"Kauno diena" primena, kad praėjusią savaitę užsidegė prie autoserviso sukrautos nebenaudojamos padangos. Kadangi servisas įsikūręs prie gyvenamųjų namų, gaisras ne juokais išgąsdino kauniečius.

Ugnis dideliu fakelu padangas pavertė praėjusį trečiadienį. Buvo gautas pranešimas, kad Taikos pr. 103A dega padangos. Ugnis greitai įsiliepsnojo. Teko vandenį pilti ir ant šalia esančio daugiabučio namo. Gyventojai baiminosi, kad ugnis praris ir jų turtą.

Po šio incidento "Kauno diena" pasidomėjo, kokią taršą į aplinką skleidžia lauke sukrautos padangos, ar toks sandėliavimo būdas nekenkia aplinkai ir žmonių sveikatai.

"Tarša sandėliuojant padangas yra minimali ir priklauso nuo to, kaip tvarkingai jos laikomos. Tačiau, kai jos užsidega, tarša yra didelė, nes į aplinką išsiskiria tokie teršalai kaip anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, kietosios dalelės. Teršalų kiekiai ir tuo padaryta žala aplinkai yra skaičiuojami pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Kitaip tariant, didžiausias pavojus kyla, jei padangos užsidega, o kai jos sandėliuojamos lauke, yra toks potencialus gaisro pavojus", – "Kauno dienai" komentavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.

Aplinkosaugininkai teigė, kad dabar po gaisro autoservisas turės atlyginti padarytą žalą.

"AAD turimais pirminiais policijos duomenimis, Taikos prospekte esančiame autoservise įvykusio gaisro priežastis – padegimas. Šiuo metu žinome, kad gaisro metu sudegė apie dešimt padangų, už kurias bus skaičiuojama padaryta žala aplinkai. Pirminiais skaičiavimais, ji gali siekti iki 160 eurų. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas", – apie konkretų žalos atlyginimą kalbėjo AAD specialistė.

Didžiausias pavojus kyla, jei padangos užsidega, o kai jos sandėliuojamos lauke, yra toks potencialus gaisro pavojus.

Gali sandėliuoti metus

Aplinkos sergėtojai pripažįsta, kad Kaune yra ne vienas automobilių servisas, kur padangos sukrautos lauke, visai netoli gyvenamųjų namų, tačiau tokias atliekas lauke sandėliuoti galima ribotą laiką.

"Tokių atvejų yra, nes autoservisai stengiasi įsikurti kuo arčiau gyventojų, o padangų keitimo laikotarpiu visi teikiantys šią paslaugą kažkiek jų turi sukaupę, nes privalo jas priimti iš gyventojų, jei šie nori jas palikti. Tačiau vėliau jos yra perduodamos atliekų tvarkytojams. Panaudotas padangas, kurios jau pripažintos atliekomis, autoservisai turi teisę laikyti jų susidarymo vietoje, bet ne ilgiau kaip metus. Padangos, kaip ir kitos atliekos, turi būti įtraukiamos į apskaitą", – aiškino I.Krištaponytė.

Ji informavo, kad už atliekų laikymą viršijant nustatytus terminus yra taikomos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Aplinkosaugininkai taiko poveikio priemones tada, kai padangos sandėliuojamos ilgiau nei metus nuo jų susidarymo dienos.

Padangų sąvartynas

Prieš kelerius metus Savanorių pr. 347 sklype po biurų langais buvo įsikūręs didelis padangų sąvartynas. Tąkart žmonės skundėsi, kad darbo metu negali atsidaryti langų, nes sklinda gumos kvapas. Baimintasi ir gaisro.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai kartu su aplinkosaugininkais ne kartą buvo rengę reidus, situaciją aiškinęsi vietoje, tačiau bendros kalbos nerado. Padangų savininkas sumokėdavo skirtas baudas ir toliau plėtė padangų sankaupas.

Po ilgų ginčų biuruose dirbantys kauniečiai pasiekė savo ir padangų sąvartynas turėjo būti iškraustytas.

"Žmogus, čia sandėliavęs padangas, teigė, kad jas įsigijo ir ruošėsi parduoti. Mūsų netenkina toks sandėliavimo būdas Kauno mieste, vos ne centre. Manome, kad toks būdas sandėliuoti padangas yra netinkamas, todėl radome kompromisą", – tuomet tikino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Radeta Savickienė ir pridūrė, jog su sklypo valdytoju sutarta, kad padangos būtų iškeldintos kitur.