„Degalai išsiliejo į Piasino ežerą. Šis įspūdingas ežeras yra maždaug 70 km ilgio, čia veisiasi žuvys ir yra nepažeista ekosistema“, – teigė Aleksandras Usas, jo komentarus paskelbė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Šiuo metu neįmanoma numatyti, kaip smarkiai tai paveiks ežero ekosistemą“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį iš šiluminės jėgainės, esančios už kelių kilometrų nuo Norilsko miesto, dyzelinių degalų cisternos 20 tūkst. tonų degalų išsiliejo į Ambarnajos upę. Šiluminė jėgainė priklauso Rusijos kalnakasybos konglomeratui „Norilsk Nickel“.

Įmonė praėjusią savaitę valymo darbams vykdyti pažadėjo skirti daugiau nei 10 mlrd. rublių (129 mln. eurų), o Vladimiras Putinas paskelbė nepaprastąją padėtį.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas šią savaitę pranešė, kad katastrofa nesukliudys ambicingiems Rusijos planams vykdyti Arkties plėtrą, nes šio regiono plėtra yra būtina visos šalies ekonomikos augimui.

Rusijos planai Arktyje bus vykdomi „laikantis griežčiausių aplinkosaugos ir technologijų standartų“, teigė D. Peskovas.

Pasak aukšto rango Rusijos aplinkosaugos pareigūno, vietos ekosistema nuo šios katastrofos padarinių atsigaus tik po mažiausiai dešimt metų.

Sugriuvus dyzelino cisterną prilaikiusiai konstrukcijai, į upę pateko 15 tūkst. tonų degalų, kitos 6 tūkst. tonų susigėrė į žemę.

Kaip nurodo Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN), dabar kritinis pavojus išnykti gresia daugybei rūšių, aptinkamų įvairiausiose buveinėse, pradedant atogrąžų miškais, baigiant vandenynų dugnu. Tarp naujai į Raudonąją knygą įtrauktų rūšių esama įspūdingų primatų, rajų, kitų žuvų ir medžių. Ši grupė yra įvertinusi daugiau kaip 105 tūkst. rūšių padėtį ir nustatė, kad apie 28 tūkst. gresia pavojus išnykti.

Kiekviena organizmų grupė patiria specifinių grėsmių, bet žmogaus veikla, įskaitant per intensyvią žvejybą ir miškų kirtimą, yra pagrindinė populiacijų mažėjimo priežastis.

„Gamta nyksta precedento per žmonijos istoriją neturinčia sparta, – sakė IUCN generalinio direktoriaus pareigas einanti Grethel Aguilar (Gretel Agilar). – Privalome pripažinti faktą, kad gamtos įvairovės apsauga atitinka mūsų interesus.“

Scanpix nuotr.

Gegužę Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) paskelbė naujausią pasaulio aplinkos būklės vertinimo ataskaitą, atskleidžiančią niūrias tendencijas. Atskaitoje perspėjama, kad šiuo metu išnykimas gresia iki milijono rūšių, daugeliui – per artimiausiu dešimtmečius, nevaldomai didėjant gėlo vandens, iškastinio kuro ir kitų gamtinių išteklių eikvojimui. JTO ekspertai nustatė, kad daugiau kaip 90 proc. jūrinių žuvų ištekliai yra naudojami per intensyviai arba vos ne vos įstengia atsikurti. IUCN atkreipė dėmesį į kai kurias jūrinių ir gėlavandenių žuvų rūšis, kurioms šiuo metu gresia kritinis pavojus išnykti.

Scanpix nuotr.

Rykliauodegės rajos ir rombinės rajožuvės dabar yra didžiausią grėsmę patiriančios jūrinių žuvų šeimos pasaulyje. Mauritaninė rykliauodegė raja yra atsidūrusi ties išnykimo riba – per pastaruosius 45 metus šios rūšies populiacija sumažėjo 80 proc. dėl per intensyvios žvejybos prie Mauritanijos krantų.

Naujajame sąraše septynioms primatų rūšims taip pat konstatuojama didesnė grėsmė išnykti. Tarp jų yra Dramblio Kaulo krante ir Ganoje gyvenančios markatos, kurių gamtoje tėra išlikę mažiau kaip 2 000 individų. Pagrindinės jų nykimo priežastys – medžioklė mėsai ir „didelio masto buveinių nykimas“, miškus paverčiant žemės ūkio naudmenomis. Vakarų ir Vidurio Afrikoje paplitusių primatų 40 proc. rūšių dabar gresia išnykimas, nurodo IUCN.

„Rūšims, kurias žmonės naudoja maistui, paprastai greičiau iškyla pavojus išnykti, – naujienų agentūrai AFP sakė IUCN Raudonosios knygos departamento vadovas Craigas Hiltonas-Tayloras (Kreigas Hiltonas-Teiloras). – Paveikiamos rūšys, paplitusios aplinkoje, kur daug miškų išnaikinama dėl žemės ūkio.“ Į atnaujintą Tarptautinę raudonąją knygą įtraukta daugiau kaip pusė Japonijos ir daugiau kaip trečdalis gėlavandenių žuvų rūšių. Joms pavojų kelia laisvai tekančių upių nykimas ir didėjanti tarša.

Scanpix nuotr.

Į knygą taip pat buvo pirmąkart įtraukta daugiau kaip 500 giliavandenių kaulinių žuvų ir moliuskų. Pastangos apsaugoti jų buveines daugiau kaip kilometro gylyje keblios, juolab kad jos dažnai nepatenka į jokių valstybių teritorijas. „Pavojaus signalas skamba vėl ir vėl dėl besivystančios gėlųjų vandenų ir jūrų gyvūnijos krizės“, – sakė Londono zoologijos draugijos aplinkosaugos ir politikos direktorius Andrew Terry (Endrius Teris).

„Daug šių senovinių jūrinių rūšių gyvuoja nuo dinozaurų laikų, tad prarasti net ir vienintelę iš šių rūšių reikštų netekti milijonų metų evoliucijos istorijos“, – aiškino jis.