. Naujajam reikės įsigilinti į problemą, į Klaipėdos realybę. Dabar yra tam tikras periodas, kuriame patys turime susigaudyti", – teigė Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius.

Apsaugojo kariliono varpus

Susirūpinimą dėl parduoti norimo kol kas Lietuvos paštui priklausančio istorinio pastato likimo išreiškė ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovai.

Šie kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę su prašymu padiskutuoti apie jo įveiklinimą, nepaisant to, kad kultūros vertybe laikomo pastato pardavimo aukcionas jau paskelbtas.

Objekto pardavimo pradinė kaina – 1,56 mln. eurų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovo Vitalijaus Juškos, galiausiai pavyko pasiekti, kad kariliono varpai būtų pripažinti vertingąja pastato savybe.

Tai reiškia, kad perimdamas objektą, naujasis jo šeimininkas privalės išsaugoti kariliono varpus, kuriuos dabar saugo ir valstybė.

Pasak V.Juškos, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai įtraukė dar vieną vertingąją savybę – visuomeninę paskirtį. Klausimas, kiek tai padės ar veikiau sutrukdys parduoti milžiniškų investicijų reikalaujantį Klaipėdos centrinio pašto pastatų ansamblį?

„Ką galėjo, tą padarė“

Kaip teigė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Gerda Antanaitytė, svarbu, kad pastatas nestovėtų tuščias ir neišgąsdinti būsimo investuotojo.

Priešingai, reikėtų parodyti, kad jame gali būti vykdomos įvairios veiklos. Galbūt surengiant kūrybines dirbtuves, padėsiančias suvokti objekto reikšmingumą.

Pasigirdo svarstymas, esą vargu, ar atsirastų pirkėjas, jei pašto paskirtis liktų visuomeninė, juolab kad norinčiųjų jį įsigyti – ne marios.

Anot Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, toks sprendimas faktiškai palaidoja galimybę parduoti pastatą ir jį restauruoti. Esą savivaldybė tokiam brangiam pirkiniui pinigų neturi.

„Manau, šiuo klausimu politinėje erdvėje – daug populizmo. Ką savivaldybė galėjo, tą padarė. Man dar susirūpinimą keltų būtent pagrindinės salės interjeras, kad jis būtų viešai matomas. Daugiau susirūpinimo nejaučiu, jeigu verslas paimtų paštą ir sutvarkytų su varpais ir pagrindinės salės interjeru. Tai duok, Dieve, jam sveikatos“, – žodžių į vantą nevyniojo Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Spręs miesto taryba?

Vis dėlto, reaguodamas į kilusį visuomenės ažiotažą, Klaipėdos meras pavedė savivaldybės specialistams paruošti tarybos sprendimą. Dėl tolimesnio jo likimo apsispręsti turėtų politikai.

Lietuvos paštas siekia parduoti pastatų ansamblį, kuris susideda iš 2103,76 kv. m ploto centrinio pašto, 769,48 kv. m ploto telegrafo-pašto bei dviejų administracinių pastatų, kurių plotas yra 103,88 kv. m ir 80,55 kv. m.

Pastatai yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Aukcione taip pat parduodami ir kiemo statiniai bei garažas.

Skelbiama, jog pradinė visų objektų pardavimo kaina yra 1,56 mln. eurų.

Dalyvių registracija truks iki gruodžio 11-osios.

Norintieji registruotis aukcione turi sumokėti ir 20 tūkst. eurų garantinį įnašą. Aukciono rezultatai paaiškės gruodžio 17-ąją.

Viliamasi, artimiausiu metu pavyks rasti šeimininką, kuris turės finansinių galimybių pasirūpinti griūvančia vertybe.

Tai unikalus pastatas, kuriame, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, galėtų veikti viešbutis ar privatus muziejus.