„Norisi šviesių, gražių Kalėdų, bet ir norisi, kad tiek valstybė taupytų, tiek mes taupytume. Jau ir taip nelinksma, visi prislėgti įvairių problemų, rūpesčių, tad, manyčiau, kad reikia šviesių Kalėdų“, – kalbėjo sostinės gyventoja.

„Reikia kalėdinės dvasios, kad žmonėms būtų linksmiau. Galbūt naktį išjungti apšvietimus“, – teigė kita moteris.

„Viską reikia daryti su saiku. Miestą papuošti, be abejo, reikia. Galbūt šiek tiek mažiau, reikėtų truputį pataupyti“, – sakė gyventoja.

Apie kainas bei kas už tuos pinigus bus padaryta, kokia bus miesto eglė bei programa, buvo kalbama su Vilniaus kultūros centro direktoriumi, projekto „Kalėdos sostinėje“ vadovu Pauliumi Jurgučiu.

– Kokia bus tikroji pilna eglutės kaina?

– Eglutė kainuos 231 tūkst. 700 eurų. Tikimės, kad ir vilniečių, ir miesto svečių lūkesčius šis Kalėdų simbolis pateisins.

– Kas už tą kainą bus daroma? Kodėl ji taip padidėjo?

– Infliacija, kainų augimas ir visa kita, kad vyksta šiais metais, neaplenkia ir sostinės Kalėdų programos. Akivaizdu, kad augant kainoms projekto kaina irgi auga. Vilnius 2023 metais švęs miesto jubiliejų ir būtent su Kalėdų programa mes žengiame į tuos garbingus metus. Galimai Kalėdų programoje sostinėje ir pamatysime tam tikras jubiliejinės programos užuomazgas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nustebins eglutės grožis, kaip stebina ir kaina?

– Žinoma. Tą kainą matėme ir žinome, kad projekto vykdytojai rengiasi ne vieną ir ne du mėnesius. Jeigu pateikė tokį projektą, tai turbūt jis bus vertas savo kainos. Formuojant pirkimo dokumentus buvo žinoma, kad užduota Vilniaus jubiliejaus tematika ir projekto vykdytojai tai atlieps.

– Kas per šias Kalėdas Vilniuje bus kitaip? Ar bus taupoma?

– Šiuo metu technologijos leidžia apšvietimą pritemdyti, kad būtų suvartojama mažiau elektros energijos. Apie tai galvojame ruošdami tam tikras programos dalis. Kalėdos tamsesnės nebus, jos ateis ir visus džiugins. Miestas bus šviesus ir pasipuošęs. Vilniaus Rotušės aikštėje irgi planuojama kalėdinė eglė. Jos kaina – 25 tūkst. eurų.

– Ar šiemet prie eglės vėl sugrįš prekybininkai?

– Praėjusių metų koncepcija pasiteisino. Ją tęsime ir šiais metais, prekybininkus skaidysime per kelias miesto vietas.

Tuo įsitikino grupė lietuvių, apsilankiusių Donbase, kuris jau ketverius metus kenčia nuo aktyvių karinių veiksmų.

Dvidešimt keturi jaunuoliai iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Italijos ir Turkijos atvyko į Avdijivką. Šilutės dydžio miestas yra visai prie pat dabartinės fronto linijos, tik keletas kilometrų nuo garsiojo Donecko oro uosto. Čia jaunuolių grupė siekė išsiaiškinti nuo karo pabėgusių ukrainiečių problemas, renovavo karo nuniokotas vaikų žaidimo aikšteles, kūrė bendrus projektus su vietiniais aktyvistais, organizavo informacinius renginius apie ES (Erasmus+) teikiamas galimybes jaunimui ir mokė vaikus anglų kalbos.

Grupės atstovai Gediminas Kondrackis ir Paulius Jurgutis teigia, kad daugumą veiklų reikėjo vykdyti girdint į Avdijivką skriejančias kulkas ir sviedinius. Anot jų, miesto pastatų fasadai suvarpyti kulkų, ypač į juos žvelgiant nuo Donecko pusės.

Tačiau dauguma karo pasekmių – nematomos. Jaunimas iš Lietuvos daug bendravo su vietos žmonėmis, kurių dauguma kenčia nuo visai šalia vykstančio karo. „Buvome nustebę, kad vaikai visiškai nekreipia dėmėsio į už kelių kilometrų griaudėjančius sprogimus. Jiems tai jau tapo kasdienybe“, – teigė pašnekovai.

Norėdamas geriau iliustruoti karo pasekmes Rytų Ukrainoje, Paulius pasidalino 18-mečio ukrainiečio Nikitos Kalenino istorija:

„Prieš ketverius metus, kai buvau keturiolikos, tėvas man pasakė, kad neturėčiau bijoti besitęsiančių sprogdinimų – jei taip mirsiu, bent jau neskaudės. Beveik kiekvieną dieną mokykloje turėjome slėptis rūsyje nuo vykstančių susišaudymų.Tačiau, tikėdamas savo tėvu, aš nesislėpiau. Dažniausiai eidavau namo žaisti kompiuteriu, nes tai man buvo tiesiog įprastas gyvenimas. Įprasti buvo ir susišaudymai už kambario lango, dūžtantys stiklai. Todėl, bene kiekvieną dieną matydamas smurtą, nusprendžiau tapti fotografu. Viena pirmųjų mano nuotraukų buvo prieš akis susprogdintas sraigtasparnis. Tuo metu aš daug nesupratau ir nesigailėjau. Tiesiog buvo įdomu stebėti įvykius iš arti", – pasakojo Nikita.

Nuo šių įvykių praėjus jau ketveriems metams, karas Rytų Ukrainoje vis dar tęsiasi. „Kiekvieną dieną Donecko srities miestuose, tokiuose kaip Avdijivka, galite išgirsti susišaudymus. Kasdien žmonės čia miršta. Ir tai tikrai nėra pilietinis karas, kaip kai kurie galvoja. Rusija nori okupuoti Ukrainos teritorijas ir neprisiima atsakomybės už tai”, – sako ten pabuvoję lietuviai.

„Grįžę iš konflikto teritorijos, kviečiame ir kitus iš arčiau susipažinti su situacija Rytų Ukrainoje ir prisijungti prie socialinių projektų, siekiančių padėti regionui bei nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Pagalba jiems tiesiog būtina", – priduria G. Kondrackis.

• Besikeičiančius karo veiksmus Ukrainoje galite stebėti čia: https://liveuamap.com/en/2018/16-september-jfo28attacks0wia0kiasi

• Daugiau apie lietuvių įspūdžius Ukrainoje rasite čia: https://www.facebook.com/activeyouthlt/