Šviesu ir gražu

Kurį laiką Šančių padalinyje nesilankiusiam ir dabar pravėrusiam šios poliklinikos duris akivaizdūs Kauno savivaldybei priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos pokyčiai. Pati mažiausia Šančių poliklinika dar visai neseniai vertėsi sunkiai. Netgi buvo siūlymų ją uždaryti, tačiau šiandien šis padalinys greičiausiai iš visų augina naujų prisirašančių pacientų skaičių.

„Norisi sakyti, kad pritraukia geriausi mūsų specialistai, bet ne tik tai. Labai svarbi poliklinikos lokacija, kuri tikrai gera. Šalia yra visuomeninis transportas, automobilių aikštelė. Šančių demografija taip pat turi įtakos. Čia apsigyvena jaunos šeimos, plečiasi statybos. Vis daugiau ir daugiau žmonių renkasi mūsų polikliniką. Turime visų sričių specialistų, visą reikalingą įrangą. Veikiame vieno langelio principu, kad pacientas reikiamas paslaugas gautų vienoje vietoje“, – pokyčiais džiaugėsi Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Per trumpą ekskursiją atnaujintose Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio patalpose į akis krito dėmesys pacientams, jų patogumui. Prie pagrindinių padalinio durų įrengta speciali patalpų schema pritaikyta regos negalią turintiems pacientams. Apčiuopiamas iškilus patalpų planas su Brailio raštu pažymėtomis pacientams svarbiomis patalpomis, grindų dangoje įterptos specialios juostos, leidžiančios regos negalią turintiems pacientams be vargo pasiekti jiems reikiamą vietą.

Šančių padalinyje pacientus pasitinka ir modernios, patogios registratūros erdvės. Atlikus kapitalinį registratūros remontą, nesunku užtikrinti sklandesnį pacientų registravimą pas specialistus. Registratūroje atlikti įvairūs remonto darbai. Pakeistos grindų ir sienų dangos, atnaujintas apšvietimas, yra patogūs foteliai laukiantiems, tad erdvės tapo gerokai jaukesnės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Registratūroje įrengta ir erdvė mažiesiems pacientams. Šančių padalinio personalas džiaugėsi, kad mažieji naudojasi jiems skirta vieta, iš kurios tėveliams išprašyti juos būna ne taip ir lengva. Nepamirštas ir personalas – jiems skirta erdvi patalpa pailsėti, pavalgyti, yra dušas, tualetas, spintelės drabužiams.

Pacientai balsuoja kojomis

Susirinkusiems į atnaujintų Šančių padalinio patalpų pristatymą Kauno miesto poliklinikos vadovas P. Kibiša priminė, kad tai tik pradžia. „Kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar – skiriasi kaip diena ir naktis. Aišku planuojame visi kartu pagal padalinių poreikius. Visai neseniai pasitvirtinome pirkimo planą, jame dalyvauja visi padaliniai, išsako poreikius. Stengiamės subalansuoti ir išlaikyti tinklo koncepciją, kad visur būtų tokia pati kokybė“, – tęsė Kauno miesto poliklinikos vadovas P. Kibiša.

Sujungus poliklinikas į vieną Kauno miesto polikliniką, Šančių padalinys, sakyčiau, gavo daugiausia naudos.

 

Remonto darbus Kauno poliklinika vykdo iš pačių uždirbtų lėšų. „Mane stebina aiškinimai, kad vieni ar kiti darbai įstaigoje atliekami iš vienokių ar kitokių lėšų, asignavimų. Eurai visi vienodi. Kai normaliai tvarkaisi, tai ir žiūri, kur reikalingos lėšos. Taip pat atsiranda galimybės disponuoti resursais, kaip versle vadinama, „portfelio valdymu“, – kai vienos veiklos generuoja daugiau pelno, kitos mažiau, bet jos reikalingos ir finansuojamos iš tų sėkmingų veiklų“, – lėšų valdymą ir paskirstymą minėjo P. Kibiša.

Kauno miesto poliklinikos vadovas pasisakė, kad būtent Šančių padalinys buvo jo pirmoji darbovietė. „Aš dirbau tokioje mažoje poliklinikėlėje. Ten dabar berods nedidelis privatus namelis. Prasidėjo kalbos, kad vietoj restorano „Kastytis“ bus nauja poliklinika, bet pastatas buvo statomas ne kaip poliklinika, o kitos paskirties visuomeninis pastatas, tad čia esančios plačios laiptinės, dideli holai atrodė gražūs pasižiūrėti, bet, vertinant šildymo ir priežiūros kaštus, neekonomiški“, – gautą palikimą prisiminė P. Kibiša.

Vis dėlto pokyčiai, geras bendras Kauno miesto poliklinikos įvaizdis pakėlė ir Šančių padalinio prestižą. „Buvo tam tikra stigma, kad štai Šančių poliklinika maža ir šiaip nelabai kokia. Pacientai balsuoja kojomis – eina ten, kur jiems patinka, ir išeina iš ten, kur jiems nepatinka. Kauniečiai kojomis balsuoja už Šančių padalinį“, – besikeičiančiu požiūriu džiaugėsi Kauno miesto poliklinikos.

Planai ateičiai

Kauno miesto poliklinikos Šančių padaliniui vadovauja Rasa Marija Danisenko. Gydytoja psichiatrė čia atėjo dirbti 1997 metais, kai buvo reorganizuotas Psichikos sveikatos dispanseris. Jau kitąmet tapo psichikos sveikatos centro vadove, vėliau – audito vadove.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Sujungus poliklinikas į vieną Kauno miesto polikliniką, Šančių padalinys, sakyčiau, gavo daugiausia naudos. Mūsų ir atlyginimai buvo mažiausi, ir įrangos turėjome mažiausiai, ir patalpos mūsų buvo skurdžiausios. Jei kitur dar buvo kažkoks nepasitenkinimas, tai Šančių poliklinika džiaugėsi susijungimu į vieną Kauno polikliniką“, – pokyčius minėjo po poliklinikų sujungimo Šančių padalinio vadove tapusi R. M. Danisenko.

Per tiek metų vadovė pažįsta kiekvieną čia dirbantį žmogų, tvirtina, kad Šančių padalinio kolektyvas labai draugiškas ir lojalus. Iš darbo išeina tik dėl labai rimtų priežasčių arba gimdyti. Kolektyvas pasipildo naujais darbuotojais, iš šalia esančios ligoninės ateina dirbti slaugytojos, administratorės. Jei kitur verkiama, kad slaugytojų trūksta, tai Šančių padalinyje jokio trūkumo nėra.

„Anksčiau negalėjome net svajoti apie tokius specialistus kaip odos gydytojas, angiochirurgas, o dabar pacientams galime pasiūlyti paslaugų įvairovę ir tuo džiaugiamės. Registratūros atnaujinimas yra tik pirmas žingsnis į mūsų gražėjimą. Jau rengiamas trečio aukšto projektas, ten įsikurs šeimos gydytojų komandos. Mes labai aktyviai dirbame formuojant šeimos gydytojo komandas. Turime savo mitybos specialistus, turime kineziterapeutų, įeinančių į šeimos gydytojų komandą“, – tęsė Šančių padalinio vadovė.

Pokyčiais džiaugiasi ir poliklinikos steigėjo Kauno savivaldybės atstovai. „Nesu buvusi šiame padalinyje iki remonto, bet esu girdėjusi. Visada skambėdavo, kad šis padalinys skurdžiausias klientais ir išvaizda. Labai džiaugiuosi pamačiusi šviesias, jaukias erdves su žaliais plotais, patogiais minkštuoliais, gražiomis zonomis darbuotojams. Kauno miesto poliklinika yra įstaiga, kuri, susiklosčius bet kokioms sunkioms aplinkybėms, imasi lyderystės ir viską padaro geriausiai, tapdama pavyzdžiu kitoms Lietuvos įstaigoms“, – gyrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

– Nuo praėjusio trečiadienio paankstintas skiepijimasis trečiąja doze. Kaip reagavo kauniečiai? Ar jaučiate padaugėjusį norinčiųjų pasiskiepyti skaičių ar antplūdį?

– Kauniečiai reagavo labai tinkamai. Pajutome padidėjimą, maždaug apie 50 proc. Trečiąja doze besiskiepijantys asmenys sudaro didžiausią dalį mūsų vakcinavimo centrų pacientų.

– Kokia jūsų rekomendacija žmonėms, kuriems jau laikas ir yra galimybė pasiskiepyti trečiąja doze? Skubėti dabar ar luktelėti, kol nuslūgs antplūdis?

Trečiąja doze besiskiepijantys asmenys sudaro didžiausią dalį mūsų vakcinavimo centrų pacientų.

– Patarčiau registruotis skiepytis. Tada nereikės laukti, nebus jokių problemų. Neatidėliokite ir skiepykitės, kai ateina terminas. Nereikia gudrauti su antikūnais ar žaisti ir ieškoti priežasčių nesiskiepyti. Antikūnų titrai mažėja, o iš kolegų reanimacijos skyriuje ir Kauno ligoninėje girdime, kad yra labai grėsmingų ir sunkių situacijų. Tikrai nereikia rizikuoti.

– Prieš pokalbį minėjote, kad dalis žmonių nė nesiregistravę eina skiepytis. Ką jiems patartumėte?

– Kai vakcinacijos centrai nebuvo užimti, tikrai nesistengėme imtis specialių biurokratinių priemonių, jei žmonės ateidavo ne savo laiku. Stengiamės, kiek galima, padaryti, kad būtų prieinamiau ir patogiau. Aišku, reikia suprasti ir mūsų darbuotojų darbo organizavimą bei krūvius. Dabar, padidėjus krūviams, tikimybė, kad vakcinavimo centras bus tuščias, daug mažesnė. Atvykus tenka palaukti, darome atskirą eilę, kad netrikdytume užsiregistravusių žmonių skiepijimosi. Jei atvyksite nesiregistravę, nepykite ir nenustebkite, jei reikės palaukti.

Svarbu: P.Kibiša teigia, kad COVID-19 vakcinos – vienos geriausiai ištirtų pasaulyje. Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Kiek maždaug žmonių per dieną šiomis dienomis skiepijasi Kaune?

– Virš 1–1,3 tūkst.

– Minėjote, kad trečioji dozė ne šiaip sugalvota, o išties veiksminga ir mokslas pripažįsta, kad antikūnų mažėja.

– Moksliškai patvirtinta, čia ne eksperimentai ar bandymai. Tai normali, įsigalėjusi, puikiai ištirtų vakcinų gamintojų rekomendacija.

– Gal yra atgarsių, kaip organizmas reaguoja į trečiąją dozę?

– Galiu patvirtinti, kad yra mokslinių publikacijų, jog šios vakcinos yra vienos geriausiai pasaulyje ištirtų. Nors jos buvo sukurtos neseniai, bet tai tokia didelė koncentracija ir toks aktualus dalykas tiek mokslo visuomenei, tiek visai žmonijai, kad skirta labai daug pinigų, pastangų ir jos tikrai saugios. Kalbant apie organizmo reakciją į trečiąją dozę, moksliškai pagrįstų tyrimų dar nelabai yra. Empiriškai ir kiek matome iš savo patirties, reikėtų tikėtis, kad panaši reakcija – kaip ir į ankstesnes dozes. Vieniems labiau jaučia vienus požymius, kiti – kitus. Man viskas buvo labai lengvai visus tris kartus. Truputį paskaudėjo petį, ir tiek.

– Ką daryti tiems, kurie pasiskiepijo du kartus ir paskui susirgo COVID-19. Ar jiems skiepytis ir po kiek laiko?

– Persirgimas COVID-19 laikomas analogišku sustiprinančiajai dozei. Galios ir galimybių pasas.

– Iš medicininės pusės, ar skiepytis trečiąja doze persirgus po dviejų skiepų dozės, ar palaukti?

Kaip gydytojas, manau, kad visos priemonės, kurios skatina skiepytis ir apsaugo visą bendruomenę, šalia esančius žmones, yra geros.

– Reikėtų palaukti tolesnių Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų. Tai nereglamentuota. Persirgimas traktuojamas kaip sustiprinančioji dozė. Jų imuniteto atsakas 99 proc. yra stiprus, aktyvus ir apsaugos nuo užsikrėtimo bei sunkios klinikinės eigos.

– Kokios jūsų rekomendacijos žmonėms, mėgstantiems vaikščioti po miestą basomis?

– Vasarą – gerai. Dabar – ir sąnariams, ir šlapimo pūslei kenkia. Elementarūs kūno atšalimo padariniai.

– Kaip jūs vertinate, kad skiepijami vaikai ir galimybių pasas bus vaikams nuo dvylikos metų?

– Kaip gydytojas, manau, kad visos priemonės, kurios skatina skiepytis ir apsaugo visą bendruomenę, šalia esančius žmones, yra geros. Todėl pritariu, kad ir vaikučiai skiepytųsi. Matome, koks buvo šuolis, pradėjus eiti į mokyklas kontaktiniu būdu. Apie trečdalis užsikrėtimų – nuo vaikų, todėl manau, kad ir vaikams žymiai saugiau, jei jų bus pasiskiepiję daugiau.

– Ar dar yra visuomenės dalis, abejojanti skiepais, ar likę pasiskirstę į tikinčiuosius ir netikinčiuosius jais?

– Sunku atsakyti, nes tokios statistikos nėra. Sunkiai įsivaizduoju, ko dar reikia, kai tiek metų, mėnesių pagrindinė tema yra COVID-19.

– Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga yra prieš galimybių pasą vaikams ir apskritai suaugusiesiems. Iš valdžios negirdime bendros nuomonės, jau nekalbu apie Prezidento poziciją, kuri kaip nendrė vėjyje, bet ir buvęs sveikatos ministras sako kitaip nei dabartinis, ko gero, tai įneša dar daugiau painiavos į žmonių galvas.

Apie trečdalis užsikrėtimų – nuo vaikų, todėl manau, kad ir vaikams žymiai saugiau, jei jų bus pasiskiepiję daugiau.

– Reikia suvokti, kad A.Veryga yra opozicijoje. Tai tiesiog politinio ciklo dalis.

– COVID-19 skaičiai lyg ir mažėja. Buvo prognozių, kad dar gali didėti. Jūsų nuomone, ar Lietuvoje COVID-19 slopsta, ar dar tikėtis prastesnių rezultatų?

– Kiekvieną savaitę žiūriu statistiką iš mūsų mobiliojo punkto Kauno kempinge. Žiūriu, koks PGR tyrimų procentas yra teigiamas. Pastarųjų keturių penkių savaičių jis buvo maksimalus, virš 40 proc. visų išsityrusiųjų. Užpraeitos savaitės jau buvo šiek tiek nukritęs – 38 proc. Man atrodo, kad tai ankstyvas vilties suteikiantis požymis.

– Ar yra vilties, kad Kalėdas švęsime su artimaisiais?

– Kalėdos – vilties metas.

Nuo šio trečiadienio paankstinus vakcinaciją trečiąja doze, Kauno vakcinacijos centre per pusę išaugo besiskiepijančių žmonių skaičius. Tačiau P.Kibiša tikina, kad tai problemų nesudaro – tereikia iš anksto užsiregistruoti.

Skiepijami ir neužsiregistravę, tačiau jie turi laukti atskiroje eilėje.

P.Kibiša pasidžiaugė, kad kauniečiai Lietuvoje skiepijasi pareigingiausiai ir tai teikia vilties, kad Kalėdas sutiksime su artimaisiais. Optimizmo suteikia ir po truputį mažėjantys sergančių kovidu skaičiai. Medikas vienareikšmiškai pritaria vaikų skiepijimui ir galimybių pasui, kuris nuo gruodžio 28 d. bus reikalingas visiems, sulaukusiems 12 metų.

Plačiau – pokalbyje su P.Kibiša „Kauno dienos“ studijoje.

„Kauno dienos“ studijoje – žurnalisto Gražvydo Muižio pokalbis su Kauno miesto poliklinikos vadovu Pauliumi Kibiša apie šiomis dienomis alinančius karščius, skiepus, vakcinavimo autobusą ir galiojančią tvarką.

– Ar yra būdų prisitaikyti, priprasti prie kaitros? Kaip saugoti savo sveikatą?

– Senoviniais metodais: gerti daugiau skysčių, rinktis lengvus ir šviesius drabužius, būti karštų vietų atokaitose. Svarbu neperkaisti, jei įmanoma, vidurdienį vengti sunkaus fizinio darbo.

Jei vairuotojas nepasitikrina sveikatos, jis negali vairuoti – niekas nesako, kad tai diskriminacija.

– Mes neįpratę prie karščių, bet, panašu, kad klimatas diktuoja savo sąlygas, ir reikės su tuo susitaikyti.

– Prieš keletą ar keliolika metų, atsimenu, kai temperatūra vieną dieną viršydavo 30 °C karščio, kildavo pasipiktinimas, skandalas, kad atėjo pasaulio pabaiga. O dabar jau kelinta savaitė virš 30 °C ir gyvenimas eina normalia vaga. Žmogus turbūt viena labiausiai prisitaikančių rūšių.

– Bandome prisitaikyti ir prie koronaviruso. Daugeliui jau pabodusi tema, bet niekur nuo jos nepabėgsime. Skaičiai rodo augimą, vėl kalbama apie ketvirtą bangą. Kaip vertinate situaciją?

– Šiandien Lietuvoje paskiepyta apie 50 proc. populiacijos. Galiu pasidžiaugti, kad iš didžiųjų miestų kauniečiai skiepijasi daugiausia. Mes 5 proc. punktais lenkiame visą Lietuvos vidurkį ir bent 1–2 proc. punktais – kitus didžiuosius miestus. Džiaugiuosi kauniečių sąmoningumu ir tuo, kad tiki mokslu grįsta medicina. Jie geriausiai prisitaikė prie naujų sąlygų.

– Žlugo ambicingas planas iki Mindauginių paskiepyti 70 proc. Apskritai, 70 proc. atrodo kaip siekiamybė.

– Kai Prezidentas lankėsi mūsų Vakcinavimo centre Ledo rūmuose, mes buvome paskaičiavę, kad, jeigu būtų tiek vakcinų, kiek galime paskiepyti, gegužės pabaigoje būtume pasiekę 70 proc., bet trūko vakcinų ir niekas negalvojo apie kitas dedamąsias – kiek žmonių nori ir kiek norės. Šiuo metu pradėjome buksuoti. Norėčiau paskatinti ir pakviesti neatidėlioti, negudrauti, jei tik yra galimybė, o ji yra visiems, eiti skiepytis kuo greičiau. Ateis ruduo, o visi koronavirusai – daugiausia sezoniniai. Pernai visi džiaugėmės, kad vasarą pasibaigė pandemija, bet ji niekur nedingo. Protingiausia būtų laikytis visų reikalavimų: dėvėti kaukes, laikytis atstumų, vėdinti patalpas, skiepytis. Dabar prie didžiųjų prekybos centrų stovi autobusas, kuriame galima vakcinuotis – laukiame ir kviečiame. Džiaugiuosi, kad tendencijos palankios. Prie „Megos“ per dieną paskiepijome 174 žmones. Panašu, kad mūsų ir savivaldybės pastangos duoda vaisių.

P.Kibišos teigimu, Kaune skiepai nesukėlė itin sunkių reakcijų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Gal galite išsamiau paaiškinti apie mobilųjį vakcinavimo autobusą? Kokia vyrauja tvarka?

– Autobusas jau buvo prekybos miestelyje „Urmas“, prie „Megos“, bus prie „Akropolio“, prie Aleksoto „Iki“, visose populiariose žmonių susibūrimo vietose. Nereikia talonėlių. Kai žmogus pamato autobusą, gali lipti ir skiepytis. Yra vakcinų, sudarytos puikios sąlygos. Išlaikomos visos higienos normos.

– Ar žmogui reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą?

– Taip, reikia. Jei asmuo nori pasiskiepyti, turime duomenis suvesti į e.sveikatos sistemą, kad praplėstume pasiskiepijusio žmogaus galimybes.

– Ar galima pasiskiepyti ir antra vakcinos doze?

– Taip. Autobusuose yra kompiuterių, duomenys mobilūs. Visada atnaujiname e.sveikatos sistemą. Dabar labai populiari „Johnson & Johnson“ vakcina, kurios reikia tik vienos dozės.

– Kauno savivaldybės puslapyje skaičiau, jog įmonės gali kreiptis, kad autobusas atvyktų į įmonę, kurioje norima paskiepyti daugiau darbuotojų.

– Taip, yra tokia galimybė. Reikia pažiūrėti į savivaldybės puslapį arba susisiekti su mumis. Mielai atvažiuosime ir paskiepysime. Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau žmonių ir nereikėtų važiuoti dėl vieno ar dviejų darbuotojų, nes kitur, pavyzdžiui, prie „Megos“, gal nori pasiskiepyti 100.

Džiaugiuosi kauniečių sąmoningumu ir tuo, kad tiki mokslu grįsta medicina.

– Kai kurios užsienio šalys jau kalba arba pradeda darbovietėse įvesti ribojimus nepasiskiepijusiems ir nesiskiepijantiems žmonėms. Kaip žiūrite į šią priemonę?

– Iš medicinos ir visuomenės pusės žiūriu teigiamai, nes tokia metodika sena kaip pasaulis. Jeigu mes galvotume apie vakcinavimą ne tik kaip asmens apsisaugojimo priemonę, bet ir kaip visos visuomenės apsaugą, – tai yra pagrįsta. Jei vairuotojas nepasitikrina sveikatos, jis negali vairuoti – niekas nesako, kad tai diskriminacija. Lygiai taip pat ir viešajame transporte, aptarnavimo sektoriuje – jei žmogus negali apsaugoti su juo kontaktuojančių žmonių, taip pažeidžiamos jų teisės.

– Ar jums neatrodo, kad priėjome sąmoningumo ribą? Dalis visuomenės suvokė, suprato pasiskiepijo ir liko kita visuomenės dalis, kurios įtikinėjimai, gražūs žodžiai neveikia.

– Deja, taip. Visi, kurie norėjo ir nori, gali pasiskiepyti, labai kviečiame būti pilietiškus, pagalvoti apie vyresnio amžiaus žmones, apie vaikus, kitus, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali pasiskiepyti. Pagaliau apie ligonines, kurios vėl bus užpildytos. Kuo mažiau nepasiskiepijusiųjų, tuo ligoninės bus laisvesnės. Visų mūsų pastangomis mes galime to išvengti – tam yra visos priemonės.

– Koks dabar medikų darbas?

– Krūviai didžiuliai, gydytojai neturėjo kada pailsėti. Dirbame ir sekmadieniais, ir per šventes, kad paskiepytume bei ištestuotume kuo daugiau žmonių. Visi pavargę, bet džiaugiuosi, kad nuo gegužės mūsų poliklinikos paslaugos veikia 100 proc. Pacientai sugrįžo, lankosi. Nemažai ir teigiamų dalykų: žymiai daugiau disciplinos, pacientai ateina tik užsiregistravę. Anksčiau buvo didelė bėda, nes ateidavo, kada norėdavo. Žymiai daugiau nuotolinių konsultacijų, nuotoliniu būdu pratęsiami vaistų receptai, išrašomi e.receptai. Pagaliau yra ir teisinis reglamentavimas – neteikdavome daug nuotolinių paslaugų, nes buvo labai komplikuotas reglamentavimas. Pasibeldus pandemijai, ji privertė biurokratus greičiau pajudėti.

– Kokia situacija Vakcinavimo centre Ledo rūmuose? Kiek atvyksta žmonių?

– Vakcinavimo centras dirba darbo dienomis, nes savaitgaliais nėra poreikio. Vakcinuojame apie 900 žmonių, bet mūsų galimybės leidžia ir 5 tūkst. ar daugiau. Didžioji dalis – revakcinacijos. Nedaug žmonių ateina pasiskiepyti. Ketvirtadieniais būna atvirų durų diena, tačiau į centrą savanoriškai arba neregistruotų žmonių ateina mažiau nei į mobilųjį autobusą.

– Kitomis dienomis reikia registruotis?

– Kitomis dienomis stengiamės palaikyti tvarką, drausmę, kad mūsų centras veiktų taip gerai, kaip apie jį atsiliepia visi kauniečiai.

– Vargu ar dar augs besiskiepijančiųjų skaičius?

– Pažiūrėsime. Artėja mokslo metai, daug diskusijų apie studentų ir moksleivių norą grįžti. Manau, tai kitas stiprus postūmis. Pastebėjome, kad žmonės pasidarė drausmingesni. Tėveliai jau anksčiau susirūpina vaikų profilaktine sveikatos patikra ir registruojasi ne paskutinėmis vasaros dienomis. Karantinas išmokė, kad reikia planuoti ne tik savo gyvenimą, bet padėti ir gydytojams planuoti.

– Gana tiksliai, pasitelkiant mokslinius duomenis, rašoma apie šalutines reakcijas. Aišku, mūsų žiniasklaida pasistengia, kad būtų akcentuoti miokardito atvejai, kurie sudaro tik 0,21 proc. bendro vakcinacijos skaičiaus. Ar susiduriate su šalutinėmis reakcijomis po vakcinavimo?

– Ačiū Dievui, nesusidūrėme su tokiomis sunkiomis reakcijomis. Gal tai sutapimas, gal išprovokuota įtampa. Buvo hipertenzijos reakcijų, kai staiga pakyla kraujospūdis. Organizmas reaguoja labai individualiai. Negalėtume nustatyti koreliacijos tarp vakcinos rūšies ir šalutinių reakcijų. Labai individualu – vieni sureaguoja į pirmą dozę, kiti – į antrą, kai kurie jautė tik skausmą dūrio vietoje. Nesiskiepyti yra pavojingiau, nei skiepytis. Tai paliudija 9 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie, deja, jau mirė nuo COVID-19, skaičius.

– Kokia jūsų nuomonė apie koronaviruso atmainas?

– Kuo daugiau paliksime galimybių virusui plisti populiacijoje, tuo didesnė tikimybė, kad plis daugiau pražūtingesnių atmainų. Kol kas nėra oficialių rekomendacijų dėl trečios skiepo dozės, tačiau Izraelyje jau pradėta skiepyti. Nėra rekomendacijų, nes ligą pažįstame tik 2,5 metų, ir pasakyti, kaip suveiks vakcina po 2,5 metų, negalime. Dabar laukiame „Pfizer“ duomenų apie žmogaus imunitetą praėjus metams nuo skiepų. Vakcinų yra, jei reikės trečio skiepo – tikrai nebijome, reikia tik noro ir nurodymų.

„Kauno dienos“ studijos svečias pritaria kai kurių valstybių politikai riboti darbo galimybes nepasiskiepijusiems žmonėms. „Vairuotojų neklausiame, ar jie nori tikrintis sveikatą. Jei žmogus negirdi ar nemato, automobilio vairuoti negali. Tai kodėl dėl nesiskiepijančių turi kentėti sąmoninga visuomenės dalis ir medikai?“ – retoriškai klausia P.Kibiša.

Kaunas pirmauja Lietuvoje vakcinuotų žmonių skaičiumi, Ledo rūmuose įkurtame vakcinavimo centre ketvirtadieniais galima skiepytis be išankstinės registracijos, mieste jau kurį laiką prie žmonių susibūrimų vietų stovi mobilus vakcinavimo punktas, įkurtas moderniame autobuse.

Jame taipogi gali pasiskiepyti kiekvienas norintis, pakanka turėti asmens dokumentą. Šis mobilus vakcinavimo punktas netgi gali atvykti į įmonę, kurios darbuotojai išreiškia norą skiepytis. Vakcinų stygius taip pat jau seniai pamiršta problema. Tačiau nepaisant visų šių priemonių, šiuo metu vakcinuota mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, jau kalbama apie ketvirtą bangą ir neišvengiamus karantino sugriežtinimus rudenį. Apie tai pokalbis „Kauno dienos“ studijoje.

ELTA skelbė, kad Kaunui sekasi gyventojus skiepyti nuo koronaviruso infekcijos sparčiau nei kitiems Lietuvos didmiesčiams. Pagal vakcinavimo apimtis kauniečiai kitus lenkia 2-3 procentiniais punktais.

ELTOS šį trečiadienį kalbintas Kauno miesto poliklinikos, atsakingos už vakcinavimą, vadovas Paulius Kibiša, vardindamas sėkmės prielaidas, pirmiausia paminėjo faktą, kad gyventojų skiepijimo procesas, talkinant daugybei savanorių, vyksta specialiai tam skirtame vakcinavimo centre, kurį įrengti naujuose Ledo rūmuose padėjo Kauno miesto savivaldybė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Netrukus, kai trijų šalių atstovai sutars dėl nuotolinės diskusijos datos, mielai pasidalinsime savo patirtimi ir su latviais bei estais.

„Tokiu būdu geriau reguliuojami norinčiųjų skiepytis srautai, neapkraunant stacionarių poliklinikos padalinių, kurie gali netrukdomi dirbti savo įprastinius darbus, besirūpindami gyventojų pirmine sveikatos priežiūra. Geresnę vakcinavimo eigą padeda užtikrinti ir tai, kad nusipirkome puikią skiepijimo posistemę, kuri pasitarnauja registracijai, proceso sekimui. Visiems džiugu, kad pasiteisino ir elektroninė registracijos skiepijimui sistema, kai kiekvienas norintis gali internetu užsiregistruoti save ar savo artimą vakcinuotis. Tokią sistemą pradėjome naudoti pirmieji šalyje“, – teigė P. Kibiša.

„Kaip ir ką mes darome dėl sklandesnio vakcinavimo, neretai pasakojame kolegoms, kurie su mumis susisiekia iš kitų Lietuvos miestų ar rajonų savivaldybių. O netrukus, kai trijų šalių atstovai sutars dėl nuotolinės diskusijos datos, mielai pasidalinsime savo patirtimi ir su latviais bei estais“, – ELTAI sakė Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kauno poliklinikos vadovas P. Kibiša.

„Savaitgalį mes neskiepijome, nes neturėjome tiek vakcinų. Pirmadienį skiepijimą atnaujinome, pakvietėme 2407 pacientus. Šiuo metu, iki pokalbio, esame paskiepiję 654 žmones. Manau, kad iš pakviestų žmonių apie pusę neateis. Tai, deja, yra tokia proporcija, kurią turime skiepydami „AstraZeneca“ vakcina“, - sakė P.Kibiša.

Kokios priežastys, kad tiek žmonių neateina skiepytis „AstraZeneca“ vakcina“?

„Tas priežastis mes sekame jau daugiau kaip mėnesį. Labai daug nesėkmių susidėjo „AstraZenecos“ atžvilgiu. Per vieną dieną niekas nepasikeičia. Kažkokios ypatingos dinamikos mes nematome. Skirtingai elgiasi skirtingos amžiaus grupės, kurias mes skiepijame. Pradedant mokytojais, gydytojais ir pereinant į vyresnio amžiaus grupes“, - teigė P.Kibiša.

Ar „AstraZeneca“ pasiskiepijus šalies vadovams, bus paskata šia vakcina skiepytis ir kitiems žmonėms?

„Turėjome kelis mėnesius nesėkmingos komunikacijos ir turbūt būtų naivu tikėtis, kad net tokių galingų žmonių, kaip mūsų vadovai pasiskiepijimas kažką pakeis per vieną sekundę. Nemanau, kad Lietuvoje yra tokių tamsių žmonių, kurie tikėjosi, kad skiepysis mūsų vadovai ir kris kaip žaibo pakirsti, o jeigu to neatsitiks, tai jie patikės ir puls skiepytis kuo greičiau.

Aš manau, kad šalies vadovai siunčia kitą žinią, į kurią mums visiems reikėtų įsiklausyti. Tai yra reikia daryti tai, kas darytina. Negali pakeisti žmonių nuomonės per vieną dieną, Tačiau kiekvienas iš mūsų gali padaryti tai, kas yra jo jėgose. Tą pademonstravo mūsų šalies vadovai.

Galėtume mažiau pykti, mažiau piktintis, mažiau skleisti sąmokslo teorijų. Nuo to tikrai palengvėtų mūsų visų gyvenimas, taip pat ir medikų, kurie sunkiai dirba, skiepija. Aš kviesčiau šią žinią suprasti šiek tiek plačiau - ką mes kiekvienas galime padaryti, kad šis procesas vyktų greičiau ir sklandžiau“, - kalbėjo Kauno miesto poliklinikos direktorius.

Kiek pakviestų kauniečių neatvyksta skiepytis kitomis vakcinomis?

„Apie 15-20 proc. Tai priklauso nuo amžiaus grupės. Medikų neatvyko skiepytis tik 7 proc., o vyresnių žmonių neatvyko 15 ar 20 proc. Manau, kad „AstraZeneca“ tamsus periodas jau pasibaigė, nes buvo dar kartą patvirtinta, kad ji saugi ir efektyvi vakcina ir tą žygiais, o ne žodžiais patvirtino mūsų valstybės vadovai“, - sakė P.Kibiša.

P. Kibiša nelinkęs pasiduoti skeptiškoms nuotaikoms dėl vakcinavimo nuo COVID-19.

„Šiuo metu panaudota 15 tūkst. vakcinos dozių, jei jų būtų daugiau, būtume paskiepiję dar daugiau žmonių. Pedagogų paskiepyta 3600 iš 5000 testuotų“, – „Kauno dienos“ studijoje pasakoja P.Kibiša. Poliklinikos vadovas pripažįsta, kad buvo nevykusios komunikacijos, dėl kurios dalis mokytojų nenorėjo skiepytis, tačiau dabar situacija keičiasi į gerąją pusę.

Vyresni nei 80-ies metų asmenys pradėti skiepyti vasario 16 d., šią savaitę vakcinavimui užregistruota tūkstantis senjorų. Pagrindinis vakcinavimas Kaune vyksta Centrinio pašto pastate, žmonės su judėjimo negalia skiepijami ir Dainavos poliklinikoje, jau testuojama ir Ledo arena prie „Girstučio“, kur netrukus persikels vakcinavimo centras.

Negalintys atvykti bus skiepijami namuose. P.Kibiša taip pat papasakos apie registravimosi tvarką vakcinavimui ir primins, kad nereikia pamiršti kitų ligų – Kauno poliklinika šiandien dirba tik 80-ies procentų pajėgumu, lyginant su laikotarpiu iki koronaviruso.

Teigiami atsakymai

Kauno miesto poliklinikos gydytojai yra nuolat tikrinami dėl koronaviruso. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, kas savaitę turi būti patikrinta apie 15–20 proc. vienos įstaigos darbuotojų. Šios savaitės viduryje buvo atlikti tyrimai Šilainių poliklinikos gydytojams ir ketvirtadienį vadovybė sužinojo, kad virusą pasigavo 16 gydytojų.

„Įprastai per šiuos nuolatinius tyrimus per savaitę nustatome apie 12 atvejų visuose skyriuose, tad šį kartą 16 atvejų viename padalinyje yra labai daug. Teigiamą atsakymą gavo ir šeimos gydytojai, ir odontologai, ir kiti gydytojai. Atsakymą gavome ketvirtadienį, apie 18.30 val., tad nedelsiant su vadovais aptarėme veiksmų planą ir nusprendėme, kad Šilainių padalinį penktadieniui reikia izoliuoti“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Laikina pauzė

Tiek poliklinikos, tiek miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovai nurodė, kad penktadienį Šilainių poliklinika neaptarnaus pacientų. Jie arba turės ateiti kitą dieną, arba apsilankyti kituose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose.

Stengsimės užtikrinti, kad pauzė įstaigos veikloje būtų kuo trumpesnė.

„Pirminės sveikatos priežiūros specialistams, poliklinikų medikams šiuo metu tenka didžiulis krūvis, o dirbti tenka padidintos rizikos sąlygomis. Nuolat reguliariai atliekami COVID-19 tyrimai davė rezultatų – aptikta 16 atvejų. Dauguma jų – besimptomiai. Tikimės, kad šitaip laiku užbėgome dar didesniam protrūkiui už akių.

Stengsimės užtikrinti, kad pauzė įstaigos veikloje būtų kuo trumpesnė. Per šią savaitę planuojama skubiai ištirti likusį personalą, kad būtų identifikuoti visi galimi ligos atvejai. Juos izoliavus, tikimasi pirmadienį atnaujinti poliklinikos filialo veiklą“, – nurodė Kauno Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Kauno miesto poliklinikos direktorius P.Kibiša aiškino, kad per savaitgalį bus ištestuoti visi Šilainių padalinio darbuotojai, taip pat išdezinfekuotos patalpos. Tikimasi, kad laikina pertrauka padės užkirsti kelią platesniam ligos plitimui ir pirmadienį poliklinika galės tęsti darbą.

„Jei per savaitgalį gausime daugiau teigiamų atvejų, tie žmonės taip pat bus izoliuoti. Dabar yra laikina pertrauka. Apie ją yra informacija ir ant durų. Visi pacientai, kurie turėjo pas gydytojus atvykti iki 9 val., buvo perspėti dar vakar. Visiems kitiems, kurie turėjo vizitus vėliau, penktadienį slaugytojai skambino ir informavo pacientus bei sutarė kitą vizito laiką. Tie pacientai, kuriems reikalinga skubi pagalba, buvo nukreipti į kitus miesto poliklinikos padalinius“, – nurodė P.Kibiša.