Nepaisant vyraujančios drėgmės ar šaltų orų, virusas toliau skverbiasi į paukščių laikymo vietas, daugėja protrūkių komerciniuose ūkiuose. Nauji šios virusinės ligos atvejai pastarosiomis dienomis fiksuoti ir kaimyninės Lenkijos ūkiuose bei kituose Europos ūkiuose.

Pasak VMVT pranešimo, Lenkijoje naujausi paukščių gripo židiniai gruodžio 30 d. patvirtinti trijuose naminių paukščių ūkiuose – smulkiame, paukščius laikančiame savo reikmėms, bei dviejuose komerciniuose ūkiuose Žemutinės Silezijos bei Mazovijos vaivadijose. Komerciniuose ūkiuose buvo laikoma beveik 20 tūkst. mėsinių kalakutų ir 29 tūkst. mėsinių ančių, kurios turės būti nugaišintos ir sunaikintos.

Per 2021 m. Lenkijoje nustatyti net 402 labai patogeniško paukščių gripo protrūkiai, dėl jų šalyje sunaikinta daugiau kaip 13 mln. paukščių. Vien pastaraisiais lapkričio-sausio mėnesiais Lenkijoje fiksuoti 63 protrūkiai tarp naminių paukščių ir dar 8 ligos atvejai – laukiniams paukščiams.

Nuo viruso nukentėjo ir Belgijos paukštininkystės sektorius. Šioje šalyje gruodžio 28 d. labai patogenišku paukščių gripu užkrėstas taip pat komercinis paukščių ūkis (162 tūkst. vištų dedeklių). Šiuo metu atsakingi šalies veterinarijos specialistai atlieka epidemiologinį tyrimą, siekiant nustatyti galimus kontaktinius ūkius. Infekcijos šaltinis nežinomas, bet neatmetama galimybė, kad virusas galėjo patekti nuo laukinių vandens paukščių.

Paukščių gripas pastarąją savaitę fiksuotas ir komerciniuose kalakutų ūkiuose Portugalijoje bei Danijoje. Dėl pavojingo viruso šių valstybių ūkiuose teko sunaikinti apie 45 tūkst. paukščių.

Akivaizdu, kad su šia itin užkrečiama liga kovoja daugelis Europos valstybių.

„Akivaizdu, kad su šia itin užkrečiama liga kovoja daugelis Europos valstybių. Nors iki šiol buvo įprasta manyti, kad didžiausia grėsmė paukščių gripui plisti kyla laukinių paukščių migracijos metu, pavasarį ir rudenį, tačiau pastarieji keleri metai ir šie naujausi atvejai rodo, kad paukščių gripas pavojingas visus metus. Pernai panašiu metu paukščių gripo atvejį turėjome ūkyje Kaune, todėl noriu paraginti ir smulkiuosius, ir didžiuosius paukščių laikytojus neatsipalaiduoti ir rimtai įvertinti grėsmes, ūkiuose privaloma užtikrinti biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą, taip pat pranešti apie bent menkiausius ligos įtarimus veterinarijos gydytojams, tirti gaišimų atvejus, apsaugant laikomus paukščius ir tiekiant vartotojams saugius produktus“, – komentuoja VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Įtariančius paukščių gripo ligą naminių paukščių pulke, naminiams paukščiams ėmus gaišti ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį, VMVT ragina nedelsiant pranešti vietos veterinarijos gydytojui arba VMVT teritorinio padalinio specialistams, skambinti bendruoju nemokamu VMVT telefonu 8 800 40 403.

Apie pasitvirtinusius labai patogeniško paukščių gripo atvejus laukiniams vandens paukščiams vis dažniau praneša ne tik Šiaurės Europos valstybės (Suomija, Švedija), bet ir kitos, kaip Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Estija. Kaimyninėje Lenkijoje net ir vasaros metu keli šio viruso protrūkiai buvo kilę tarp naminių paukščių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kad naminiai paukščiai ypač imlūs paukščių gripo virusui, todėl šiuo laiku, rugsėjo–spalio mėnesiais, kol baigsis intensyviausias laukinių paukščių rudeninės migracijos laikotarpis, yra privaloma apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke, galima juos išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, apsaugant nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais.

Reikia stengtis išvengti bet kokio naminių paukščių kontakto su laukiniais vandens paukščiais, vengti vietų, kuriose šie būriuojasi, pavyzdžiui, atvirų vandens telkinių. Paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą.

Reikia stengtis išvengti bet kokio naminių paukščių kontakto su laukiniais vandens paukščiais, vengti vietų, kuriose šie būriuojasi, pavyzdžiui, atvirų vandens telkinių.

Didelę riziką paukščių gripo virusui patekti į naminių paukščių ūkius kelia ir nepakankamas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis ūkiuose, pažymima VMVT pranešime. Naminiai paukščiai dažnai užsikrečia per užterštą lesalą ar vandenį, užkratas taip pat gali būti perduodamas ir per apkrėstą inventorių, rūbus, avalynę. Todėl naminių paukščių augintojai raginami atsakingai laikytis visų saugumo reikalavimų – dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius, kurie naudojami atliekant paukščių priežiūros darbus ir kt.

Tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos patirtis rodo, kad užkratui patekus į naminių paukščių ūkį, Europos Komisijos nurodymu nustatomos būtinosios apsaugos zonos ir apribojimai skaudžiai atsiliepia ir netoliese esančioms paukščių laikymo vietoms – tiek smulkiems ūkiams, kuriuose paukščiai laikomi asmeninėms reikmėms, tiek ir komercinėms fermoms.

Viruso paveiktose teritorijose taikomi įvairūs paukščių ir jų produkcijos judėjimo apribojimai. Užsikrėtę naminiai paukščiai gaišta, o likusieji yra nugaišinami, ūkis dezinfekuojamas, kad virusas neišplistų.

Tarnybos teigimu, abi gulbių gaišenos, kurioms patvirtintas didelio patogeniškumo (H5N8 atmainos) paukščių gripo virusas, buvo pastebėtos šalia Merkio ir Nemuno upių. Nuo šių metų pradžios šalies laukinėje faunoje paukščių gripas iš viso patvirtintas devynioms kritusioms gulbėms.

VMVT akcentuoja, kad daugelio Europos šalių patirtis rodo, jog išplitęs paukščių gripas atneša didžiulių ekonominių nuostolių, todėl tik užtikrinus tinkamą šios ligos prevencijos priemonių taikymą ir ypač griežtai laikantis visų biologinio saugumo reikalavimų ūkiuose ligos plitimo galima išvengti. Visi paukščių savininkai ir laikytojai raginami saugoti laikomus naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais vandens paukščiais.

Pasak specialistų, paukščių migracijos periodu laukinių vandens paukščių platinamas virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant drabužių, avalynės ar transporto priemonių. Todėl būtina kuo dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius, kurie naudojami atliekant paukščių priežiūros darbus, vengti tiesioginių kontaktų tarp dirbančiųjų paukštininkystės ūkių viduje ir išorėje.