Aiškūs argumentai
"Teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją", – vakar paskelbė KT. Taigi jau per dvejus rinkimus – 2015-aisiais ir 2019-aisiais – merai išrinkti pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą. Nepaisant to, šią kadenciją taip ir liks, o 2023 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos Konstitucijos pataisos.
KT argumentavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nenumatyta. Visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus. Savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.
KT sprendė teisinius klausimus, o politinę dilemą – likti prie tiesioginių merų rinkimų pakeitus Konstituciją ar grįžti prie ankstesnės tvarkos – išspręsti turės Seimas. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)
KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir reikalavimą kandidatui į merus turėti Lietuvos pilietybę, nors tai nebūtina kitiems tarybos nariams.
Taip pat KT pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja demokratinį principą, jog vienasmenė valdžia turi būti ribojama. Tad įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui, mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti šias pareigas.
KT sprendė teisinius klausimus, o politinę dilemą – likti prie tiesioginių merų rinkimų pakeitus Konstituciją ar grįžti prie ankstesnės tvarkos – išspręsti turės Seimas.
Dešimt metų atgal
"Ateidamas dirbti Kaunui, vien todėl ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas. Miestui kaip niekad šioje vietoje reikėjo realiai dirbančio vadybininko, o ne daug kalbančio politiko. Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo. Jeigu Lietuva vėl sugrįžtų prie senosios rinkimų tvarkos, esu įsitikinęs, kad tai būtų didelis žingsnis atgal", - tokia Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pozicija.
Tokia pat ir Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus nuomonė: "Jei grįžtų merų rinkimai tarybos viduje, būtų žingsnis dešimt metų atgal. Ar Lietuvai reikia eiti į priekį ar atgal? Tiesioginiai merų rinkimai – vakarietiški, tai žingsnis didesnės demokratijos link."
S.Mockevičius – vienintelis Lietuvoje, kuris, jei ne tiesioginiai merų rinkimai, niekuomet juo nebūtų tapęs. Jis niekuomet nepriklausė jokiai partijai ar rinkimų komitetui – pats save išsikėlė į merus ir abukart laimėjo rinkimus.
Jurbarkiškis neabejoja, kad gyventojų pasitikėjimas tiesiogiai išrinktu meru didesnis nei to, už kurį nubalsuodavo taryba. Be to, daugelyje, taip pat ir Jurbarko rajono, tarybų aiškios daugumos viena partija neturi, tad meras galėtų būti nuolat verčiamas, o dabar darbas stabilesnis.
"Žmonės, rinkdami merą, nori žinoti, kam deleguoja atsakomybę. Jie nerenka atsitiktinio žmogaus, kurio niekas nepažįsta, nežino, ką jis iki tol darė, nerenka neturinčio pasitikėjimo ar kuris negalėtų suburti komandos. Tokių nuogąstavimų įvedant tiesioginius merų rinkimus buvo, bet jau dveji tokie rinkimai juos išsklaidė", – neabejoja Jurbarko rajono meras.
Reikia 94 balsų
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, o pats pirmasis parašas – buvusio Kauno miesto mero, dabar – Seimo nario konservatoriaus Andriaus Kupčinsko.
Bet, tikina politikas, ne todėl, kad jis būtų prieš tiesioginius merų rinkimus, dar būdamas Kauno meru jis rėmė tokią idėją.
Tačiau jau tada, kai 2014 m. birželį toks rinkimų modelis tuomečių valdančiųjų socialdemokratų iniciatyva įteisintas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, konstitucinės teisės ekspertai įspėjo, kad tai gali kirstis su Konstitucija. Deja, pasakoja A.Kupčinskas, tuomečiai valdantieji į tai pažiūrėjo pro pirštus. Artėjo 2015 m. savivaldos rinkimai, o rinkimų įstatymo negalima keisti iki jų likus mažiau nei pusei metų. Baimintasi, kad Konstitucijos pataisoms pritrūks balsų. Taip ir būtų buvę: už tiesioginius merų rinkimus balsavo 81, prieš buvo 3, susilaikė 23 politikai.
Grįžti prie šio klausimo nutarta Seime atsiradus siūlymų tiesiogiai rinkti seniūnus. Tada teisininkai priminė, kad ne tik seniūnų, bet ir merų tiesioginiai rinkimai galimai neatitinka Konstitucijos.
Lyg ir dauguma politikų pritaria, kad reikia keisti Konstituciją ir rinkti merus tiesiogiai. Tačiau Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas baiminasi: "Nepavyko surinkti būtinų 94 balsų Konstitucijos pataisoms dėl daugybinės pilietybės, tad kaip pavyks dabar sutarti dėl tiesioginių merų rinkimų?"
Beje, po kreipimusi į KT pasirašė tik vienas praėjusios kadencijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) narys. A.Kupčinskas prisimena, kad asmeniškai kalbantis, ir kai kurie kiti valstiečiai kreipimuisi pritarė, bet pasirašyti atsisakė.
Tačiau tai neturėtų reikšti, kad LVŽS frakcija jau šios kadencijos Seime nebalsuotų už Konstitucijos pataisas. "Mes – už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad Seimas susitelktų ir bandytų svarstyti teisės aktus pašalinant prieštaravimus Konstitucijai. Įsiklausome į žmonių nuomonę, o jie – už tiesioginius merų rinkimus. Taip padidėjo savivaldybių tarybų rinkimų aktyvumas, žmonės gali išsirinkti merą, kurio tikrai nori, o ne kai renka taryba ir vos pasikeičia koalicija – ir vėl naujas meras. Nemanau, kad tai duoda darbų tęstinumą ir proveržį", – sako Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Pranašumų daugiau
Jei Seime pritrūktų konstitucinei pataisai būtinų 94 balsų, 2023 m. reikėtų grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai merą renka taryba. A.Kupčinskas sako atsimenantis iš savo asmeninės patirties, koks tokiu atveju nestabilus mero darbas – kas pusmetį galėjo būti rengiamos interpeliacijos. "Tiesa, dabar interpeliaciją lengviau surengti prezidentui ar Seimo nariui nei merui, o turėtų galioti visiems tokia pati tvarka", – mano A.Kupčinskas. Jis tikisi, kad visa tai bus sureguliuota visus rinkimus apimsiančiame Rinkimų kodekse, kurio rengimo darbo grupės narys jis yra.
Po kreipimusi į KT pats pirmasis parašas – buvusio Kauno miesto mero, dabar – Seimo nario A.Kupčinsko. Bet, tikina politikas, ne todėl, kad jis būtų prieš tiesioginius merų rinkimus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Bet, pasak socialdemokrato A.Syso, turėtų būti aiškiai įteisinta ne tik, kaip renkame merus, bet ir kaip sąveikauja meras ir savivalda, ką gali meras, o ką taryba. Be to, turi būti galimybė atleisti merą iš posto, jei jis blogai dirba. "Ne vienoje savivaldybėje bandė, bet nepavyko. Tad, kai negali nuversti mero, dabar dažniau bando nuversti jo komandą, vicemerus, administracijos direktorius, jų pavaduotojus", – atkreipia dėmesį A.Sysas.
Žinoma, reikia aiškiai įvardyti merų galias, kad rinkėjas nesitikėtų iš jo daugiau, nei jam leidžia įstatymai. Taip, jei meras neturi daugumos pritarimo, yra mažuma, jo galimybės ribotos. Vis dėlto tiesioginių mero rinkimų pranašumų daugiau nei trūkumų. Nuogąstavimai, kad Lietuvos rinkėjas pasirinks kokius keistuolius ar naivuolius papirksiančius turčius, nepasitvirtino. Baimintasi, kad taip atsiras amžini merai-karaliai, bet merą renkant taryboje Pasvaliui Gintautas Gegužinskas su pora pertraukų vadovavo nuo 1990-ųjų, Druskininkams Ričardas Malinauskas – nuo 2000-ųjų, o dabar jie jau renkami tiesioginiuose rinkimuose. Seimas dukart svarstė konservatorių teiktą idėją dėl merų kadencijų, tačiau patyrė fiasko.
Ko nori rinkėjai
"Europoje, ypač po 1990 m., daugėja šalių, kuriose įvedami tiesioginiai vietos valdžios vadovo rinkimai. Tokį modelį pasirinko beveik visos buvusio socialistinio bloko šalys. Tai daroma su mintimi, kad gyventojams taip rinkti geriau, nes jie žino, už ką atiduoda balsą, jiems nereikia pirkti katės maiše, nes neaišku, kokios po rinkimų gali susidaryti koalicijos ir ką jie gali pasirinkti meru", – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedros docentė, Europos Vietos savivaldos chartijos ekspertė dr. Aistė Lazauskienė. Ji primena, kad prieš keletą metų VDU vykdytame tyrime net 81,6 proc. respondentų pasisakė už tiesioginius mero rinkimus.
Tiesa, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, kur labiau įsigalėjęs kolektyvinis sprendimų priėmimas ir kur menkesnis merų vaidmuo, taip pat dar keliose valstybėse, vietos valdžios galvos renkamos netiesiogiai.
Pasak A.Lazauskienės, Europos valstybėse, kur merai renkami tiesiogiai, ilgiau kadencijų taryboje dirbęs asmuo turi didesnę tikimybę būti išrinktas į merus. Kur gyventojai renka tiesiogiai, kandidato politinė patirtis nesvarbi, kartais net pranašumas, jei jis ateina iš šalies. Pavyzdžiui, Italijoje apie 53 proc. merų į postą išrenkami visai neturėdami politinės patirties.
Lietuvoje ima po truputį daugėti nepartinių merų (nes pagal įstatymus tai galima tik nuo 2011 metų), o Lenkijoje, Slovėnijoje tai buvo galima ir anksčiau, ir jų daugėja, pavyzdžiui, Slovėnijoje, jau yra daugiau nepartinių nei partinių merų.
Nors Lietuvoje merų visai be politinės patirties išrenkama vienetai, bet minėtame VDU tyrime apie 80 proc. apklaustų gyventojų sakė, kad jiems svarbiau, jog meras turėtų administracinio, vadybinio darbo patirties, o jo ligtolinė politinė patirtis ne taip svarbu. Vadinamosiose kaimiškosiose savivaldybėse mažiau nei trečdaliui rinkėjų rūpi, kurios partijos narys yra kandidatas į merus, didžiuosiuose miestuose tai kiek svarbiau.
Dabar interpeliaciją lengviau surengti prezidentui ar Seimo nariui nei merui, o turėtų galioti visiems tokia pati tvarka.
A.Lazauskienė vardija tiesioginių merų rinkimų pranašumus: žmonės žino, ką renka, ir neįmanomas toks variantas, kaip yra buvę vienoje Suvalkijos savivaldybėje, kai meru tapo vienintelis į tarybą išrinktas vienos partijos atstovas. Antra, tai didina vietos valdžios stabilumą, o anksčiau per vieną kadenciją pasikeisdavo ir keli merai, pavyzdžiui, per 2011–2015 m. kadenciją iš 60 savivaldybių net 13-oje įvyko "perversmai", ir kadencijos pradžioje išrinktas meras neteko posto. Šilutės ir Pakruojo savivaldybėse per ketverius metus pasikeitė net trys merai.
Kita vertus, pasak A.Lazauskienės, nežinai, ar išrinktas meras bus tinkamas, o gyventojai jo atšaukti negali. Dabartinis tiesiogiai išrinkto mero atšaukimo mechanizmas Lietuvoje toks sudėtingas, kad reikia net Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, meras gali būti atstatydintas tik tokiu atveju, jei sulaužė priesaiką, nevykdo įgaliojimų, o vertinimas, ar tikrai yra taip, gana subjektyvus.
Tad nė vienas tiesiogiai išrinktas meras Lietuvoje dar neatstatydintas. Tačiau net jei tai įvyktų, galutinį žodį tartų savivaldybės taryba, o ne gyventojai. Referendumu merą galima atšaukti Slovakijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Kipre, dar keliose valstybėse. Ekspertė pastebi, kad tiesiogiai išrinktus merus lengviau atšaukti valstybėse, kur teritorijos padalytos į mažas savivaldybes, o kur jos didelės, tokį mechanizmą taikyti sunkiau.
Europos valstybėse diskutuojama ir dėl merų kadencijų skaičiaus, bet tik vienoje kitoje yra tokių ribojimų. "Vadovaujamasi demokratijos supratimu: jei žmonės renka, vadinasi, pasitiki, ir tai geriau nei naujas, bet nevykęs. Vis dėlto pripažįstama, kad užsisėdėjimas poste turi trūkumų – formuojasi uždaros kunigaikštystės", – sako A.Lazauskienė. Tačiau tikimasi, kad šią problemą išsprendžia rinkėjai.
