Abi gulbių gaišenos, kurioms patvirtintas H5N8 atmainos paukščių gripo virusas, rastos Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių ribose, šalia vandens telkinių – Danės ir Nemuno upių. Registruotų paukščių ūkių 10 km spinduliu nėra. Tačiau paukščių migracijos periodu laukinių vandens paukščių platinamas virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant drabužių, avalynės ar transporto priemonių. Apsisaugoti ir užkirsti kelią viruso patekimui į paukščių laikymo vietas galima tik griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių ūkiuose.

Apie laukinėje gamtoje nustatytus paukščių gripo atvejus VMVT specialistai informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją. Taip pat dėl paukščių gripo plitimo sustiprino paukščių stebėseną – nuo metų pradžios į NMVRVI buvo pristatyti 36 mėginiai didelio patogeniškumo paukščių gripo nustatymui.

Didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų laukiniams paukščiams ir naminių paukščių laikymo vietose vien per šiuos metus jau nustatyta 24 Europos valstybėse, daugiausia protrūkių ūkiuose kilo Prancūzijoje (409), Vokietijoje (33) ir Lenkijoje (24). Virusas laukiniams paukščiams patvirtintas ir Latvijoje (25), Estijoje (1) ir kt. Dėl šios itin užkrečiamos paukščių gripo atmainos Europoje šiemet sunaikinta beveik 5,8 mln. paukščių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surinko negyvus paukščius ir mėginius išsiuntė tyrimams.

„Iš viso esame paėmę 14 gaišenų tyrimams. Toks skaičius rastas vien uostamiestyje. Tarp jų – kritusios gulbės, kiras, didžioji antis. Tačiau iš gaišenų mėginių tik trys buvo teigiami dėl paukščių gripo“, – patikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža.

Iš Šilutės rajono į laboratoriją teko gabenti vienuolikos broilerių, vienos vištos ir vieno triušio gaišenų mėginius.

„Paukščių gripo nenustatėme. Galime tik įtarti, kad gyvūnai sirgo, gal paukščiai gaišo dėl blogo lesalo. Policija aiškinosi, bet kažin, kaip ten seksis. Tikėtina, koks nors žmogus atsikratė kritusių paukščių. Kaip žmonės miršta dėl įvairių dalykų, taip ir gyvūnai turi savų priežasčių nugaišti“, – kalbėjo A.Bauža.

Specialistų teigimu, kol kas situacija dėl paukščių gripo stabili, nors praėjusią savaitę paskelbta apie tris paukščių gripo atvejus Klaipėdoje.

Didelio patogeniškumo H5N8 tipo virusas nustatytas ištyrus mieste rastas nugaišusias gulbes.

Dvi gulbių gaišenos buvo rastos prie Žardės tvenkinio, viena – prie Lietuvos jūrų muziejaus.

Klaipėdos miesto Ekstremalių situacijų komisija dėl nustatytų paukščių gripo atvejų mieste paskelbė ekstremalų įvykį ir pritarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pasiūlytoms prevencijos bei kontrolės priemonėms – paukščių susitelkimo vietas pažymėti įspėjamaisiais ženklais, numatyti kritusių paukščių surinkimą ir gabenimą į utilizavimo vietas, jei tokie atvejai kartotųsi ateityje.

Pastebėjus kritusius paukščius, gyventojų prašyta pranešti VMVT.

Per pastarąsias dienas gauti pranešimai apie nugaišusius kirą ir antį. Abiem atvejais atlikti tyrimai.

"Kol kas ramu. Tų tyrimų rezultatai buvo neigiami. Tuo džiaugiamės. Dabar tvenkiniai užšalo, paukščiai pasitraukė kitur. Bet situaciją reikia stebėti. Beje, maitinti laukinių paukščių nerekomenduojame", – teigė VMVT Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža.

Praėjusią savaitę paukščių gripo virusas nustatytas ir paukščių ūkyje Kaune.

Tarp paukščių šis užkratas gali plisti tiek tiesioginio kontakto būdu, tiek gali būti perneštas per inventorių, avalynę ar pašarus.

Specialistai patikino, kad žmonėms paukščių gripo virusas nepavojingas.

Pastarąjį kartą laukiniams paukščiams Lietuvoje paukščių gripas užfiksuotas 2017 m.

Pernai šis virusas Europoje pražudė beveik 9 mln. naminių sparnuočių.