Ypatingas statinys

„Kultūros vertybių registrą papildėme vienu gražiausių ir geriausiai prižiūrimų Kauno tarpukario medinių namų. Išskirtinai puošnus ne tik eksterjere, bet ir viduje. Vienas iš tų atvejų, kai šeimininkų meilė savo medinukui ir tinkama priežiūra veikia geriau nei bet koks paveldosauginis statusas, kurio šiam pastatui neprireikė visą šimtmetį“, – žinią pranešė Kultūros skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Kaune, Planetų g. 15-uoju numeriu pažymėtas namas – tikras lobis. Statybos techniko Jono Varneckio namas statytas 1931-1933 metais. Ir tik šeimininkų pastangomis iki šių dienų išliko išsaugojęs unikalias to meto interjero ir eksterjero detales. Šį medinuką galima laikyti pavyzdiniu pastatu, kuriame dera istorinės relikvijos ir šių dienų gyvenimo tempas.

Kultūros vertybių registre pažymima, kad vienas iš saugotinų elementų – fasadų architektūrinis sprendimas . Fasadų stilistika, jungianti Art Nouveau bruožus su tautiniais motyvais, sudaro architektūrinio sprendimo visumą. Medinuko balkonas puoštas drožinėtų medinių konsolių su mediniu ažūriniu atitvaru, dekoruotas Gedimino stulpų motyvais. Pastatą puošia ir bokštelis namo centre. Pats fasadas pilnas įvairių unikalių detalių, kurios traukia akį. Tai ir langai su apvadais, fasado puošybos detalės, kolonos, išlikusios net žalvarinės durų rankenėlės.

KPD nuotr.

Istorijos tarpsniai

Kultūros vertybių registre skelbiama, kad Statybos technikas J. Varneckis 1929 m. įsigijo 42 arų žemės Linksmadvaryje iš Jono Vailokaičio. J.Varneckis gimė 1902 m. Marijampolės apskrityje, Skriaudžių kaime, dirbo Kauno miesto savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje techniku.

Vila su mansardiniu antruoju aukštu pradėta statyti 1931 m. rudenį, baigta 1933 m. gruodžio mėnesį. Viloje įrengtas šešių kambarių butas (bendras plotas 155 kv. m.) su įėjimais iš gatvės ir iš kiemo, šildomas krosnimis.

KPD nuotr.

Medinio vieno aukšto su rūsiu ūkinio trobesio projektą J. Varneckis parengė 1938 m. Didžiąją dalį žemės savininkas išparceliavo, liko 8 arų sklypas. Nacionalizuotame name sovietmečiu veikė vaikų darželis, tuomet Sietyno g. fasade pristatytas penkiasienis prieangis. Dabar namas privatus.

„Iš esmės mes kalbame apie naują redakciją, ne apie konkrečius straipsnius, o apie konkrečias idėjas, tikslus ir uždavinius“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Įstatyme siūloma apibrėžti, jog statybos darbai – tai objekto išvaizdą ir konstrukcinę schemą keičiančios veiklos, kuriomis sukuriami iki tol neegzistavę elementai ir dalys. Šiems darbams bus reikalingas statybos leidimas.

Tvarkybos darbais būtų laikomos visos paveldosauginės ir statybinės veiklos, kurių tikslas – išsaugoti paveldo objektą nekeičiant jo išvaizdos. Visiems šiems darbams – tiek tvarkomiesiems statybos, tiek tvarkomiesiems paveldosaugos – bus reikalingas tvarkybos leidimas.

Prevencinės priežiūros darbais būtų laikomos nedidelės apimties intervencijos, pavyzdžiui, paprastojo remonto ar naudojimo priežiūros darbai. Šiems darbams atlikti leidimas nebus reikalingas.

Ministro teigimu, šiuo metu reglamentavimas yra painus, tą liudija ir teismų sprendimai. Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikė Gedimino kalno tvarkymo darbus, kur, kilus ginčui tarp įmonės ir valstybinių institucijų, teismas konstatavo, jog statybos leidimo nereikėjo.

„Reguliavimo džiunglės“

Įstatymo pataisas Vyriausybei ir Seimui planuojama pateikti dar šį ketvirtį. S. Kairys viliasi, kad parlamentas galutinai jas turėtų patvirtinti dar šioje kadencijoje, nors pripažįsta, kad dėl pokyčių gali kilti diskusijų.

„Tikslas bent pateikimą padaryti dar šią Seimo sesiją. Viskas, be abejo, priklausys nuo eigos, nuo pastabų. Žinant, kad bus daug ir pastabų, ir diskusijų, gali būti, kad nusikels ir į pavasarį“, – sakė ministras.

Aiškiai apibrėžtos sąvokos turėtų palengvinti ir padrąsinti visuomenę imtis būtent tokių darbų ir įsigyti paveldo objektus, bandyti juos tvarkyti, atverti visuomenei.

 

„Pavasarį, tikimės, kad įstatymas bus priimtas“, – teigė jis.

Seimui pritarus, įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2025-ųjų sausio.

Savo ruožtu kultūros viceministras Rimantas Mikaitis teigė besitikintis, kad tai paskatins žmones įsigyti ir tvarkyti paveldo objektus.

„Šitoje sistemoje, šitame reguliavime jie visiškai yra pasimetę. Šitą sistemą, kokia yra dabar, (...) tik ekspertai supranta, kas yra kaip. Tikslas yra padaryti, kad šitas teisinis reguliavimas būtų ne tik ekspertams, bet ir patiems paveldo valdytojams“, – sakė viceministras.

„Aiškiai apibrėžtos sąvokos turėtų palengvinti ir padrąsinti visuomenę imtis būtent tokių darbų ir įsigyti paveldo objektus, bandyti juos tvarkyti, atverti visuomenei. Daugeliu atveju šitose paveldo džiunglėse, reguliavimo džiunglėse, daugelis žmonių yra pasimetę“, – pridūrė jis.

Daugiau pokyčių

Ministerija taip pat siūlo numatyti ir vieno langelio principą išduodant leidimus.

Iki šiol norintieji tvarkyti tą patį paveldo objektą turėdavo gauti du leidimus iš skirtingų informacinių sistemų. Remiantis pataisomis, visi paveldosauginiai reikalavimai ir sąlygos tam pačiam objektui bus pateikiami vienu dokumentu pagal vieną prašymą.

„Nebereikės kreiptis į skirtingas institucijas dėl to paties objekto, kas vyksta dabar“, – sakė S. Kairys.

Kultūros ministerija skaičiuoja, kad tai leis sutrumpinti bendrą tvarkomųjų paveldosaugos darbų leidimo išdavimo procedūros trukmę nuo 40 iki 20 darbo dienų.

Įstatymo pakeitimuose taip pat numatoma aiškiau padalinti atsakomybes tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento (KPD). Savivaldybių atsakomybei siūloma palikti vietinio reikšmingumo ir savivaldybės saugomus objektus, o KPD – valstybės saugomus bei regioninio ir nacionalinio reikšmingumo objektus.

Įstatymo projektas taip pat papildytas nauju straipsniu, skirtu UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių apsaugai.