Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Gintarė Baštunova pasakojo, kad oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą.

„Šviežio oro trūkumas gali prisidėti prie produktyvumo sumažėjimo, nuovargio atsiradimo, galvos svaigimo ir skausmo, atsparumo ligoms praradimo, pablogėjusios emocinės būsenos. Atsiradęs pelėsis ilgainiui gali lemti įvairias kvėpavimo takų problemas – jis dažniausiai pasireiškia galvos skausmu, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais ir kt.“, – teigė G.Baštuvova.

Anot jos, moksliniai duomenys patvirtino nuolatinį ryšį tarp drėgmės bei pelėsių patalpose ir kvėpavimo sutrikimo bei astmos atsiradimo: žmonės, gyvenantys „nesveikuose“ pastatuose, 40 proc. dažniau serga astma. Pavyzdžiui, drėgnose patalpose augantys vaikai yra nuo pusantro iki trijų kartų labiau linkę kosėti ir dusti, jiems pasireiškia astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų simptomai.

Patalpas reguliariai vėdinti reikia visais metų laikais

G.Baštunova priminė, jog patalpas vėdinti reikia visais metų laikais ir reguliariai. Norint, kad patalpų oras būtų pakankamai švarus, jis turi nuolat cirkuliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai.

„Paprasčiausias ir gana efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas traukos principu – traukos kanalais“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Kaip užtikrinti šviežią orą renovuojamuose butuose?

Modernizavus daugiabutį, padidėja jo šiluminė varža, todėl nauji langai nebepraleidžia skersvėjo ir daugiabutis tampa sandarus. Norint, kad į patalpas patektų šviežias oras, galite atidaryti langus, tačiau taip po renovacijos sutaupoma šiluma yra išleidžiama iš butų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, jog šią problemą gali išspręsti renovacijos metu įrengta centralizuota rekuperacinė sistema arba individualus rekuperatorius.

Rekuperatoriai ne tik padeda sutaupyti, bet ir pasirūpina žmogaus sveikata – juos įsirengę galite kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris, perėjęs filtrus, yra išvalomas. Šie filtrai orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių, patenkančių iš lauko – tai ypač aktualu, jeigu gyvenate mieste arba prie judrios gatvės.

Rekuperatoriai ne tik užtikrina pakankamą vėdinimą patalpose, tačiau praverčia tiek žiemą, tiek vasarą. Dėl savo veikimo principo, šaltam orui sušildyti jie panaudoja iš namo šalinamo šilto oro energiją, o vasarą, atvirkščiai – iš patalpų šalinamas vėsesnis oras atšaldo iš lauko patenkantį įkaitusį orą.

Jeigu rekuperacinės sistemos įdiegimas visame daugiabutyje pasirodo per brangus sprendimas, gyventojas gali įsirengti individualius rekuperatorius, taip ne tik apsaugodamas savo sveikatą, bet ir užtikrindamas efektyvų renovacijos įgyvendinimą.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99 699.

Pirmiausia reikia suprasti kaip virusas sklinda oru. Pirmas kelias – lašeliai, kurių dydis yra iki 10 mikronų, sklinda 1-2 metrų atstumu nuo infekuoto žmogaus jam kosint arba čiaudint. Šie lašeliai nusėda ant paviršių, kuriuos prilietę ir vėliau veidą (akis, nosį arba burną) neplautomis rankomis palietę žmonės gali užsikrėsti virusine infekcija. Stovėdami arčiau kaip per 2 metrus žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai, įkvėpdami šiuos lašelius.

Antras kelias – įkvepiant smulkesnius (iki 5 mikronų) lašelius, kurie ore gali pleventi valandas ir gali keliauti didelius atstumus. Itin smulkūs lašeliai išgaruoja per milisekundes ir yra mažai pavojingi viruso plitimo atžvilgiu.

Tad labai svarbu užtikrinti, kad esant patalpoje oras pasikeistų kuo greičiau ir sumažintų tikimybę užsikrėsti.

Europos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijų federacijos (ang. - Federation of European Heating, Ventilation and Air Conditioning Associations, REHVA) specialistai paskelbė rekomendacijas ir pastebėjimus pastatų priežiūrai – kaip apriboti COVID-19 plitimą, į kuriuos tikrai verta atsižvelgti.

A. Jurelionis.

Be standartinių dezinfekcijos ir higienos priemonių, REHVA federacija siūlo imtis veiksmų, kad sumažinti koronaviruso visuomeniniuose pastatuose:

– Padidinti oro apykaitą pastatuose, kuriuose yra mechaninio vėdinimo sistemos. Jei vėdinimo sistemų veikimas yra valdomas pagal pastatų darbo laiką, sistemas rekomenduojam įjungti bent porą valandų prieš prasidedant veiklai. Dar geriau – nestabdyti vėdinimo sistemų, užtikrinti jų nuolatinį veikimą visą parą. Tokiu būdu daugiau viruso dalelių bus pašalinta iš pastato ir nenusės ant patalpų paviršių.

– Svarbu atkreipti dėmesį ir į tualetų vėdinimą – jis turi veikti nesustabdomai. Patvirtinta, kad naujuoju koronavirusu galima užsikrėsti fekaliniu-oraliniu keliu. Jei tualete nuleidžiamas vanduo neuždarius dangčio, dalelės pasklinda patalpoje, nusėda ant paviršių. Tad turi būti užtikrintas mažesnis oro slėgis tualetų patalpose, kad prasidarius durims į šias patalpas oras judėtų į jas, o ne į koridorius. Tad turi būti padidintas iš tualetų patalpų ištraukiamo oro kiekis.

– Naudoti langų varstymą oro apykaitos didinimui. Pastatuose, kurie neturi mechaninio vėdinimo sistemų, rekomenduojama kiek įmanoma dažniau atidaryti langus, ar palikti dalį jų atvirų. Jei įeinate į patalpą, kur prieš jus buvo žmogus, bent 15 minučių palikite atvirą langą.

Net ir pastatuose, kuriuose yra mechaninio vėdinimo sistemos, langus verta atidaryti. Tačiau ne tualetų patalpose. Nes tokiu būdu dėl nestabilių slėgių pastate ir vėjo įtakos, oras iš tualetų patalpų gali patekti į gretimas patalpas.

– Patalpų oro drėkinimas, vėsinimas ar sausinimas, deja, nepadės sumažinti COVID-19 plitimo. Nors kai kuriems virusams oro parametrų kitimas nėra palankus, pastebėta, kad COVID-19 išlieka aktyvus ir esant santykinei oro drėgmei virš 80 proc. ir oro temperatūrai iki 30 laipsnių.

Esant žemesniam oro drėgniui, smulkios dalelės išgaruoja greičiau, tačiau žmogaus nosies gleivinė yra jautresnė infekcijoms prie 10-20 proc. santykinio drėgnio. Tad drėkinimas bent iki 30 proc. santykinio drėgnio gali būti naudingas. Tačiau nuo kovo mėnesio pastatuose Europoje santykinis drėgnis tikrai bus didesnis nei ši riba, tad papildomas drėkinimas nepadės. Galima teigti, kad šildymo ar vėsinimo sistemų veikimo keisti nereikia, tai neturi įtakos viruso plitimui.

– Šiuolaikiškos vėdinimo sistemos turi šilumogrąžos įrangą (rekuperatorius, regeneratorius), kuri naudojama atgauti šalinamo oro šilumą, ir panaudoti ją tiekiamo oro pašildymui. Jei pastate naudojami rotaciniai šilumos regeneratoriai, yra tikimybė, kad dalis šalinamo oro pateks į tiekiamo oro srautą. Tad rotacinius šilumogrąžos įrenginius šiuo periodu rekomenduojama stabdyti.

Tas pats žinoma galioja oro sistemoms su oro recirkuliacija. Įprastinės sistemos gali leisti dalį oro recirkuliuoti, t.y. grąžinti į patalpą esant mažam patalpų užimtumui. Šis energijos taupymo būdas yra netinkamas šiuo periodu.

– Papildomas vėdinimo sistemų ortakių valymas ar filtrų keitimas šiuo atveju nėra būtinas ir rizikos COVID-19 plisti pastatuose nesumažins. Čia reikia laikytis standartinių procedūrų.

– Vietiniai arba mobilūs oro valymo įrenginiai gali padėti sumažinti viruso koncentracijas patalpose, tačiau jie turi turėti HEPA, t.y. itin aukšto efektyvumo oro filtrus. Jei darbo patalpose įrengiami oro valymo įrenginiai su HEPA ir/arba elektrostatiniais filtrais, juos rekomenduojama statyti prie pat darbo vietų, kad išvalytas oras būtų paduodamas kiek įmanoma arčiau žmogaus.

Greta visko verta paminėti, kad tik nedaugelis visuomeninių pastatų Europoje turi įdiegtas vėdinimo sistemas, kurios grįstos kryptingo oro srauto suformavimu (iš apačios į viršų). Šios sistemos užtikrina mažesnes galimybes mikrobiologiniams teršalams plisti nuo žmogaus žmogui.

Visgi daugelyje pastatų veikia taip vadinamosios sumaišomojo vėdinimo (angl. mixing ventilation) sistemos. Šių sistemų veikimas pagrįstas tuo, kad tiekiamas švarus oras į patalpas turi suformuoti tokius oro srautus, kad oro teršalai būtų atskiesti visame patalpos tūryje.

Atvėrus langus peršalsite – mitas

Vienas populiariausių mitų – tai įsitikinimas, kad žiemą vėdinti patalpas nepatartina, nes taip galima peršalti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės teigimu, tokia nuostata ne tik nepagrįsta, bet ir žalinga.

„Šaltuoju metų laiku taip bijome peršalti, kad stengiamės darbo erdvę, o ypač namus paversti sandariais ir neprapučiamais. Tačiau svarbu žinoti, kad patalpas, kai nėra įrengtos vėdinimo sistemos, vėdinti būtina. Taisyklingai tai darant tikrai neperšalsite, bet priešingai – labai padėsite savo sveikatai“, – pažymėjo Ž. Muzikevičiūtė.

Anot jos, gerai izoliuotame, šildomame, bet per mažai ar iš viso nevėdinamame pastate nuolat būnantys žmonės kur kas dažniau skundžiasi galvos skausmais, įvairiausiais alerginiais negalavimais, nemiga, nedarbinga nuotaika, apsnūdimu. Tokioje darbo aplinkoje kur kas greičiau plinta virusai.

„Vienas dažniausių žiemos sezono sveikatos sutrikimų – peršalimas ar gripas. Juos sukelia virusai, tiesa skirtingi, jie plinta oro lašeliniu būdu, taigi užkrėsti kolegas net ir to nenorint – itin paprasta. Būtent dėl to per ligos protrūkius, kaip kad dabartinė gripo epidemija, primygtinai siūloma kuo dažniau vėdinti patalpas ir valyti jas drėgnu būdu. Rekomenduojama du kartus per dieną vėdinti patalpas. Darbe tai patogiausia daryti iš pat ryto ir per pietų pertrauką, o namuose  ypač aktualu prieš miegą (bent 10 min.). Taip ne tik virusus kartu su bakterijomis išvėdinsite, bet ir apsisaugosite nuo jų sukeliamų ligų“, – pabrėžė vaistininkė.

Tiesa, vėdinti patalpas irgi reikia mokėti. Optimalia patalpų temperatūra laikoma 18-22 laipsnių šiluma. Esant vėsesniam ar šiltesniam orui žymiai sumažėja darbingumas, jei tai miegamoji patalpa – sutrinka miegas.  Pagrindinė taisyklė, kurią verta įsidėmėti, – geriau trumpiau, bet intensyviau.

„Kai lauko temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šalčio, langus reikėtų atverti bent dukart per dieną  – ryte ir vakare, o patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai. Įrodyta, jog efektyviau yra plačiai atverti visus langus porai minučių nei laikyti juos truputį pravertus gerą valandą. Žiemą patariama patalpas vėdinti sudarant skersvėjį, nes tokiu būdu oras pasikeičia labai greitai, o medžiagų paviršiai nespėja atvėsti. Žinoma, tokioje patalpoje vėdinimo metu būti nereikėtų. Toms dešimčiai minučių tiesiog išeikite į kitą kambarį, o jei esate biure – išeikite su kolegomis trumpam paplepėti, ar aptarti svarbiausių reikalų“, –  patarė Ž. Muzikevičiūtė.

Įsitikinkite, kad nekenkiate sau

Vaistininkės teigimu, norintiems nesusirgti gripu ar kvėpavimo takų ligomis, o susirgus nepatirti komplikacijų bei papildomų finansinių išlaidų, dera pasirūpinti ir dar vienu patalpų higienos kriterijumi – oro drėgnumu. Tiek per sausas, tiek ir per drėgnas oras gali turėti neigiamų pasėkmių, tad, vaistininkės teigimu, būtina rasti  balansą.

„Daugelio būstai, ypač gyvenančiųjų daugiabučiuose, neturi tinkamos ventiliacijos, šildymo sezono metu oras juose būna itin sausas. Tai jaučiame pagal greičiau džiūstančią odą, sausėjančias akis. Išdžiūvusi kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinė – palanki terpė virusams patekti, „nusėsti“ ir daugintis. Kad to būtų išvengta, būtina patalpas ne tik vėdinti, bet ir tinkamai drėkinti“, – akcentavo vaistininkė.

Kambarių drėkinimui tinka paprasti ir seniai išbandyti metodai: drėgni rankšluosčiai ant radiatorių, didelis indas ar keli mažesni su vandeniu patalpose.

Tuo tarpu nuolat rasojantys langai signalizuoja, kad drėgmės kiekis patalpose per didelis. Tai taip pat gali turėti įtakos tiek jūsų sveikatai, tiek patalpų būklei, nes gali formuotis pelėsis.

„Kokioje aplinkoje praleidžiame daugiausia laiko, o tai neišvengiamai yra darbas ir namai, turi didelės  įtakos mūsų sveikatai. Tad stenkimės, kad oras ten visada būtų grynas, o santykinė oro drėgmė  šaltuoju periodu būtų 35 - 60 proc.  ribose“, – patarė specialistė.

Žmonės, dirbantys arba gyvenantys nevėdinamose, drėgnose, apipelijusiose patalpose, net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis, alergijomis.

Žiemą ir vasarą

Grynas ir švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Suaugęs žmogus per parą sunaudoja apie 30 kg, arba 25 tūkst. litrų, oro, o maisto – tik apie 1 kg, skysčių – apie 3 litrus.

Tačiau oras, kaip ir maistas, turi būti kokybiškas ir neužterštas kenksmingomis medžiagomis, nes nuo to priklauso žmogaus sveikata.

Pasaulyje kasmet dėl apsinuodijimų patalpose miršta apie 4,3 mln. žmonių. Pagrindinė apsinuodijimų ir ligų priežastis yra per didelė kietųjų dalelių ir smalkių koncentracija ore.

Patalpų oro kokybė priklauso ne tik nuo oro judėjimo greičio, bet ir nuo drėgmės bei kitų mikroklimato parametrų. Jie yra skirtingi šiltuoju ir šaltuoju metų laikais. Oro temperatūra žiemą turi būti 18–22 laipsniai šilumos, santykinė drėgmė – 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/sek. Šiltuoju metų laiku sveikatai palanki oro temperatūra – 18–28 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/sek.

Jei rasoja langai, vadinasi, patalpų vėdinimas blogas. Tinkamas patalpų oras – nei per sausas, nei per drėgnas.

Patalpas būtina vėdinti

Tyrimais nustatyta, kad gerai izoliuotuose nevėdinamuose arba prastai vėdinamuose daugiabučiuose pastatuose oro tarša gali būti kelis ar net keliasdešimt kartų didesnė nei lauko oro.

Patalpų oro kokybės užtikrinimas itin svarbus šaltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys minimaliai vėdinamose patalpose, net 50 proc. dažniau negaluoja ir serga, nei tie, kurių darbo vietose oro kaita dvigubai intensyvesnė.

Dėl šios priežasties kenčia darbo produktyvumas, patiriami finansiniai nuostoliai. Oro teršalams ypač jautrūs kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės. Jie daugiau laiko praleidžia namų aplinkoje, todėl šeimoms, auginančioms mažus vaikus, užtikrinti oro kokybę gyvenamosiose patalpose yra itin svarbu.

Namų aplinkoje mus supa daugybė oro taršos šaltinių. Tai buitiniai elektroniniai prietaisai, patalpų apdailai ir baldų eksploatacijai naudojamos sintetinės medžiagos, patalpoms valyti ir grožio procedūroms reikalingos kosmetikos ir buitinės chemijos priemonės. O kur dar tabako dūmai, gamtinės dujos, išsiskiriančios maisto ruošimo metu, dulkės, žiedadulkės, lietaus drėgmė, gyvūnų plaukai ir jų išskiriami kvapai bei kita.

Silpnina imunitetą

Nevėdinamose patalpose sparčiai daugėja anglies dvideginio, kurį iškvepia namų gyventojai. Šių dujų perteklius ne tik sumažina darbingumą, bet gali sukelti pasikartojančius galvos skausmus. Namuose su židiniais, juos kūrenant, į patalpas gali patekti dūmų.

Teršalai, esantys gyvenamojoje patalpoje, su dulkėmis patenka į kvėpavimo takus, silpnina imunitetą ir gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kurių dažniausi – sudirgintos ir ašarojančios akys, užsikimšusi nosis ir intensyvesnė sloga, gerklės skausmas, odos sausumas, niežulys ir bėrimas.

Retesniais atvejais jaučiami erzinantys galvos skausmai, irzlumas, mieguistumas, suprastėjusi dėmesio koncentracija.

Lėtiniai sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ne iš karto, o net po daugelio metų. Apsinuodijimų priežastimi gali būti ir smalkės, kurios į patalpas gali patekti iš nesandarių krosnių, katilų ar dūmtraukių.

Drėgmė nedingsta

Oro kaita gyvenamosiose patalpose būtina. Vėdinimo dažnumas priklauso nuo veiklos, kuria užsiimame namuose. Jei susikaupia daugiau garų (verdant, skalbiant ir pan.), lakių medžiagų (meistraujant), būna daugiau žmonių – teks dažniau ir plačiau atverti langus.

Vėdinant patalpas reguliuojama ir jų drėgmė. Ypač kruopščiai vėdinti turėtų tie, kurie namuose rūko. Tabako dūmuose yra smulkių dulkelių, chemikalų, taip pat ir kancerogeninių medžiagų.

Drėgmė kaupiasi ant šalčiausių pastato vietų – langų, su lauku besiribojančių sienų. Kai drėgmė patalpose viršija 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Jie išskiria mikotoksinus, kurie pasižymi neurotoksiniu poveikiu ir silpnina imunitetą. Be to, pelėsis ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir gadina sienas, lubas, baldus, sukelia alergines reakcijas, kvėpavimo, odos ir net onkologines ligas.

Dažnai šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio ir gali sumažėti iki 20 proc. – kaip dykumoje. Toks sausas oras išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę. Taip atsiveria galimybė virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, padidėja jautrumas oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Kada ir kaip vėdinti patalpas?

Vėdindami kambarius nepamirškite, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc.

Tam, kad oras patalpoje būtų kokybiškas, jis neturi užsistovėti. Pusė patalpos oro kiekio turi būti pakeičiama kas valandą.

Net ir žiemą reguliariai, bent kelis kartus per dieną, vėdinkite gyvenamąsias patalpas.

Kai nėra galimybės užtikrinti reguliaraus patalpų vėdinimo, patalpas išvėdinkite bent jau rytais ir prieš miegą.

Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), nei po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Tik nepamirškite, kad skersvėjo veikiamose patalpose neturi būti žmonių, nes jie gali peršalti.

Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę ir rūsį. Šiose patalpose galima įsirengti oro ventiliatorius.

Pasinaudoję vonia ar dušu, patalpos duris keletui valandų palikite atviras, kad patalpa išsivėdintų.

Bent kartą per pusmetį nuvalykite ventiliacijos kanalų groteles virtuvėje, vonioje, tualete.

Patalpas ir paviršius valykite tik su drėgna šluoste.

Gyvenamosiose patalpose galima suprojektuoti ir įsirengti vietinę ar centrinę mechaninę vėdinimo ar kondicionavimo sistemą.

Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikia palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Namuose, esant sausam orui, patalpas reikia drėkinti.

Didėjant aplinkos užterštumui gali atrodyti, kad namai yra ta vieta, kurioje saugu ir sveika. Tačiau ekspertai mano kitaip. „Viskas, kas yra patalpose vienokiu ar kitokiu būdu yra teršalai, kurie, tinkamai nevėdinant kambarių, kaupiasi ir kenkia sveikatai. Teršalai, esantys patalpose, dažnai yra pavojingesni už esančius lauke“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentė, dr. Violeta Misevičiūtė.

Kodėl būtina vėdinti patalpas?

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė pažymi, kad oro poreikis žmogui per parą sudaro 88 procentus. Tai nepalyginamai daugiau už kitus gyvybiškai svarbius ir funkcionuoti reikalingus produktus: maistą (3 proc.) ir vandenį (9 proc.).

Apie 90 proc. savo laiko žmonės praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku. Oro užterštumo (ne šviežumo) pojūtis pirmiausia yra šilumos, drėgmės ir nemalonių kūno kvapų rezultatas. Esant netinkamam vėdinimui, nepakankamam oro kiekiui be tvankumo pojūčio bei nemalonių kvapų, patalpose gali būti per karšta, per šalta, jaustis skersvėjis bei atsirasti „ligoto pastato“ sindromas.

„Yra patalpų, kuriose dirbantys arba gyvenantys žmonės skundžiasi bloga savijauta, silpnumu ir panašiais neaiškios kilmės negalavimais. Tai būdinga „ligoto pastato“ sindromui“, – sako mokslininkė. Tarp šiam sindromui būdingų simptomų yra ir galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, akių, nosies ar gerklės dirginimas, sausas kosulys, odos niežulys, nuovargis, balso užkimimas, alergijos, padidintas astmos priepuolių dažnis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komitetas nustatė, kad daugiau kaip 30 proc. naujuose ar rekonstruotuose pastatuose dirbančių ir gyvenančių žmonių skundžiamasi neįprastai dideliu sergamumu susijusiu su „ligoto pastato“ sindromu. Sveikatos ataskaitos parodė, kad prastas vėdinimas yra vienas iš pagrindinių šio sindromo veiksnių.

Dulkės – mažiausiai pavojingos

Daugelis medžiagų, esančių netinkamai vėdinamose patalpose, tampateršalais. Kaip pagrindinius jų židinius VGTU docentė įvardija statybines, apdailos (lakieji organiniai junginiai, formaldehidas), polimerines medžiagas, dujų degimo produktus (anglies monoksidas), žmogaus skleidžiamas bei buitinių procesų metu išsiskiriančias kenksmingas medžiagas, tabako dūmus (benzenas).

„Mažiausiai pavojingiausios yra medienos ir gamtinės dulkės, kurios išsiskiria įvairios žmonių veiklos metu. Pavojingiausios – sintetinės medžiagos, įvairios rūgštys (azoto, boro), chromo, nikelio junginiai, vaistai“, – vardija dr. V. Misevičiūtė. Žmogus skleidžia iki 400 cheminių junginių, daugiausia – CO2. Didėjant jo kiekiui ore, mažėja dėmesio koncentracija, apima žiovulys, mieguistumas.

Taip pat vėdinimas naudojamas kaip profilaktikos priemonė nuo gaisrų, sprogimų ir nelaimingų atsitikimų, nes mažina sprogiųjų ir degiųjų priemaišų ore koncentraciją. Vėdinant patalpas pailginama atitvarų eksploatavimo trukmė, nes tinkamai vėdinant patalpas nesiformuoja pelėsis, grybeliai, pastato atitvaros nedrėksta.

Kaip taisyklingai vėdinti patalpas?

Anot dr. V. Misevičiūtės, teršalų kontrolė yra efektyviausias švaraus oro patalpose palaikymo būdas. „Deja, tokia kontrolė dažniausiai neįmanoma, todėl natūralus ar mechaninis vėdinimas tampa veiksmingiausiu būdu palaikyti priimtiną oro kokybę“, – teigia mokslininkė.

VGTU docentė pateikia keletą patarimų, kaip užtikrinti gaivų orą namuose: „Gyvenamuosius kambarius galima vėdinti natūraliai – atidarant langus. Šaltuoju metų laikotarpiu reiktų praverti langus 10–15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Kad patalpose pakaktų šviežio oro, langus atverti rekomenduojama kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare“. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad langų nereikėtų atverti esant smogui – geriau luktelėti, kol smogą išsklaidys vėjas.

Kitas patalpas, dr. V. Misevičiūtės teigimu, reiktų vėdinti pagal poreikį, pavyzdžiui, virtuvėje veikiant viryklei turėtų įsijungti gartraukis, kuris pašalintų maisto gaminimo metu išsiskyrusią šilumą, garus, ir kvapus. Oro šalinimo ventiliatoriai turėtų veikti naudojantis vonia ir tualetu.

Tiems, kurie vengia atidaryti langą bijodami prarasti šilumą, mokslininkė pataria pasvarstyti apie vėdinimo sistemą su šilumogrąža: „Naudojant šilumogrąžą, šalinamo oro šiluma panaudojama tiekiamam orui pašildyti, todėl reikia mažesnio galingumo šildytuvo, sistema veikia ekonomiškiau“.

Dr. V. Misevičiūtės nuomone, patalpas vėdinti yra būtina: „Palaikant aukštą patalpų oro kokybę galima pagerinti sveikatą, darbo našumą, taip pat sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir taip gauti ekonominę naudą“.

Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai. Dažnai ją kuriant vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais prioritetais, o į tokius aspektus kaip žmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai aspektai neatsižvelgiama ar atsižvelgiama menkai.

Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nemalonumų, nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai. Tą patį galima pasakyti apie civilizacijos poveikį žmogaus sveikatai: kartu su komfortu žmogų užklupo neigiamos pasekmės sveikatai. Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis. Priešingai, serga lėtinėmis ligomis, alergijomis, skundžiasi psichinė sveikata, naujomis civilizacijos ligomis, kurių neįveikia neabejotinai didelę pažangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina.

Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.

Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pirmiausia – natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt.

Prie šių veiksnių žmogaus organizmas yra visiškai prisitaikęs ir turi tinkamus kompensavimo mechanizmus, todėl žalingai jie gali veikti tik ypatingomis aplinkybėmis. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos natūralių gamtinės aplinkos veiksnių gyvenamojoje aplinkoje vis mažėja ir jie keičiami dirbtiniais.

Dirbtinę aplinką sudaro miestai bei butai, kuriuose gyvename, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan. Šių veiksnių nuolat daugėja. Daugelis jų atsirado visai neseniai, todėl žmogaus organizmas dar neturi kompensavimo mechanizmų ir naujų veiksnių poveikis turi didelę įtaką sveikatai.

Be to, didelę reikšmę turi ir socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai.

Žmogus gyvena ne vienas. Su kitais žmonėmis jis susijęs tam tikrais ryšiais. Tai sudaro psichinę aplinką. Nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netinkamos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę tiek fizinei, tiek psichinei žmonių sveikatai. O sąveika tarp būsto ir gyvenamosios aplinkos veiksnių bei sveikatos yra sudėtinga ir kompleksinė.

Kompleksinė būsto ir sveikatos sąveika pasireiškia tiek medicininėje, tiek erdvinėje-funkcinėje plotmėje. Medicininiu požiūriu sveikatą veikia būsto fiziniai (tokie kaip fizikiniai, cheminiai, biologiniai faktoriai), psichiniai ir socialiniai veiksniai, poveikį turi tokie aplinkos aspektai kaip gerovė, tinkamumas, nelygybė ir saugumas.
Nors gyventojus veikia įvairūs veiksniai, tačiau daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe. Neigiamą įtaką sveikatai gali daryti bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra.

Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę. Bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas.

Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas "nesveiko pastato sindromu". "Nesveiko pastato sindromui" nebūdingi specifiniai požymiai, taip pat nėra tam tikrų cheminių ar biologinių medžiagų, kurios sukeltų šį sindromą.

Cheminių medžiagų koncentracija, galinčių paveikti žmonių sveikatą, patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą, iškart po atliktos patalpų apdailos, kambarį ar patalpą įrengus naujais baldais. Po tam tikro laiko cheminių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų impregnantų pradeda mažėti.

Apskritai įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, oras turi turėtų nuolatos cirkuoliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekamas patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimas. Senesni pastatai vėdinami natūraliai per atidaromus langus, orlaides, natūralios traukos kanalų angas. Daugumos senos statybos daugiabučių namų langai nesandarūs, todėl prarandama šiluma, tačiau į patalpas nuolat patenka gryno oro. Oro cirkuliacija suprastėja renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema. Masinio susibūrimo patalpose (konferencijų salėse, darželiuose, mokyklose, ligoninėse, bibliotekose ir kt.) modernios ventiliacinės sistemos neįrengtos arba neveikia. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašelinėmis infekcijomis.

Saugią bei sveiką aplinką Lietuvos gyventojai turi kurti patys, kadangi niekas už juos to nepadarys. Tam tikrų priemonių, kad gyventojai geriau jaustųsi savo būstuose, turėtų imtis ir savivaldybės, t.y. reikalauti, kad įmonės atliekančios senų pastatų renovacijos ir apšiltinimo programas, atliktų tinkamai.

Ketvirtadienį ugniagesiai du kartus skubėjo į Herkaus Manto gatvės pradžios kiemus. Laimė, žmonių sveikatai grėsmė nebuvo kilusi.

Prieš pirmą dienos ugniagesiams buvo pranešta apie šios gatvės 3-io namo kieme degantį plastikinį šiukšlių konteinerį. Paaiškėjo, kad jo viduje smilko atliekos, nuo karščio visas konteineris susilydė.

Apdegė ir greta stovėję dar du tokie pat konteineriai. Kada jie galėjo būti apgadinti, iškart nustatyti nepavyko.

Po 15 val. ugniagesiai skubėjo prie J.Karoso muzikos mokyklos. Jiems buvo pranešta, kad mokyklos patalpose jaučiamas dujų kvapas, baimintasi dėl vaikų ir mokytojų saugumo.

Paaiškėjo, kad dujų nuotėkio nėra. Ugniagesiai išvėdino patalpas ir išvažiavo.

Atvėsus orams patalpose praleidžiame itin daug laiko. Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės. Tačiau kol kas daugelis pakankamai neįvertina šios problemos mastų.

Svarbus drėgmės balansas

Higienos normos diktuoja, kad žmogui palanki santykinė oro drėgmė yra 35-65 procentai. Deja, prasidėjus šildymo sezonui, ji nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio. Sausas oras dirgina gleivinę, didina jautrumą oru plintantiems cheminiams teršalams, virusams ir alergenams. Taip padaugėja susirgimų kvėpavimo takų ligomis, astmos bei alergijos paūmėjimų.

Per didelė drėgmė taip pat kenkia organizmui. Yra daug tyrimų, įrodančių ryšį tarp patalpų drėgmės ir kvėpavimo takų infekcijų, kosulio ir dusulio, astmos formavimosi ar astmos paūmėjimų. Drėgmė taip pat yra susijusi su bronchitu ir alergine sloga. Kai drėgmė viršija 70 proc., pradeda augti pelėsiai, kurie taip pat gali pažeisti kvėpavimo sistemą.

Mirties priežastis

Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad dėl nepakankamos oro kokybės kasmet miršta apie pusė tūkstančio žmonių. Mirties priežastis – apsinuodijimas gamtinės kilmės radioaktyviosiomis dujomis – radonu. Atmosferoje jis išsisklaido ir jo kiekis yra labai mažas. Uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastatų viduje, radonas gali kauptis ir pasiekti didelį tūrinį aktyvumą, taip sukeldamas neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Moksliškai įrodyta, kad padidinta radono koncentracija gyvenamosiose patalpose yra viena plaučių vėžio formavimosi priežasčių.

Pavojinga kūdikiams

Ypač jautrūs oro teršalams yra kūdikiai ir maži vaikai. Staigi kūdikių mirtis dažniausiai mažylius ištinka tarp dviejų savaičių ir vienerių metų amžiaus. Ji siejama būtent su patalpų oro tarša ne žmogiškos kilmės toksinais. Tokia prielaida daroma dėl to, kad pastebėta, jog tokių mirčių daugiau pasireiškia šaltuoju periodu, kada patalpų oras būna labiau užterštas.

Didžioji dauguma naujagimių parvežami į šviežiai išdažytas ar kitaip suremontuotas patalpas. Manoma, kad taip kūdikiui sudaroma saugi sterili aplinka. Iš tikrųjų čia tikėtina labai didelė toksinų koncentracija. Reikėtų kūdikius kiek galima labiau saugoti nuo naujų sintetinių gaminių. Juos prieš naudojant reikia arba kelis kartus perplauti arba išvėdinti.

Patarimai, kaip pagerinti namų oro kokybę:

Vėdinkite. Per didelė anglies dvideginio koncentracija patalpų ore dažniausiai susijusi su vėdinimo problemomis – jo visiškai nėra arba jis nepritaikytas didesniam žmonių skaičiui. Pačia bendriausia prasme vėdinimo paskirtis – panaudoto oro pašalinimas iš patalpos ir pakeitimas oru iš lauko. Gyvenamosiose patalpose oras turi būti pakeičiamas maždaug kas keturias valandas, o mokyklų klasėse, darbo vietose vėdinti reikėtų intensyviau.

Švarinkite grindis. Siurbkite jas. Kambarių siurbimas su HEPA filtrą turinčiais siurbliais gali sumažinti įvairių nenaudingų medžiagų koncentraciją. Rekomenduojama kambarius siurbti du ir daugiau kartų per savaitę, nepamiršti reguliariai keisti ar valyti filtrų. Taip pat reiktų neatsisakyti ir drėgno grindų valymo, o prie durų laikyti didelį kilimėlį.

Palaikykite tinkamą drėgmės lygį namuose. Gamindami maistą, įjunkite kvapų sugerėją ar praverkite langą, o besimaudant praverkite ventiliacijos angas. Neperlaistykite augalų. Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Sutaisykite lašančius vamzdžius ir kranus.

Komentaras

Infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis:

– Aplinkoje pasklidę virusai niekur nedingsta. Jų yra tiek vasarą, tiek žiemą. Tik žmogus, atvėsus orams, nesugeba prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Vasarą dažniau atidarome langus ir patalpos yra geriau išvėdinamos. Žiemos metu – taupome šilumą, rečiau įsileidžiame šviežio oro. Galimybė greičiau susirgti kokia nors peršalimo liga priklauso ir nuo to, ar namuose valome paviršius drėgna šluoste. Tokiu būdu surenkame įvairiausius mikrobus. Jei dulkės valomos tik su šluotele – sukeliami dulkių debesys ir mikrobai bei virusai po to vėl grįžta ant paviršių.

Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti.

Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Maži vaikai per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio, negu suaugusieji, todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui yra sunkesnės. Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, nuolat kvėpuojant tokiu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia po tam tikro laiko.

Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.

Oro tarša ir galima jos įtaka

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia uždaroje erdvėje – iki 80 proc. paros laiko, o tai reiškia, kad tiek pat laiko kvėpuojame perdirbtu oru. Perdirbtame ore, ypač jeigu kalbame apie įprastą ventiliacijos sistemą, kaupiasi dulkės, pelėsis, bakterijos, virusai, cigarečių dūmai, įvairios cheminės medžiagos ir kiti toksinai, kurių kiekis, pakartotinai naudojant tą patį orą, vis didėja. Tai pamažu daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, nors mes metų metus galime nepajusti tikrosios organizmui padarytos žalos.

Oro taršos lygis patalpose gali būti žymiai didesnis nei lauke. Cheminės medžiagos patenka į patalpas iš lauko ar išsiskiria iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose.

Ilgai būdamas užterštose, nevėdinamose patalpose žmogus gali jausti įvairius negalavimus: galvos, akių, nosies skausmus, taip pat gali skųsti gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu ar niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Dažnai šie simptomai dingsta žmogui išėjus iš užterštos patalpos.

Cheminių medžiagų, galinčių paveikti žmonių sveikatą, koncentracija patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą ar ką tik įrengus patalpų vidaus apdailą, pastačius naujus baldus. Praėjus tam tikram laikotarpiui šių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų pradeda mažėti.

Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, šviežias oras turi tekėti iš švarių patalpų ar lauko į mažiau švarias patalpas. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

Įrengiant ar remontuojant gyvenamąsias patalpas svarbu atidžiai parinkti patalpų vidaus apdailos medžiagas. Natūralaus medžio grindys, durys yra ne tik gražios, bet ir pačios sveikiausios. Renkantis sienų apmušalus reikėtų atkreipti dėmesį, kokie dažai buvo naudojami jų gamybai. Rekomenduotina rinktis sienų apmušalus, kurių gamybai nebuvo naudojamas PVC. Sienų apdailai naudojamos medžiagos turėtų ,,kvėpuoti" – tuomet jose nesiveis pelėsiniai grybai. Langų užuolaidas patartina rinktis iš natūralių audinių: lino, medvilnės, šilko.

Specifinis, priplėkęs kvapas yra vienas iš rodiklių, kad patalpas apniko pelėsiniai grybai arba vadinamieji mikromicetai. Ant patalpų sienų taip pat atsiranda tamsios dėmės, kurios ilgainiui išplinta. Žmogaus sveikatai ypač pavojingos augančių pelėsių sintetinamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Pastarieji kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemoms, turi kancerogeninių savybių, gali įjautrinti žmogaus organizmą, sukelti alergines ligas. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, žmonės su nusilpusiu imunitetu bei sergantys kvėpavimo sistemos ligomis.

Rekomendacijos ir patarimai

Įvairios cheminės medžiagos namuose gali kauptis ir išlikti dešimtmečius, todėl labai svarbu palaikyti švarias grindis. Kambarius reikėtų valyti drėgnu būdu, specialiais dulkių siurbliai arba plaunant grindis, nes tokiu būdu galima surinkti dulkes, kurių nesugeba „sugaudyti" tradicinis dulkių siurblys.

Dulkių erkutėms ir pelėsiams patinka drėgmė, taigi tinkamas drėgmės lygio palaikymas namuose ypač svarbus, rekomenduojama pastovi drėgmė yra 40-65 proc. Tam patariama naudoti drėgmės rinkiklius ir oro kondicionierius, pastarasis taip pat sumažina ir patalpose esančių žiedadulkių kiekį.

Norint palaikyti namuose optimalią drėgmę, siūloma gaminant maistą, įjungti kvapų gėriklį ar praverti langą, o besimaudant praverti ventiliacijos angas. Nakčiai reikėtų palikti praviras vonios duris, kad išsisklaidytų vonios kambaryje esanti drėgmė. Taip reikėtų neperlaistyti augalų, o turintiems galimybę – skalbinius džiovinti ne kambariuose.

Nederėtų rūkyti namuose, nes cigarečių dūmuose yra per 4000 įvairių cheminių medžiagų. Pasyvus rūkymas padidina riziką vaikams sirgti ausų ir kvėpavimo takų infekcijomis, astma, vėžiu ir staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkaliams ši priklausomybė gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies veiklos sutrikimus.

Malonus kvapas ne visada yra naudingas, pavyzdžiui sintetinių oro gaiviklių reikėtų vengti. Nors citrusinių vaisių ar gaivus gėlių aromatas dažnai asocijuojasi su neseniai išvalytais kambariais ar išskalbtais drabužiais, tačiau sintetiniais aromatais prisotinti valikliai į orą išskiria šimtus cheminių medžiagų, kurios kenkia kvėpavimo takams. Be to, šios cheminės medžiagos dažniausiai nenurodomos etiketėse, nors neretai būna toksiškos. Todėl rekomenduojama rinktis bekvapes tiek skalbimo, tiek valymo priemones. Žinoma, galite naudoti tas, kurių sudėtyje yra natūralūs kvapai. Dezodorantai, plaukų purškikliai, valikliai ir oro gaivikliai taip pat turėtų būti pamiršti. Jeigu vistiek naudojate sintetiniais kvapais prisotintas priemones, valydami namus praverkite langus, tegul patalpos išsivėdina ir jose nesikaupia cheminės medžiagos.

Naudodami natūralias priemones taip pat galite sėkmingai pasiekti norimos švaros. Tam puikiai tinka soda ir citrina, kurių dėka virtuvė maloniai kvepės. Augalų mylėtojai taip pat gali pasidžiaugti, nes gėlės ne tik puošia namus, bet ir valo orą.

Kiekvienas iš mūsų galime dalyvauti bendruomenės savivaldos sprendimų priėmimo procese ir taip prisidėti kuriant saugią ir sveiką aplinką. Taip pat kiekvienas galime naudoti perdirbtą popierių ir kitus perdirbtus produktus, rinktis prekes, pažymėtas „ekologine etikete", pavyzdžiui, skalbimo miltelius be fosforo rūgšties, ir paskatinti savo šeimos narius tai daryti. Sodinkime medžius, nes jie sugeria ore esantį anglies dioksidą. Kaip įmanoma rečiau naudokimės automobiliu, kai tai įmanoma, eikime arba važiuokime dviračiu ir skatinkime tai daryti savo šeimos narius. Naudokime produktus, paženklintus etikete „ozonui nedarantis žalos". Skatinkime savo šeimos narius, draugus bei kaimynus atiduoti buitinę techniką perdirbimui bei rūšiuoti buitines atliekas.