Pagalba Lietuvos paukščių, t. y. viščiukų broilerių ir kalakutų, auginamų mėsai, laikytojams bus mokama tuomet, jeigu šių metų spalį bendros vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų pajamos už parduotus skersti paukščius, pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, buvo bent 5 proc. mažesnės, palyginti su 2017–2019 metų spaliu.

Kaip skelbia ŽŪM, pagalba bus teikiama paukščių augintojams, kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre nuo spalio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos registruota ne mažiau kaip 100 broilerių arba 20 kalakutų.

Pagalbai, kuri bus teikiama už šių metų spalio – lapkričio mėnesius, numatyta skirti 6 mln. eurų lėšų. Pagalbos dydis už broilerį – 0,5 euro, už kalakutą – 4 eurai.

Paraiškos teikiamos rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracijai.

Nors Lietuvoje paukščių gripo protrūkių šiemet pavyko išvengti, rizika jam patekti į mūsų šalies teritoriją išlieka, juolab kad sulaukiama vis naujų Vengrijos pranešimų apie paukščių gripo protrūkius šios šalies paukščių ūkiuose. Todėl kiekvienas naminių paukščių laikytojas turi įvertinti kylančias rizikas ir toliau atidžiai stebėti savo auginamus paukščius, saugoti juos nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais.

VMVT duomenimis, balandžio 16–gegužės 7 d. Vengrijoje toliau intensyviai plito didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripas, nustatyti dar 132 nauji viruso židiniai. Protrūkiai pasireiškė tuose pačiuose Vengrijos rajonuose, kuriuose liga patvirtinta anksčiau: 112 protrūkių – Bač Kiškūno, 3 – Beckes ir dar 17 – Čongrado regionuose esančiose kalakutų ir ančių fermose. Dėl itin greitai plintančio viruso šiuose ūkiuose sunaikinta daugiau kaip 1 mln. paukščių, o iš viso per šiuos metus Vengrijoje – jau beveik 2,7 mln. paukščių.

Vengrijos ūkiuose imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, ūkiuose dirbantys veterinarijos specialistai atlieka epizootinius tyrimus, vykdomos kitos kontrolės priemonės.

Be to, apie pirmuosius šiais metais mažo patogeniškumo paukščių gripo protrūkius kalakutų ūkiuose pranešė Italija. 2 viruso židiniai šalies Treviso regione patvirtinti, vykdant paukščių gripo stebėsenos planą. Italijos veterinarijos specialistai taip pat jau ėmėsi būtinų kontrolės priemonių: nustatytos apsaugos zonos aplink ūkius, čia saugiai sunaikinta 14,3 tūkst. augintų kalakutų.

Veterinarijos specialistai atkreipia dėmesį, kad mažo patogeniškumo paukščių gripo virusas skiriasi nuo šiuo metu Europoje cirkuliuojančio didelio patogeniškumo viruso: paprastai liga pasireiškia lengva forma, klinikiniai jos požymiai gali būti nepastebėti arba jų apskritai nėra, paukščių gaištamumas nedidelis, gali būti pastebimas paukščių dėslumo sumažėjimas. Tiek didelio, tiek mažo patogeniškumo paukščių gripo virusus perneša migruojantys laukiniai vandens paukščiai.

Šiais metais Lenkijoje iš viso užfiksuoti 32 didelio patogeniškumo paukščių gripo židiniai (sunaikinta per 572 tūkst. paukščių), Bulgarijoje – 8, Čekijoje ir Rumunijoje – po 2 , Ukrainoje – 1, Vokietijoje – 3 paukščių gripo židiniai naminių paukščių laikymo vietoje, 1 nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje ir 2 laukiniams paukščiams. Slovakijoje 3 protrūkiai patvirtinti naminių paukščių ūkiuose ir 1 – nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje. Vienas mažo patogeniškumo paukščių gripo protrūkis nustatytas Danijoje.

„Siekiame apsisaugoti nuo viruso patekimo kiek tik galime, vykdome suintensyvintą stebėseną naminiuose, laukiniuose paukščiuose. Žinome, kad virusą platina laukiniai paukščiai, ypatingai vandens, todėl, matydami didelę riziką kaimyninėse valstybėse, artimiausias protrūkis būtų apie 200 km nuo Lietuvos (...), matome būtinybę reikalauti Lietuvos paukščių laikytojus laikyti paukščius uždarytus. Galima juos laikyti ir aptvare. Idėja ta, kad naminiai paukščiai negalėtų migruoti, nueiti iki vandens telkinių ir labai lengvai tą virusą parsinešti į ūkį“, – pirmadienį teigė VMVT direktorius Darius Remeika.

Įsakymas įsigaliojo nuo antradienio visiems ūkiams, galios iki įsakymo atšaukimo paskelbimo.

„Stebėsime pranešimus iš kitų šalių, (...) kol rizika minimalizuosis ir situacija bus visiškai aiški“, – teigė D. Remeika.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šių metų sausio 31 dieną Lenkijoje, Racibužo regione, nustatytas naujausias didelio patogeniškuno paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas nekomerciniame vištų ūkyje, jame laikyti 66 paukščiai.

Remiantis tarnybos duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų pabaigos iki šios dienos paukščių gripo protrūkiai Europoje užregistruoti Lenkijoje (20), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 4), Rumunijoje (2), Čekijoje ir Ukrainoje (po 1). Daugiausia viruso židinių nustatyta komerciniuose kalakutų ūkiuose, 2 atvejai – laukiniams paukščiams Lenkijoje ir Vokietijoje.

„Siekiame apsisaugoti nuo viruso patekimo, kiek tik galime, vykdome suintensyvintą stebėseną naminiuose, laukiniuose paukščiuose. Žinome, kad virusą platina laukiniai paukščiai, ypatingai vandens, todėl, matydami didelę riziką kaimyninėse valstybėse, artimiausias protrūkis būtų apie 200 km nuo Lietuvos (...), matome būtinybę reikalauti Lietuvos paukščių laikytojus laikyti paukščius uždarytus. Galima juos laikyti ir aptvare. Idėja ta, kad naminiai paukščiai negalėtų migruoti, nueiti iki vandens telkinių ir labai lengvai tą virusą parsinešti į ūkį“, – teigė VMVT direktorius.

Įsakymas įsigalioja nuo antradienio visiems ūkiams, galios iki įsakymo atšaukimo paskelbimo.

„Stebėsime pranešimus iš kitų šalių, (...) kol rizika minimalizuosis ir situacija bus visiškai aiški“, – teigė D. Remeika.

Paukščių gripo situacija neramina.

„Paukščių gripo situacija neramina. ES valstybėse yra 21 protrūkis. Įvairūs paukščiai paliečiami, ir kalakutai, ir vištos, ir antys, ir žąsys. Virusas labai mirtingas naminiams paukščiams, (...) gaištamumas iki 100 proc.“, – pridūrė jis.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad paukščių gripo plitimo riziką didina ir šilta žiema.

„Paukščių gripas nėra kažkas naujo ir 2017 metais protrūkis buvo, tačiau žymiai toliau – Italijoje. Dabar yra šalia mūsų – Lenkijos Respublikoje. Sunkina dar ir gamtinės, žiemos sąlygos, kadangi pagal atvejus, kurie nustatomi po Lenkijos naujose valstybėse, matome, kad tai susiję su paukščių migracijos takais. Labai baiminamės, kad oras toks, koks yra už lango, gali duoti signalą paukščiams, kad jau reikia grįžti atgal“, – sakė A. Palionis.

VMVT primena, kad sausį Lenkijoje patvirtinta 19 paukščių gripo protrūkių 9 šalies apskrityse: Liubartuvo, Ostruvo, Krasnostavo, Myslibožo, Kolsko, Legnicki, Šamotulų, Ylavos ir Volštyno. Dėl pavojingo viruso kaimyninėje valstybėje sunaikinta daugiau kaip 280 tūkst. paukščių, po 200 tūkst. Vengrijoje ir Ukrainoje.