Lietuvos paštas pranešė, kad dėl apsunkintų pristatymo sąlygų šalies viduje, siuntų pristatymo laikas gali būti kiek ilgesnis nei įprastai.

Šios paslaugos teikimą Lietuvos paštas buvo laikinai sustabdęs spalio 11 dieną, po to kai siuntų pristatymas oro keliais į Izraelį tapo nebeįmanomas – apie skrydžių atšaukimą tuomet informavo siuntas lėktuvais gabenančios logistikos bendrovės.

Tokius bendrovių sprendimus lėmė Izraelyje prasidėję karo veiksmai.

Taip atsitiko ir antradienio naktį. Mainų gatvėje esančiame muitinės sandėlyje, kur laikomos pašto siuntos, su šeimininke dirbęs tarnybinis muitininkų šuo suuodė kvaišalus.

Oficialiai užfiksuota, kad narkotinės medžiagos vienoje siuntų buvo aptiktos 3.50 val.

Pasak policijos pareigūnų pranešimo, tai buvo augalinės kilmės narkotinės arba psichotropinės medžiagos. Panašu, kad siuntoje buvo nedidelis kiekis draudžiamų medžiagų.

Muitininkai apie radinį informavo policiją, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo kvaišalais.

Policininkams teks išsiaiškinti, kas yra šių medžiagų siuntėjas ir kas jas ketino gauti.

Klaipėdos teritorinės muitinės padalinyje dirba trys kinologės, jos su augintiniais triūsia pamainomis. Todėl šunys siuntas gali apuostyti ir dieną, ir ankstyvą rytą ar naktį.

Tokios patikros vykdomos pasirinktinai, o muitininkai dirba ne tik siuntų sandėliuose ar paštų skyriuose, bet ir autobusuose, kuriais gabenami siuntiniai, ir keltuose.

Tarnybiniai šunys yra dresuoti aptikti ne tik augalinės bei sintetinės kilmės narkotikus. Jie gali suuosti dopingą bei psichotropinio poveikio vaistus.

Pasak įmonės, palyginti su pernai metų sausiu, kiek daugiau nei 30 proc. išaugo ir į užsienį siunčiamų siuntų kiekiai. Populiariausiu siuntimo būdu išlieka paštomatai – sausį jais keliavo beveik pusę visų siuntų.

„Paprastai sausio mėnesį siuntų kiekiai stabilizuojasi ir sakome, kad šventinis laikotarpis baigėsi. Šių metų pradžia visai kitokia – intensyvumas lygiai toks pats kaip ir metų pabaigoje. Pasaulinės tendencijos jau kelerius metus iš eilės rodo, kad kasmet augant elektroninės prekybos sektoriui, kartu auga ir siuntų kiekis, laiškų, priešingai – mažėja“, – pranešime sako Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.

Paprastai sausio mėnesį siuntų kiekiai stabilizuojasi ir sakome, kad šventinis laikotarpis baigėsi. Šių metų pradžia visai kitokia – intensyvumas lygiai toks pats kaip ir metų pabaigoje.

Anot jo, šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje keliaujančių siuntų gavėjams yra pristatomos laiku. Yra tam tikrų iššūkių, kaip, pavyzdžiui, susirgę darbuotojai, praeitą savaitę buvęs snygis, prastos eismo sąlygos, kartais pasitaiko žmogiškųjų klaidų, tačiau, jo teigimu, daugelis šių nesklandumų yra laikini ir greitai išsprendžiami.

Pasak Lietuvos pašto, didesni vėlavimai fiksuojami su užsienio siuntomis, ypač gaunamų iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, ar siunčiamų į JAV, Kanadą, Izraelį, Kiprą, kurių judėjimą veikia pandemijos sukelti trikdžiai.

Per sprogimus niekas nenukentėjo.

Užtaisai sprogo sostinėje Amsterdame įsikūrusiame banko „ABN AMRO“ filiale ir japonų kopijuoklių įmonės „Ricoh“ biure rytiniame Kerkradės mieste, esančiame netoli Vokietijos sienos.

Siuntėjas reikalavo pervesti jam tam tikrą pinigų sumą kriptovaliuta, ir grasino išsiųsti daugiau siuntų su sprogmenimis, jei pinigai nebus sumokėti, pranešė Nyderlandų naujienų agentūra ANP.

Pasak policijos, vienas „ABN AMRO“ darbuotojas išgirdo iš voko sklindantį „šnypštimą“ ir jį išmetė, o paskui „įvyko silpnas sprogimas“.

Tuo metu „Ricoh“ savo pareiškime nurodė, kad, „laimei, niekas nebuvo sužeistas, bet, be abejo, tai patyrę žmonės buvo priblokšti“.

Vėliau paaiškėjo, kad trečias siuntinys, kuriame, kaip įtarta, buvo sprogmuo, rastas pietiniame Mastrichto mieste esančiame „ABN AMRO“ padalinyje, buvo nepavojingas: joje aptikta kompiuterio pelė, o ne sprogmenys.

Policija taip pat tiria, ar yra ryšys tarp šių incidentų ir Nyderlanduose nuo gruodžio pabaigos iki sausio pradžios iš pažiūros atsitiktiniams adresatams išsiųstų paketų su bombomis.

Tarp tų siuntinių gavėjų buvo viešbučiai, degalinės ir centrinė skolų išieškojimo agentūra.

Siūloma Muitinės tinklapyje sukurti tiesioginę nuorodą, sudarančią galimybę elektroniniu būdu savarankiškai deklaruoti pašto siuntas, taip pat Muitinei teikti aiškią informaciją, kaip tai atlikti.

Atlikusi fizinių asmenų pašto siuntų deklaravimo Muitinėje proceso antikorupcinį vertinimą, STT paskelbė nustačiusi, kad Muitinė nesudaro aiškių ir praktinių sąlygų asmenims elektroniniu būdu savarankiškai deklaruoti prekių, gautų pašto siuntomis.

„Tai sudaro galimybę Muitinės tarpininkams nepagrįstai pelnytis iš valstybės sudarytos prievolės ir pašto siuntų deklaravimo procesą daryti neskaidrų“, – rašoma pranešime.

Tai sudaro galimybę Muitinės tarpininkams nepagrįstai pelnytis iš valstybės sudarytos prievolės ir pašto siuntų deklaravimo procesą daryti neskaidrų.

STT atliko antikorupcinį vertinimą atsižvelgdama į tai, kad daugėja iš trečiųjų šalių siunčiamų prekių, kurios įsigyjamos internetu.

„Siunčiant tokias prekes į Lietuvą svarbu jas deklaruoti Muitinei ir nustatytais atvejais sumokėti privalomus mokesčius. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie gyventojų pasipiktinimą dėl to, kad nėra praktinės galimybės susimokėti Muitinei patiems, nepaisant to, kad tokia galimybė numatyta teisės aktuose“, – teigia STT.

Anot tarnybos, reglamentavime nėra nustatyta, kad pašto paslaugų teikėjai privalo informuoti siuntos gavėją ne tik apie privalomus muitus ir mokesčius, bet ir apie galimybę savarankiškai deklaruoti pašto siuntas Muitinei.

Muitinės tinklalapyje taip pat nėra pateikta nei tiesioginė nuoroda, leidžianti deklaruoti pašto siuntą savarankiškai, nei informacija, kur tai galima padaryti, todėl, anot STT, gali kilti sąlygos neskaidriam deklaravimo procesui.

„Sudėtingos procedūros mažina visuomenės pasitikėjimą valstybe bei skatina asmenis dėl nustatytų sudėtingų procedūrų ar didelių finansinių bei laiko sąnaudų ieškoti kitų alternatyvų“, – rašoma pranešime.

„Prieš užsisakant prekių internetu gyventojams rekomenduojame įvertinti galimas papildomas importo mokesčių išlaidas ir pasidomėti prekių siuntimosi ypatybėmis. Iš elektroninių parduotuvių įsigytiems ir pašto siuntomis atkeliaujantiems daiktams gali būti pritaikyti importo muito ir kiti mokesčiai. Laikantis saugumo reikalavimų pašto siuntos yra peršviečiamos rentgenu, kad jas transportuojant neįvyktų nelaimingų atsitikimų. Dėl to dalis pašto siuntų gali būti sulaikytos ir nepasiekti adresatų. Įsigydami pirkinius būtinai pasidomėkite, ar juos galima siųsti paštu“, – sako Lietuvos pašto Pašto operacijų direktorius Algirdas Šimonis.

Iš trečiųjų šalių gaunamas pašto siuntas paprastai reikia deklaruoti, kad jos patektų į mūsų šalį. Trečiosiose šalyse internetu įsigytos prekės neapmokestinamos, kai jų vertė neviršija 22 eurų. Privataus asmens kitam privačiam asmeniui siunčiama siunta apmokestinama, jei jos vertė viršija 45 eurus. O abiem atvejais siuntai viršijus 150 eurų vertę, ji dar apmokestinama ir muito mokesčiais. Nuo importo muitų ir PVM mokėjimo neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetinis vanduo, tabakas ir jo gaminiai.

Lietuvos paštas primena, kad pašto siuntomis siųsti galima ne viską. Griežtai draudžiama siųsti narkotines ir psichotropines, sprogiąsias (pvz., oro pagalves), degiąsias, radioaktyviąsias, toksines ir kitas pavojingas medžiagas, sprogstamuosius įtaisus (taip pat ir deaktyvuotus, neutralizuotus), šaunamuosius ginklus, jų kopijas ar imitacijas, žiebtuvėlius, degtukus, magnetukus, aerozolius, ličio baterijas, jeigu jos siunčiamos ne elektroniniame įrenginyje. Vertybinius popierius, juvelyrinius papuošalus ir kitas brangenybes galima siųsti tik įvertintosiomis (apdraustosiomis) pašto siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama jas įvežti. Visą draudžiamų paštu siųsti daiktų sąrašą pagal atskiras užsienio šalis galima rasti Lietuvos pašto internetinėje svetainėje lietuvospaštas.lt.

Tarp muitinėje sulaikomų pašto siuntų neretai pasitaiko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais įtariamų prekių, o ypač „Adidas“, „Nike“, „Michael Kors“, „Samsung“ prekių ženklų klastočių. Perkantiesiems internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse muitinės pareigūnai pataria nesusivilioti itin maža prekės kaina, nes greičiausiai nusipirksite klastotę.

Taip pat Muitinės departamentas informuoja, kad nuo lapkričio 1 dienos į Lietuvą iš trečiųjų šalių bus galima atsigabenti mažiau vaistų asmeninėms reikmėms. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą naują tvarką nuo kito mėnesio pradžios paštu iš ne Europos Sąjungos šalių vaistų asmeninėms reikmėms bus galima parsisiųsti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį ir ne daugiau kaip 10 pakuočių. Jei gydymui reikia didesnio jų kiekio ir yra išduota tai patvirtinanti gydytojo pažyma, tuomet galima parsisiųsti ne didesnį nei gydytojo pažymoje nurodytą vaistų kiekį pažymos galiojimo laikotarpiu.

Daugiau informacijos apie pašto siuntomis iš trečiųjų šalių gabenamas prekes ir joms taikomus importo mokesčius galima rasti tiek Lietuvos pašto, tiek Lietuvos muitinės internetinėse svetainėse.

Pernai per visus metus dėl pašto siuntų buvo pradėti 102 tyrimai.

Dažniausiai siunčiamasi marihuanos, taip pat – amfetamino ar augalinės kilmės narkotikų, apdorotų sintetiniais kanabinoidais. Netrūksta MDMA („ekstazio“) ar LSD, pasitaiko ir haliucinogeninių savybių turinčios grybienos. Parsisiunčiamų narkotikų kiekiai paprastai svyruoja nuo 1 iki 150 gramų. Kvaišalai dažniausiai siunčiami iš Nyderlandų, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos.

Dažniausiai juos siunčiasi maždaug 16–30 metų asmenys. Pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą tokia veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas – narkotikų kontrabanda, už kurią numatyta ir laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.

Pašto siuntose pareigūnai aptinka ir egzotiškų radinių. Kovo mėnesį Pašto poste dirbantys muitininkai atkreipė dėmesį į registruotą siuntinį, atkeliavusį į Lietuvą iš Ukrainos.

Siuntėjas deklaravo, kad siunčia Lietuvos piliečiui knygą, o nemažai skaitantis vyriškis labai laukia šio siuntinio. Rentgeno nuotraukoje iš karto buvo matyti, kad siuntinio sudėtyje toli gražu ne vien tik popierius.

Pareigūnai atplėšė voką ir jame rado knygą „Дом ужасов“, kurioje siuntėjas buvo išpjovęs dalį puslapių ir į ertmę pridėjęs metalinių monetų. Pasikonsultavę su ekspertais, muitininkai išsiaiškino, kad knygų mylėtojui į Lietuvą jo bendramintis ukrainietis siuntė net 68 antikvarines XVI amžiaus sidabro monetas, kurių vertė gali siekti daugiau kaip 13 tūkstančių eurų.

Iš viso Lietuvos muitinės pareigūnai pirmąjį šių metų pusmetį, pirminiais duomenimis, sulaikė kontrabandinių ir neteisėtai gabentų prekių už daugiau kaip 15 milijonų eurų. Didžiausią sulaikytos kontrabandos dalį sudaro nelegalios cigaretės. Jų konfiskuota beveik 98 mln. vienetų, įvertintų 11 mln. eurų.

Sausio–birželio mėnesiais, kaip ir pernai, daugiausia kontrabandinių cigarečių (beveik 80 proc.) sulaikyta šalies viduje. Muitininkai teigia, kad nelegalius baltarusiškus tabako gaminius vis dažniau bandoma įvežti ne tiesiai iš Baltarusijos, o atgabenti iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tarp sulaikytų kontrabandos būdu gabentų baltarusiškų cigarečių vyrauja Gardino tabako fabrike „Neman“ pagaminamos „Premier“, „Minsk“, „Fest“, „NZ“ cigaretės.

Pernai Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste tikrindami smulkias siuntas, muitininkai surašė beveik 1 tūkst. prekių sulaikymo protokolų, kuriais remiantis sulaikė draudžiamus ar ribojamus paštu siųsti daiktus.

Didžiausia dalis sulaikytų prekių – intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu įtariamos prekės. Siuntų su tokiomis prekėmis sulaikyta daugiau kaip 700. Klastotės įvairios: drabužiai, sportinė avalynė, aksesuarai, mobilūs telefonai ir jų priedai. Dažniausiai siunčiamos „Nike“, „Adidas“, „Michael Kors“, „Samsung“ prekių ženklų klastočių, penktadienį pranešė Vilniaus teritorinė mutinė.

Įprasta, jog siuntose aptinkama po kelis tokių prekių vienetus. Asmeniniam naudojimui jos dažniausiai atsisiunčiamos iš Kinijos. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugą vykdantys muitinės pareigūnai atkreipia apsipirkimą internetu pamėgusių asmenų dėmesį, kad užsisakant prekes iš trečiųjų šalių (Kinija, JAV ir kt.) reikia pasidžiaugti ne tik patrauklia kaina, bet ir įvertinti numanomą kainos ir kokybės santykį, spręsti, ar tokia kaina reali pagaminti kokybišką, originalią prekę.

Pašto poste pernai beveik dviem šimtams siuntų surašyti prekių sulaikymo protokolai dėl įtariamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimo. Per metus šių medžiagų sulaikymai išaugo beveik dvigubai (2014 m. – 96 sulaikymai, 2015 m. – 191 sulaikymas). Vien pašto siuntose 2015 metais sulaikytų kanapių dalių, sintetinių kanabinoidų, įvairių miltelių ir kt. medžiagų vertė – daugiau kaip pusė milijono eurų.

Pašto siuntoje aptikus įtartiną medžiagą ir atlikus pirminius medžiagos nustatymo testus, ji atiduodama Muitinės laboratorijai, kur tiriama, kokia konkrečiai tai medžiaga. Visais atvejais, nepriklausomai nuo kiekio ar medžiagos rūšies, muitinės laborantams patvirtinus, kad tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga, pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Į šį faktą muitinės pareigūnai ypač nori atkreipti jaunuolių dėmesį, nes nemaža dalis tokių medžiagų siuntinių priklauso būtent jiems: nesusimąstydami apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų jie internetu užsisako keliais mygtukų paspaudimais.

Pašto siuntomis keliauja ir trečiųjų šalių banderolėmis pažymėtos cigaretės. 2015 metais sulaikyta beveik 60 tokių siuntų. Jos turėjo pasiekti Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje gyvenančius asmenis.

Muitininkai pasakoja, kad dažniausiai cigaretės nelegaliai siunčiamos jas tiesiog supakavus į dėžes kaip paprastus siuntinius, tačiau pasitaiko, jog cigaretės vyniojamos į foliją, maisto plėvelę, apklijuojamos tvirtomis lipniomis juostomis, slepiamos tarp kitų prekių (pavyzdžiui, medžio drožlių), pakuojamos į įvairių prekių gamyklines pakuotes. Tačiau įvairūs tokie triukai muitinės inspektoriams nesukliudo jų aptikti rentgenu, taip pat neklaidina ir tarnybinių muitinės šunų.

Būtent tarnybiniai šunys muitinės pareigūnams padeda identifikuoti daugumą narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar cigarečių siuntų. Vokiečių ilgaplaukis aviganis Rėjus, labradoro retriveriai Kuperis ir Azartas 2015 metais užuodė daugiausiai tokių siuntų.

Neprasmukti pro muitininkų akis draudžiamoms ar ribojamoms prekėms siuntose padeda ir Pašto poste naudojama rentgeno kontrolės sistema. Ja per 2015 metus nuskanuota daugiau kaip 10 tūkst. siuntų.

Pašto posto muitinės pareigūnai ragina visuomet pasidomėti, ar norima atsisiųsti prekė nėra draudžiamų paštu siųsti prekių sąrašuose. Be minėtų prekių, paštu taip pat draudžiama siųsti ginklus, sprogiąsias, degiąsias, toksines ir kitas pavojingas medžiagas, degtukus, žiebtuvėlius, daiktus su įžeidžiančiais ar nepadoraus pobūdžio užrašais ar atvaizdais, aerozolius, monetas ir banknotus, platiną, auksą ar sidabrą, brangakmenius ir kitus vertingus daiktus.

Daugiau informacijos apie pašto siuntose draudžiamas siųsti prekes ieškokite Lietuvos pašto puslapyje www.post.lt

Lietuvos paštas skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų pusmetį išsiųsta ir gauta buvo beveik 29 mln. siuntų. Tai – 15 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Išaugusiam siuntų skaičiui labiausiai įtakos turėjo Lietuvos pašto bendradarbiavimas su kurjerių ir logistikos bendrovėmis Kinijoje.

„Gyventojų gyvenimo būdas ir pirkimo įpročiai per pastaruosius metus labai pasikeitė. Vis dažniau reikalingų daiktų įsigyjama elektroninėse užsienio parduotuvėse. Tai patvirtina ir augantis siuntų skaičius. Nors rašytinės informacijos siuntų kaičius tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai mažėja, tačiau dėl elektroninės prekybos galimybių auga siunčiamų smulkių paketų skaičius“, – teigė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorė Rasa Radzevičienė.

Lietuvos pašto duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį išsiųsta buvo apie 15 proc., o gauta – 13,4 proc. daugiau siuntų.

Pastaruosius kelerius metus tolydžio didėja iš Kinijos gaunamų siuntų skaičius. Šiemet iš šios šalies taip pat atkeliavo daugiausia siuntų – net 53 proc. visų gautų tarptautinių siuntų. Toliau pagal populiarumą, iš kur dažniausiai atkeliauja siuntos, rikiuojasi Lenkija – 10 proc., Vokietija – 6 proc.

Iš Lietuvos dažniausiai siuntos keliauja į Didžiąją Britaniją – 14 proc. visų siunčiamų siuntų, Vokietiją – 11 proc., Rusiją – 10 proc.

Audituotais duomenimis, 2014 metais valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas uždirbo 805,9 tūkst.  litų. Pardavimo pajamos siekė 209 731 tūkst. Lt, taigi, palyginti su 2013 m., padidėjo 6,2 proc.

„Lietuvos paštui pavyko padidinti pašto paslaugų apimtis, nors vis sparčiau populiarėjant elektroniniams kanalams tradicinių pašto paslaugų poreikis nesiliauja mažėti. Pašto paslaugų pajamų augimą lėmė pajamų už registruotųjų ir įvertintųjų pašto korespondencijos siuntų siuntimą padidėjimas 15,5 proc.“, – praėjusių metų rezultatus apžvelgė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

2014 metais Lietuvos paštas suteikė 182 290 tūkst. vnt. paslaugų – beveik tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Pajamų iš pašto paslaugų dalis toliau didėjo ir sudarė 57 proc. 2014 m. pardavimo pajamų. Ataskaitiniu laikotarpiu pajamos iš finansinių paslaugų padidėjo 5,2 proc. ir sudarė 19 proc. pajamų.

Praėjusiais metais buvo gauta ir išsiųsta 53,6 mln. pašto siuntų. Tai 2,3 proc. daugiau nei 2013-aisiais, kai per Lietuvos paštą buvo išsiųsta ir gauta beveik 52,4 mln. siuntų. Augančiam siuntų skaičiui įtakos turėjo dėl elektroninės prekybos daugiau kaip 14 proc. išaugęs gaunamų siuntų skaičius. Daugiausia siuntų atkeliavo iš Kinijos – 47 proc. visų gautų siuntų.

Lietuvos paštas 2014 metais pasirašė partnerystės sutartį su Kinijos rinkoje veikiančiomis tarptautinėmis logistikos bei kurjerių bendrovėmis. Pasirašius šias sutartis Lietuva tapo tranzitine šalimi, per kurią pristatomos siuntos iš Kinijos į Europos šalis – tiek ES nares, tiek Rusiją, Baltarusiją ir kitas valstybes.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.