Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui, atsižvelgiant  į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, patobulintas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas.

Parlamentaras  siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.

„Naujame įstatymo pataisų variante numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai“, – Eltai sakė projektą patobulinęs parlamentaras S. Tumėnas.

Įstatymo pataisos numato ir nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB valstybės tarnautojų veiklos apribojimą. Jeigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti  pareigų valstybės tarnyboje, taip pat negalėtų užimti  savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.

Pasak S. Tumėno, priėmus įstatymo pataisas, pretendentai į valstybės tarnybą, taip pat į įstaigos vadovo pareigas, pildydami Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, sulauktų klausimo dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Anot S. Tumėno, įstatymo pataisomis siekiama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių. Taip pat siekiama eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms.

„Lojalumą Lietuvos Respublikai, valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimą siūlau sieti ir su valstybės tarnautojo prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – sako politikas.

Be to, anot jo,  naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., tai yra  nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos.

Šiuo metu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Seimo teisininkai: siūlomas reguliavimas  yra klaidinantis

Dar kartą įvertinęs su liustracijos procesu susijusias įstatymo pataisas Seimo Teisės departamentas šį kartą nekalba apie projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai, tačiau kritikos projektui negaili.

Seimo teisininkų nuomone, siūlomas reguliavimas  yra „klaidinantis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų“.

Anot teisininkų, nėra aišku, apie kokią valstybės tarnautojų grupę, kuriai nebūtų taikoma siūloma išimtis dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija, šiuo atveju kalbama.

Siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga.

Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriško prisipažinimo slapta bendradarbiavus su KGB terminas jau yra pasibaigęs 2000 metais. Per nustatytą laikotarpį neprisipažinusiems asmenims jų duomenys apie slaptą bendradarbiavimą visais atvejais skelbiami Teisės aktų registre ir jiems taikomi įstatyme nustatyti veiklos apribojimai.

„Siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga (...) , t. y. nebūtų tokių valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos nebūtų įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka“,  – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

ELTA primena, kad pernai gruodžio mėnesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertinęs Seimo Teisės departamento išvadą, nutarė, kad įstatymo pataisos, siūlančios paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius, Lietuvos valstybei prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, prieštarauja Konstitucijai.

Seimo narys S. Tumėnas tikėjosi, kad Seimo valdyba sudarys darbo grupę, kuri patobulins įstatymą, tačiau ji šio klausimo nesiėmė.

„Mes saugom virš šimto tūkstančių baudžiamųjų bylų politinių kalinių, tai pavardžių iš šitų bylų nėra skelbiama kol kas, nes jų nėra dar sutvarkyta, kitais metais planuojam paskelbti pavardes žmonių, kuriems užvestos buvo baudžiamosios bylos“, – BNS kalbėjo K. Remeika.

Taip jis atsakė paklaustas, kodėl tarp kovo pabaigoje svetainėje „Elektroninis pavardžių archyvas“ paskelbtų sovietmečiu numatytų ištremti žmonių pavardžių nėra įtraukta politinių kalinių.

Šioje interneto svetainėje buvo paskelbtos pavardės žmonių, kurie į numatytų ištremti asmenų sąrašus buvo įrašyti 1941 ir 1945–1953 metais.

Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose yra nedaug informacijos.

Jeigu ji yra viešai paskelbta, tai jis gali ją pasižiūrėti, jeigu byla ten neskelbiama, jis gali kreiptis į skaityklą ir užsisakyti tą bylą ar dokumentą.

Anot K. Remeikos, internetiniame archyve paskelbus pavardes per pirmąją savaitę svetainė peržiūrėta per 800 tūkst. kartų, ji bent porai dienų buvo „užlūžusi“.

„Pamažu mažėja (susidomėjimas svetaine – BNS), bet skambučių sulaukiam pakankamai daug ir kreipimųsi elektroniniu paštu pakankamai daug“, – sakė jis.

Norintiems gauti bylą pagal rastą pavardę K. Remeika siūlė elektroninės skaityklos puslapyje pasitikrinti, ar ji paskelbta viešai ir prieinama skaitmeniniu formatu.

„Jeigu ji yra viešai paskelbta, tai jis gali ją pasižiūrėti, jeigu byla ten neskelbiama, jis gali kreiptis į skaityklą ir užsisakyti tą bylą ar dokumentą, o kitas kelias – parašyti prašymą archyvui arba užsisakyti kopiją, arba užsisakyti informaciją apie save“, – pridūrė jis.

Pasak Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojo, iš saugomų 1,35 mln. bylų, šiuo metu dar nėra suskaitmeninta 10 proc.

„Tai tiesiog mes skaitmeninam pačias populiariausias bylas, kurias skaitytojai užsakė, siekiant apsaugoti nuo fizinio jų sudėvėjimo, kai pastoviai vartomi puslapiai“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar planuojama didinti skaičių bylų, kurios būtų prieinamos internetu, K. Remeika kalbėjo, kad tokia galimybė reali, jeigu būtų didinamas finansavimas.

„Mes turim savo galimybes, tai jeigu būtų finansavimas, tai mes galime ir didinti tą skaitmeninimą, bet finansavimo nėra ir kiek yra, kokius pajėgumus turim pagal turimą finansavimą, tiek ir skaitmeninam“, – sakė jis.

Svetainė „Elektroninis pavardžių archyvas“ sukurta įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą.

Z. Jedinskio projektui dėl šiuo metu 75 metams įslaptintų prisipažinusių agentų paskelbimo nepritarė pagrindinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„NSGK ir ŽTK svarstė šį projektą ir jam nepritarė, svarstymas Seime numatytas lapkričio mėnesį, todėl dabar tinkamiausias metas pateikti argumentus, kodėl reikia išslaptinti visus, kurie bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Z. Jedinskis.

„Dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma“, – sakė su LLRA-KŠS frakcijos kolegomis projektą inicijavęs Z. Jedinskis.

Dabar tinkamiausias metas pateikti argumentus, kodėl reikia išslaptinti visus, kurie bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis.

Pataisos siūlo, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Dabar ši informacija yra įslaptinta 75 metams.

NSGK nepritarė siūlymui argumentuodamas, kad valstybė prisipažinusiems žmonėms pažadėjo saugoti jų paslaptį, o paviešinus pavardes Rusijos saugumui taps aišku, kurie buvę agentai neprisipažino ir tai gali tapti šantažo pagrindu.

Siūlymui paviešinti prisipažinusius bendradarbius nepritarė nei Valstybės saugumo departamentas, nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kviečiantį KGB bendradarbius „apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“.

Tuo pačiu užtikrinta, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su sovietų saugumu, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs persekiojimų.

„Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“, – teigta nutarime.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos projektą, kad būtų paviešintos valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.

Siūlymui paviešinti prisipažinusius bendradarbius nepritarė nei Valstybės saugumo departamentas (VSD), nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), argumentuodami, kad valstybė kvietė žmones prisipažinti savo noru, duodama tylos pažadą.

Komiteto posėdyje dalyvavęs VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika taip pat pažymėjo, kad atskleidus prisipažinusių pavardes Rusijos tarnyboms taps aiškūs neprisipažinusieji ir taip bus atvertas kelias juos šantažuoti.

Valstybė vis tik davė savo pažadą tų žmonių atžvilgiu ir tie, kurie atėjo prisipažino, atliko lojalumo valstybei tam tikrą žingsnį, jie pasitikėjo valstybe.

„Mūsų nuomonė nesikeičia dėl grėsmių, kurias keltų įslaptinimo termino sumažinimas, ir toliau laikomės nuomonės, kad 2015 metais priimtas sprendimas turėtų likti, koks yra. Tai yra pakankamas laiko terminas, kada pagrindas priešiškų valstybių tarnyboms veikti dėl objektyvių priežasčių turėtų būti išnykęs“, – sakė V. Mažeika.

Jis teigė, kad „yra prasmė išsaugoti pažadus, kuriuos valstybė buvo davusi, nes jie buvo duoti tam, kad būtų galima minimalizuoti tuo metu galimą neigiamą priešiškų tarnybų veiklą“.

„Dalis asmenų yra prisipažinę, jie savo galimą potencialią grėsmę likvidavę, ir dabar dirbtinai didinti grėsmę juos išviešinant, sudarant galimybes tarnyboms vėl veikti prieš mūsų valstybės saugumą, yra nepagrįsta“, – kalbėjo VSD vadovo pavaduotojas.

LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė teigė, jog centras laikosi identiškos pozicijos.

„Valstybė vis tik davė savo pažadą tų žmonių atžvilgiu ir tie, kurie atėjo prisipažino, atliko lojalumo valstybei tam tikrą žingsnį, jie pasitikėjo valstybe“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė B. Burauskaitė.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kviečiantį KGB bendradarbius „apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“.

Tuo pačiu užtikrinta, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su sovietų saugumu, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs persekiojimų.

„Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“, – teigta nutarime.

Komiteto nariai institucijų vadovų klausė, kokios praktikos dėl buvusių KGB bendradarbių laikomasi kaimyninėse šalyse, minėjo viešinimo kelią pasirinkusios Latvijos atvejį.

VSD direktoriaus pavaduotojas V. Mažeika teigė, kad Lietuvos ir Latvijos atvejai nelygintini, nes Latvija valstybės vardu nebuvo pažadėjusi saugoti prisipažinusiųjų paslapties.

„Latvijos Saeima priėmė pataisas ir jose numatė išslaptinti taip vadinamus „KGB maišus“, jie turi specifinį terminą, skirtumas nuo Lietuvos esminis yra tas, kad Latvijos valstybė niekada nebuvo davusi jokio įsipareigojimo saugoti prisipažinusiųjų duomenis, čia yra esminis skirtumas“, – sakė V. Mažeika.

Komitetas siūlo atmesti projektą dėl prisipažinusių viešinimo, tačiau svarstys jam registruotus pasiūlymus – į asmenų, kuriems kandidatuojant slaptumo pažadas nustoja galioti, sąrašą šalia prezidento, Seimo bei savivaldybių tarybų narių įrašant ir Europos Parlamento narius bei merus; paprastesnes sąlygas istorikams prieiti prie KGB dokumentų.

Dabar informacija apie prisipažinusius bendradarbius įslaptinta 75 metams. Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Pataisas dėl paviešinimo inicijavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krkščioniškų šaimų sąjungos atstovai laikosi pozicijos, kad valstybė jau pakankamai laiko saugojo minėtų asmenų tapatybę, o toliau tai daryti neteisinga buvusių disidentų atžvilgiu.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Tokią iniciatyvą ministerija svarstė šiemet balandį po rezonansą sukėlusios avarijos.

Dabar ministerija teigia, kad toks vardų ir pavardžių viešinimas prieštarautų Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų apsaugos taisyklėms.

„Susisiekimo ministerijos nuomone, viešas asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pavardžių skelbimas be asmens sutikimo būtų neteisėtas“, – rašoma ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Ji cituoja gegužę įsigaliojusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, jog asmens „duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais“.

Balandį neblaivus dalijimosi paslaugas teikiančios bendrovės „City Bee“ automobilio vairuotojas sostinėje sukėlė avariją, per ją žuvo taksi automobiliu vykusi moteris, apgadintas dar vienas automobilis.

Pavardžių skelbimas be asmens sutikimo būtų neteisėtas.

Po šio įvykio Susisiekimo ministerija taip pat svarstė nuomojamuose automobiliuose privalomai įrengti vadinamuosius alkoblokus, tokias pataisas buvo pateikęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Alkoblokas yra specialus variklio užvedimą stabdantis įtaisas, jeigu automobilio vairuotojui nustatomas girtumas.

Visgi Seimas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, taip pritardamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai.

Komitetas teigė, kad nuomoti automobiliai sudaro tik nedidelę dalį eisme dalyvaujančių transporto priemonių, be to, nėra statistinių duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent nuomoti automobiliai padaro didesnį transporto įvykių kiekį dėl vairuotojo girtumo.

Anot jo, toks reikalavimas sukeltų neproporcingai didelę naštą automobilių nuomos verslui.

„Nors Susisiekimo ministerijai šis projektas nebuvo teiktas derinti, ministerija mano, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados buvo pagrįstos“, – BNS nurodė ministerija.

Seimas šiuo metu taip pat svarsto pataisas, kurios nuo 2020 metų įteisintų alkoblokus.

Numatoma, kad teisėsaugos institucijos galės spręsti, kurią iš dviejų administracinio poveikio priemonių skirti asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus. Pats pažeidėjas taip pat turės teisę pasirinkti, ar sumoka skirtą baudą su teisės vairuoti atėmimu ilgesniam laikotarpiui, ar netenka teisės vairuoti trumpesniam laikui, bet su sąlyga, kad atgavęs vairuotojo pažymėjimą tam tikrą laiką negalės vairuoti automobilio be jame įrengto antialkoholinio variklio užrakto.

Vairuotojui, kuris pasirinks vairuoti automobilį su privalomai įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, pagal naują tvarką bus privaloma įgyti vairuotojo pažymėjimą su apribojimo kodu „69“.

Komitetas trečiadienį nutarė neapsiriboti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Zbignevo Jedinskio parengtu projektu ir sudarė darbo grupę, kad ši iki spalio parengtų būtinas įstatymo pataisas.

Z. Jedinskis siūlo paviešinti prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių slaptų KGB bendradarbių pavardes bei jų suteiktą informaciją. Seimas po pateikimo pritarė šiam projektui. Kritikai sako, kad juo galėtų pasinaudoti Rusijos tarnybos, nes jos dabar nežino, kurie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei.

Dabartinis Liustracijos įstatymas numato, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys saugomi 75 metus. Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad Lenkų rinkimų akcijos atstovams vis keliant šį klausimą, reikia rasti kompromisą.

„Kalbant apie realias grėsmes nacionaliniam saugumui, mano supratimu kiekviena grėsmė turi savo tam tikras ribas. Ši grėsmė taip pat turi savo tam tikras ribas, kurios susijusios su tuo žmonių amžiumi. Jei žmogus miręs, jei žmogus labai garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmių nacionaliniam saugumui jis jau sukelti negali. Matyt, šiuo atveju galima diskutuoti apie šio termino – 75 metų – sutrumpinimą“, – teigė jis.

Jei žmogus miręs, jei žmogus labai garbaus amžiaus, žinoma, kad grėsmių nacionaliniam saugumui jis jau sukelti negali.

A. Anušauskas taip pat tvirtino, kad pareigybių, kurioms netaikoma apsauga, sąrašas turėtų būti papildytas diplomatais, galbūt strateginių įmonių vadovais.

Jis taip pat svarstė, kiek laikyti įslaptintus archyvinius dokumentus, kurie saugomi Ypatingajame archyve.

„Apie didelę dalį prisipažinusiųjų (archyve – BNS) apskritai nėra informacijos. Tačiau apie tam tikrą dalį yra, ir yra tie įslaptinimai. Nors turiu pasakyti iš praktikos, kad visi dokumentai – be vardų, be pavardžių, tik ilgalaikio tyrimo metu gali padaryti išvadas, analizuodamas dokumentus, apie kokius asmenis kalbama. Mano siūlymas – su KGB archyvu elgtis radikaliau, nelaikyti tų dalių slaptomis, kad nebūtų įslaptinti tie dokumentai, kurie yra senesni nei 30 metų nuo jų sudarymo datos“, – teigė A. Anušauskas.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas abejojo, ar prisipažinusiojo amžius galėtų būti atskaitos taškas.

„Jeigu tavo senelis buvo kagėbistas, automatiškai per tą senelį galima šantažuoti gimines, šeimą, brolį, sūnų, žmoną. Nereikia manyti, kad mirė ir grėsmė pasibaigė, kaip tik grėsmė, ir ypač jeigu buvo autoritetas, svarbu“, – sakė jis.

Tuo pačiu jis dėstė ir priešingą požiūrį. D. Gaižauskas aiškino nesuprantąs, kodėl išvis reikėtų saugoti informaciją apie prisipažinusius buvusius KGB slaptus bendradarbius. Teiginius, kad paskelbus prisipažinusiųjų sąrašą, Rusijos specialiosios tarnybos gali imti šantažuoti tuos, kurių tame sąraše nebus, „valstietis“ atrėmė prielaida, kad Rusijos žvalgyba jau turi tą sąrašą ir jau dirba su jame esančiais žmonėmis. Mat Rusijoje laikomi visi svarbiausi KGB dokumentai.

„Galvoju, kad yra dvi galimybės, kad jie jau ir turi, ir naudoja, ir šantažuoja, ir užduotis yra išdalinę“, – tvirtino jis.

Šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Jis su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariais siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“.

Dabar ši informacija yra įslaptinta 75 metams.

„Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, – teigia Z. Jedinskis.

Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai.

Anot jo, dalis tokių asmenų ėjo ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdžios įstaigose ir teismų struktūrose.

Tokį siūlymą Z. Jedinskis buvo pateikęs ir pernai, tačiau Seimas rugsėjo 21 dieną pirmoje – pateikimo – stadijoje jį atmetė. Tuomet už projektą balsavo 19 parlamentarų, prieš buvo 26, 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.

Tuo metu šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba.

VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.

Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.