„Blogiausia metodika, kai paskelbiama, kad griausime, o paskui prasideda diskusija išbraukti iš registro. Tai mums nepriimtina“, – trečiadienį per bendrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Kultūros komitetų posėdį sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) pirmininkas Vidmantas Bezaras.
Komitetai surengė diskusiją dėl sovietinio režimo veikėjų paminklų ir kitų sovietmečio kultūros vertybių.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė akcentavo, kad kultūros paveldas neturi tarnauti politiniams ir ideologiniams interesams.
Ji pranešė, kad spalį komisija kreipėsi į svarbiausias valstybės institucijas ir pabrėžė, kad „kultūros vertybių registras ir jame esančios vertybės nėra diskusijų dėl galimo griovimo objektas“.
„Kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir jį papildantys poįstatyminiai teisės aktai nedviprasmiškai nurodo valstybei šias vertybes išsaugoti, bet kokia vieša komunikacija diskredituoja paveldosaugos ir pačios valstybės veiklą,“ – kreipimąsi citavo pirmininkė.
Ji teigė, kad valstybės požiūris į vertybes negali priklausyti nuo jų sukūrimo laikotarpio.
Kultūros ministras Simonas Kairys savo ruožtu sakė, kad metas būtų peržiūrėti, kokie objektai turi kultūros vertybių statusą.
„Aš nuoširdžiai nesuprantu tokių pasakymų, kad mes kažką turėjome padaryti prieš 30 metų. Mielieji, prieš 30 metų mes automatiškai įtraukėme krūvą daiktų, krūvą objektų ir suteikėme jiems teisinę apsaugą kaip paveldo objektams. Automatiškai. Tiesiai iš sovietinių enciklopedijų ir kitų žinynų“, – tvirtino jis.
„Neturėjome savo teisinės bazės, savo ekspertų, savo tyrimų, todėl kai ką galima ir pateisinti, tiesiog toks buvo etapas. Bet po 30 metų galime pradėti peržiūrėti tam tikrus sprendimus ir tam tikrus akcentus susidėti“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, rašytojo Petro Cvirkos paminklo istorija yra būtent toks pavyzdys. S. Kairio manymu, tai nėra paminklas, pastatytas rašytojui už ko kūrybą, o paminklo simbolika, skulptūros povyza rodo, jog taip pagerbtas sovietmečio veikėjas.
Būtent S. Kairys šių metų gegužę pasiūlė išbraukti P. Cvirkos paminklą Vilniuje iš Kultūros vertybių registro, o vėliau patikslino Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo dalį, susijusią su teisine apsauga.
Pagal pataisą, sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojama ar kurių sudedamoji dalis yra už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų partijos ar SSRS komunistų partijos vadovų, narių ar kitų asmenų atvaizdai.
„P. Cvirkos klausimas yra geras pavyzdys, kaip mes galų gale sugebame pradėti susidėlioti savo prioritetus kalbant tiek apie paveldo politiką, tiek kalbant apie istorinę atmintį ir tam tikrus jos niuansus“, – trečiadienį sakė kultūros ministras.
Jis kritikavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos poziciją.
„Yra Valstybės paveldo kultūros komisija, ji turi patarti, užsiimti sisteminiais pokyčiais, siūlymu tobulinti teisės aktus, bet aš matau, kad ta komisija pusę darbo laiko praleidžia gindama sovietinę architektūrą ar įvairius kitus sovietinius dalykus. Vienu didžiausių savo veiklos pasididžiavimų ji nurodo apskundimą prokuratūrai dėl Panevėžio „Garso“ kino teatro, kur ne apie meną kalbėta, o apie architektūrinę vertę“, – sakė S. Kairys.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas priminė savo ir kolegos Audroniaus Ažubalio dar praėjusią kadenciją parengtą įstatymo projektą dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose.
Jame numatyta, kad Lietuvoje turėtų būti pakeisti arba pašalinti viešieji objektai, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą arba kitą totalitarinę ideologiją, santvarką.
„Manau, turėsime politinės valios, kaip sukuriant teisinę bazę, to komunistinio įšalo atsisakyti“, – trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
Jis vylėsi, kad Vyriausybė netruks pateikti išvadą dėl šio projekto, ir rudens arba pavasario sesijoje Seimas įstatymą priims.
„Yra dar atvejų, atrodo, Rokiškyje, toks yra, kur paminklai Raudonajai armijai pastatyti, nugriovus ten stovėjusį paminklą nepriklausomybei, Vasario 16-ajai. (...) Jei savivaldybėje nėra valios, per įstatymus mes galėtume tokius dalykus pajudinti“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Ir jis, ir Kultūros komiteto vadovas Vytautas Juozapaitis akcentavo, kad sprendžiant desovietizacijos klausimą būtina gauti ekspertų išvadas. Kaip ir vienas iš tokių įvardytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Pastaraisiais metais visuomenėje kilo diskusijos dėl siūlymų nugriauti P. Cvirkos paminklo, senąjį Vilniaus oro uosto pastatą.
