Pastato išpirkimas savivaldybei atsieitų apie 250 tūkst. eurų, be to, kainuotų ir griovimo darbai. Tačiau jį nugriovus atsirastų galimybė miestui grąžinti senąjį vaizdą – atverti istorinę Rinkos aikštę priešais bažnyčią.

Rinkos aikštės dalį užimantis pašto pastatas šiuo metu apgriuvęs, užgožia tiek pačią aikštę, tiek bažnyčią.

Kadangi Lietuvos paštas ruošiasi išsikelti į kitą vietą, savininkai pastato remontuoti neplanuoja.

Gyventojų apklausa baigėsi, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas. Klaipėdos rajono savivaldybės feisbuko paskyroje diskusijos dalyviai tarsi pasidalijo į dvi puses.

Gyventojų apklausa baigėsi, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Vieni klausė, kokia prasmė mokėti tokius didelius pinigus, kad pastato neliktų, kiti tvirtino, kad jį nugriovus atsivertų ne tik bažnyčios vaizdas, bet ir padaugėtų vietų automobiliams.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Ernestos Badalovos, didesnė dalis gyventojų pritarė dėl pastato nugriovimo.

„Apklausoje dėl pašto pastato Gargžduose pasisakė 680 gyventojų. Didžioji dalis – 569 respondentai – pritarė minčiai, kad savivaldybė turėtų išpirkti paštui priklausantį pastatą Gargžduose ir jį nugriauti, taip atverdama Rinkos aikštę. Šiuo metu klausimas dėl pastato nupirkimo yra svarstomas, galutinio sprendimo nėra. Apklausa norėta pasitikrinti, kokia būtų gyventojų nuomonė, tad džiugina tiek aktyvus dalyvavimas pačioje apklausoje, tiek socialiniuose tinkluose vykusi diskusija“, – teigė E. Badalova.

Jei vis dėlto savivaldybė pastato nepirks, jis ir toliau liks stovėti.

Paštas išsikels į „Autoaibės“ pastatą Kretingos plente, o kas įsikurs miesto centre esančiame pastate, kol kas neaišku.

„Jei pastatą savivaldybė vis dėlto pirktų, dar kartą būtų svarstomos įvairios galimybės – tiek atverti istorinę Rinkos aikštę, tiek kiti variantai. Galutinį sprendimą priims politikai“, – pažymėjo pašnekovė.

Susisiekimo ministerijos sukviestame posėdyje dėl Centrinio pašto pastato likimo Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis prasitarė, kad miestas neketina ir neturi galimybių atlygintinai perimti pašto pastato.

Ir pasiūlė dar kartą įvertinti galimybę Centrinio pašto pastatą perimti Kultūros ministerijai, kadangi visiškai šalia jo veiklą vykdo ministerijai pavaldaus Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys Laikrodžių muziejus.

Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis pareiškė, kad Kultūros ministerija yra apklaususi jai pavaldžią įstaigą, pašto pastatas jai nėra reikalingas, Kultūros ministerija taip pat neplanuoja plėsti savo muziejų tinklo.

Posėdyje pažymėta, kad pašto pastato perdavimas valstybės įmonei Turto bankui valdyti patikėjimo teise neturėtų būti pagrindinis svarstytinas klausimas.

Tad nutarta pritarti, kad darbo grupė toliau nagrinėtų Klaipėdoje vykusių viešųjų diskusijų metu pristatytas idėjas (pasiūlymus) dėl paštų pastatų įveiklinimo (jų pritaikymo kultūrinėms, socialinėms, pilietinėms, administracinėms ar kitoms panašioms reikmėms).

Klaipėdos miesto centrinio pašto pastate siūloma steigti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, profesoriaus A.Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklą, Jaunųjų menininkų rezidentūrą arba Piligrimų centrą, kurį čia norėtų atverti Telšių vyskupijos kurija.

Darbo grupės pasitarime dėl pašto pastato likimo buvo siūloma nedelsti bei nelaukti kito politinio ciklo ir iki rugsėjo 1 d. Vyriausybės posėdyje išreikšti politinę valią dėl Klaipėdos pašto pastato įveiklinimo gairių.

Siūlė kurti galeriją

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius (LDS KS) buvo vieni tų, kurie pateikė siūlymą dėl uostamiesčio centrinio pašto pastato perspektyvų.

Šiame istoriniame miesto statinyje Klaipėdos dailininkai norėtų matyti įrengtą Klaipėdos miesto galeriją-muziejų.

Anot iniciatyvos autorių, dailės palikimo išsaugojimo Klaipėdos mieste koncepcija ir veiksmų programa suformuota dar 2016 m., tačiau realių veiksmų iki šiol neatlikta.

Esą daugelio Klaipėdos menininkų kūriniai po jų mirties nugula užmarštyje, nes ne vieno palikuonys neturi galimybių darbus tinkamai saugoti ar eksponuoti.

LDS KS kolekcijoje yra apie 200 kūrinių, kurie šiuo metu tik sandėliuojami.

O Klaipėdos centriniame pašto pastate įkūrus Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, šiuos unikalius kūrinius galėtų plačiai pamatyti Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai.

Šalia muziejaus idėjos autoriai siūlo įkurti ir profesoriaus A.Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklą.

Taip pat, anot LDS KS, pastate galėtų įsikurti ir jaunųjų menininkų rezidentūra.

Trūksta geros valios?

Vis dėlto didelių vilčių, kad pavyks šią idėją įgyvendinti, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė teigė neturinti.

"Kuo toliau, tuo labiau susiduriu su nuomone, kad miestui to nereikia. Todėl apima neviltis. Jeigu miestas matytų buvusio pašto patalpose kultūros židinį ir investuotų į tai, ieškotų dalininkų, galiausiai ir Dailininkų sąjunga galėtų būti puikus finansinis partneris, tą įrodėme ne vienu projektu. Bet miesto pozicija kitokia. Ir tai skamba neskaniai. Tačiau tikiu, kad kažkada miestas atsibus ir atsiras entuziastų tokiai idėjai, bet tai pirmiausia turi būti valdžios atstovai", – kalbėjo N.Poškutė-Jukumienė.

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis tikino, kad kol kas su miesto atstovais centrinio pašto pastato pritaikymo niekas nederino, nes pašto pastatas – valstybės nuosavybė.

"Apie tokių projektų įgyvendinimą mes net negalvojame. Mes padėti galime, bet valstybė pati turi tai daryti. Tačiau kol kas į savivaldybę dėl pašto pastato su kokiu nors konkrečiu pasiūlymu nebuvo kreiptasi nei iš Vyriausybės, nei iš Susisiekimo ar Kultūros ministerijų", – paaiškino A.Cesiulis.

Dar negali apsispręsti

Be galerijos-muziejaus įrengimo Klaipėdos centrinio pašto pastate idėjos, pateiktas ir dar vienas pasiūlymas.

Telšių vyskupijos kurijos atstovai mano, kad dalis Klaipėdos centrinio pašto pastato galėtų tapti kunigų seminarija, piligrimų ir mokymų centru, dėl išskirtinės pastato istorijos ir tinkamos lokacijos Vakarų Lietuvoje.

Tačiau kol kas šią idėją suspenduoja patys jos sumanytojai, nes Telšių vyskupijoje neseniai pasikeitė valdžia.

"Sunku pasakyti, ar sieksime įgyvendinti tą idėją. Dabar keičiasi vyskupai. Naujajam reikės įsigilinti į problemą, į Klaipėdos realybę. Dabar yra tam tikras periodas, kuriame patys turime susigaudyti", – teigė Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius.

Praėjusį gruodį naujoji Lietuvos pašto valdyba sustabdė Klaipėdos centrinio pašto pastato pardavimo aukcioną, tačiau netrukus paaiškėjo, kad pati valdyba, anot Generalinės prokuratūros, pernai rudenį paskirta neteisėtai, todėl jos sprendimai yra negaliojantys.

Atnaujinta Lietuvos pašto valdyba turėtų būti suformuota kovą, šiuo metu vyksta trijų nepriklausomų narių paieška, jie pakeis dalį Susisiekimo ministerijos atstovų.

Nepaisant to, senų planų Lietuvos paštas neatsisako. Pasak bendrovės Korporatyvinių reikalų departamento vadovės Vaidos Budrienės, Susisiekimo ministerijos suformuota tarpinstitucinė grupė siūlys, kaip įveiklinti Kauno ir Klaipėdos centrinius pastatus.

Prieš tai, kovo 3-iąją, Klaipėdos centrinio pašto rūmuose vyks atvira diskusija, į kurią kviečiami visi suinteresuoti asmenys. Diena anksčiau tokio pobūdžio susitikimas bus organizuojamas ir Kaune.

Surinktą informaciją ketinama perduoti tarpinstitucinei grupei, kuri vertins, kaip įgyvendinti vieną ar kitą pasiūlymą, ir pateiks savo išvadas.

Tikimasi, kad visuomenė – architektai, politikai, valdininkai, verslo atstovai bus aktyvūs ir dalyvaus viešoje diskusijoje.

Tiesa, V.Budrienės žodžiais, vien idėjų – negana. Esminis ir, ko gero, pats sudėtingiausias yra finansavimo klausimas.

Klaipėdos miesto valdžia siūlo perimti pastatą neatlygintinai ir tik su numatyta investicijų suma. Tačiau toks sprendimas bendrovės nedžiugina.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška atkreipė dėmesį, kad po praėjusių metų dramatiškų įvykių pašto rūmų istorijoje įsivyravo štilis. Esą ypač neramina vidiniai Lietuvos pašto procesai – laukiantys pasikeitimai bendrovės valdyboje.

V.Juškos teigimu, uostamiesčio architektai žadėjo surengti kūrybines dirbtuves, kurios padėtų suvokti objekto reikšmingumą.

Kaip informavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovas Darius Raišutis, sąjungos nariai pateikė paraišką Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriui piniginei paramai dirbtuvėms gauti, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukė.

Pasak Kultūros skyriaus atstovų, paraiškos šių metų kultūros ir meno projektų finansavimui vis dar vertinamos.

Atsakymą valdininkai duos anksčiausiai vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Uostamiesčio savivaldybės administracija siūlo miesto tarybai atšaukti sprendimą pirkti šias patalpas, joms įsigyti buvo numatyti 87 tūkst. eurų.

„Pašto skyrių AB Lietuvos paštas uždarė praėjusių metų pavasarį. Buvo apsispręsta tas patalpas pirkti, panaudoti turizmui, edukacijai, tačiau valstybės bendrovė iki šiol nesugebėjo pateikti savivaldybei jokio konkretaus pardavimo pasiūlymo. Biudžete buvo numatyti pinigai, juos galėjome panaudoti kad ir darželiams remontuoti", – dienraščiui sakė savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Anot savivaldybės, patalpas parduoti anksčiau ketinusi Lietuvos pašto vadovybė vasarą pasiūlė jai pastatą nuomotis už 750 eurų per mėnesį.

Klaipėdoje nesnaudžiama ir bandoma rasti senojo pašto skyriaus Aukštojoje gatvėje išsaugojimo ir patalpų atgaivinimo scenarijų.

Vakar Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas situaciją aptarė su uostamiesčio savivaldybės administracijos atstovais.

Po neseniai vykusių susitikimų su Lietuvos pašto atstovais, pasak V.Grubliausko, kiek susiaurėjo patalpų perspektyvos klausimas. Liko tik du variantai – arba jas įsigyti, arba nuomotis komercinėmis sąlygomis.

"Diskusijose apie potencialias veiklos, turinio formas koncentruojamasi ties pora įstaigų – Kultūrų komunikacijų centru arba Turizmo informacijos centru. Neatmetama galimybė, kad šios įstaigos veiktų susivienijusios", – paaiškino miesto vadovas.

Savivaldybės administracijos atstovams dar teks įvertinti buvusio pašto patalpų būklę, renovacijos išlaidas.

"Tos patalpos yra nešildomos. Reikėtų išanalizuoti esamą situaciją ir variantus, jeigu būtų jungiamasi prie centrinio šildymo", – dėstė V.Grubliauskas.

Meras neabejojo, kad tiek įsigijimo, tiek nuomos atveju patalpos turės būti remontuojamos.

Pabrėžiama, kad, sprendžiant anksčiau minėtus klausimus, negalima užmerkti akių ir dėl senajame pašte esančių Vytauto Karčiausko meno kūrinių, jų statuso.

V.Grubliauskas atskleidė, kad artimiausiu metu žada susitikti su menininku, išklausyti jo mintis, lūkesčius, vizijas.

Tiesa, V.Karčiauskui dėl jo kūrinių ateities vertėtų pasikalbėti ir su dabartiniu patalpų šeimininku – Lietuvos pašto bendrove.

Nors tikslus terminas, kada ir kaip miestas savo žinion perims senojo pašto patalpas, dar nėra žinomas, pabrėžiama, jog ilgai delsti neketinama.

"Turime labai operatyviai ir aktyviai atlikti veiksmus, nes paštas, parodęs geranoriškumą, tikrai nelauks iki šviežių bulvių ar kito termino", – tikino V.Grubliauskas.