„Turiu sustoti ir pagalvoti“, kad būtų priimtas sprendimas, „ar turėčiau toliau vadovauti vyriausybei, ar turėčiau atsisakyti šios garbės“, rašė jis laiške, paskelbtame socialiniame tinkle „X“, ir pridūrė, kad savo sprendimą paskelbs pirmadienį ir iki to laiko sustabdys savo darbotvarkę.

Madrido teismas trečiadienį nurodė pradėjęs preliminarų tyrimą dėl ministro pirmininko žmonos, kuri įtariama kyšininkavimu ir korupcija verslo srityje.

Teismo paskelbtame pranešime teigiama, kad tyrimas pradėtas balandžio 16 dieną ir kad jam taikomas slaptumo orderis.

Daugiau informacijos nebuvo pateikta.

Teismo pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai interneto naujienų svetainė „El Confidencial“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad B. Gomez atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl ryšių su keliomis privačiomis bendrovėmis, galiausiai iš vyriausybės gavusiomis lėšų ir sutarčių.

Straipsnyje pabrėžiama, kad tyrimas dėl premjero žmonos susijęs su jos galimais ryšiais su Ispanijos turizmo grupe „Globalia“, kuriai priklauso Ispanijos oro transporto bendrovė „Air Europa“.

Manoma, kad tie ryšiai galėjo atsirasti, kai „Air Europa“ derėjosi su vyriausybe dėl didžiulės finansinės pagalbos po to, kai bendrovė patyrė nuostolių per COVID-19 pandemiją.

Tuo metu B. Gomez vadovavo su Madrido verslo mokykla „Instituto de Empresa“ (IE) susijusiam fondui „IE Africa Center“. Šias pareigas ji užėmė iki 2022-ųjų.

Anot „El Confidencial“, „IE Africa Center“ ir „Globalia“ 2020 metais pasirašė susitarimą dėl rėmimo. Priduriama, kad tais pačiais metais B. Gomez rengė privačius susitikimus su „Globalia“ generaliniu direktoriumi Javieru Hidalgo (Chavjeru Hidalgu). Tuo metu bendrovė derėjosi su vyriausybe dėl daugiamilijoninės pagalbos, rašo „El Confidencial“.

2020-ųjų lapkritį P. Sanchezo vyriausybė nusprendė suteikti „Air Europa“ 475 mln. eurų finansinę paramą, bendrovei nukentėjus dėl pandemijos sukeltų apribojimų.

Anksčiau trečiadienį parlamente paklaustas apie kaltinimus, premjeras sakė, kad tiki šalies teisingumo sistema.

„Tokią dieną kaip šiandien, po išgirstų naujienų, nepaisant visko, vis dar tikiu Ispanijos teisingumo sistema“, – kalbėjo jis.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) žurnalistams sakė, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas glaudžiai bendradarbiaujant su „panašiai mąstančiomis šalimis“.

„Norvegija yra pasirengusi pripažinti Palestinos valstybę“, – per bendrą spaudos konferenciją su P. Sanchezu tvirtino J. G. Store.

„Konkretaus tvarkaraščio nenustatėme“, – pridūrė jis.

Lapkritį Norvegijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama būti pasirengusi pripažinti nepriklausomą palestiniečių valstybę.

Praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje Norvegijoje taip pat vyko Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, po kurių buvo pasirašyti Oslo susitarimai.

Pasak Ispanijos vyriausybės atstovo spaudai, P. Sanchezas, ragindamas pasaulį pripažinti palestiniečių valstybę, šią savaitę lankosi Lenkijoje, Norvegijoje ir Airijoje.

P. Sanchezas bendroje spaudos konferencijoje su J. G. Store pareiškė, kad Ispanija yra „įsipareigojusi pripažinti Palestiną kaip valstybę kuo greičiau, kai tik tam bus tinkamos sąlygos, ir tokiu būdu, kuris gali turėti didžiausią teigiamą poveikį taikos procesui“.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Praėjusią savaitę P. Sanchezas žurnalistams, keliavusiems su juo po Artimuosius Rytus, sakė, kad tikisi, jog tai įvyks iki birželio pabaigos.

J. G. Store penktadienį pareiškė, kad palankiai vertina P. Sanchezo iniciatyvą konsultuotis tarp šalių siekiant „sustiprinti koordinavimą“.

„Artimiausiomis savaitėmis šį koordinavimą sustiprinsime“, – sakė J. G. Store.

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios Ispanijos lyderis ne kartą papiktino Izraelį savo atviromis pastabomis.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 634 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Taip norima pažaboti spekuliaciją, pirmadienį Sevilijoje sakė ministras pirmininkas Pedro Sánchezas. „Imsimės reikalingų priemonių,, kad gyvenamasis plotas būtų teisė, o ne spekuliacinis verslas“, – kalbėjo jis. Anot socialistų politiko, Ministrų taryba antradienį Madride priims sprendimą dėl reikalingų įstatymų pataisų. Tačiau kada jos įsigalios, premjeras nepasakė.

„Auksinės vizos“ programa nuo 2013 m. leidžia piliečiams iš ne ES šalių Ispanijoje nusipirkti būstą, jei jie šalyje įsigyja nekilnojamo turto už mažiausiai 500 000 eurų. Programa taip pat galioja mažiausiai milijono eurų investicijoms į įmones ar 2 mln. eurų – į valstybės obligacijas. Panašios programos per euro krizę buvo inicijuotos ir kitose ES šalyse.

Vizos už nekilnojamojo turto įsigijimą visur vertinamos prieštaringai, nes yra laikomos viena kainų nekilnojamojo turto rinkoje didėjimo ir būsto trūkumo priežasčių. P. Sánchezas pirmadienį sakė, kad Ispanijoje 94 proc. visų „auksinių vizų“ suteikiamos už investicijas į nekilnojamąjį turtą. „Tačiau norime būti produktyvių investicijų šalimi, kurioje kuriamos inovacijos ir aukštos kokybės darbo vietos“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Pirmiausiai tokiuose didmiesčiuose, kaip Madridas, Barselona, Malaga ar Valensija, taip pat Balearuose su atostogautojų pamėgta Maljorka padėtis, anot P. Sánchezo, labai įtempta. Dėl didelės paklausos tarp turtingų užsieniečių vietiniams, „kurie čia gyvena, dirba ir moka mokesčius, beveik neįmanoma rasti padoraus būsto“.

Oficialiais duomenimis, nuo 2013 m. Ispanija suteikė daugiau kaip 5 000 „auksinių vizų“, per 2 000 jų teko Kinijos piliečiams.

„Turime rimtai apsvarstyti galimybę tai padaryti šį pusmetį“, – P. Sanchezas sakė Ispanijos žurnalistų grupei, lydinčiai jį kelionėje po tris Artimųjų Rytų valstybes, pranešė šalies žiniasklaida.

Kovo 9 dieną P. Sanchezas sakė, kad siūlys parlamentui balsuoti už šį pripažinimą iki dabartinės kadencijos pabaigos – 2027 metų vidurio.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Vienas perkamiausių ispanų dienraščių „El Pais“ nurodė, kad Madridas palestiniečių valstybingumą gali pripažinti per Europos Parlamento rinkimų, kurie Ispanijoje vyks birželio 9 dieną, kampaniją arba per kelias vėlesnes savaites.

Laikraštis teigė, kad P. Sanchezas, kuris po Jordanijos aplankys Saudo Arabiją ir Katarą, nori „pabandyti įtikinti arabų šalis, kurios dar nepripažino Izraelio, tai padaryti“.

Saudo Arabija ir Kataras nepripažįsta Izraelio.

Ispanijos premjeras ne kartą sakė, kad vienintelis Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimas yra dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – pripažinimas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), kurio valdančiajai koalicijai priklauso kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų partijos, jau seniai atmetė palestiniečių teritorijų valstybingumo galimybę.

Londono ekonomikos mokykloje studijavęs C. Cuerpo pakeis Nadią Calvino (Nadią Kalvino), kuri išeina vadovauti Europos investicijų bankui (EIB) – bloko skolinimo institucijai, kurios reikšmė išaugo prasidėjus karui Ukrainoje.

P. Sanchezas gyrė C. Cuerpo kaip sąžiningą profesionalą, „gerai išmanantį viešąjį administravimą ir ekonominę politiką“.

„Jo pirmtakė labai aukštai iškėlė kartelę, tačiau esu įsitikinęs, kad Carlosas Cuerpo puikiai tęs ir pagilins išskirtinį Nadios Calvino darbą“, – pridūrė socialistų premjeras per televiziją transliuotame kreipimesi.

Ispanijoje mažai žinomas C. Cuerpo glaudžiai bendradarbiavo su N. Calvino, kuri prieš pradėdama politinę karjerą 2018 metais dirbo Europos Komisijos biudžeto departamente Briuselyje.

Lėtėjant ekonomikos augimui, naujajam ministrui teks spręsti klausimus, susijusius su infliacijos mažinimo politikos ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje laipsnišku nutraukimu, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio elektrai ir transporto subsidijų mažinimą.

Ispanijos bankas neseniai sumažino 2024 metų šalies ekonomikos augimo prognozę, kalbėdamas apie lėtėjantį vartojimą, nors tikėjosi, kad infliacija sumažės labiau, nei prognozuota anksčiau.

Jo vertinimu, augimas sulėtės iki 2,4 proc., palyginti su 5,8 proc. popandeminiais 2022 metais.

Nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis, penktadienį paskelbė, kad metų infliacija Ispanijoje gruodį sulėtėjo iki 3,1 proc. nuo 3,2 proc. lapkritį.

Naujasis rodiklis – mažiausias nuo rugpjūčio mėnesio.

Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos pastovumu nepasižyminčios šviežio maisto ir energijos kainos, sulėtėjo nuo 4,5 proc. lapkritį iki 3,8 proc. gruodį, tai yra iki mažiausios nuo pernai kovo.

Nepaisant to, kad 51-erių metų P. Sanchezas žadėjo sumažinti savo kabinetą, jame vis dėlto liko 22 ministrų pareigybės.

Penki postai atiteko jo jaunesniajai koalicijos partnerei, kraštutinių kairiųjų partijai „Sumar“, kuriai vadovauja Yolanda Diaz – ji ir toliau bus darbo reikalų ministrė.

P. Sanchezas sakė, kad jo kabinetą sudaro „žmonės, gebantys ne tik vadovauti, bet ir sudaryti susitarimus ir juos viešai paaiškinti“.

Biudžeto ministrė Maria Jesus Montero, gynybos ministrė Margarita Robles ir užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas yra vieni iš svarbiausių ministrų, kurie lieka savo postuose.

Nauji ministrai – du Y. Diaz artimi žmonės: Monica Garcia, gydytoja ir Madrido regioninės vyriausybės įstatymų leidėja, eisianti sveikatos apsaugos ministro pareigas, ir Ernestas Urtasunas, paskirtas kultūros ministru.

Penktadienį P. Sanchezas buvo prisaikdintas ministru pirmininku, kitą dieną po to, kai gavo daugumos įstatymų leidėjų pritarimą susiskaldžiusiame Ispanijos parlamente, kad galėtų suformuoti naują mažumos koalicinę vyriausybę su „Sumar“.

Tai tvirtino ir apklausų duomenys, visuotiniuose rinkimuose pergalę žadėję Liaudies partijai (PP), kurios sąjungininkė galėtų būti kraštutinių dešinių pažiūrų partija „Vox“. Tačiau šiandien, žvelgiant į visuotinių rinkimų rezultatus, galima teigti, kad kraštutinė dešinė Ispanijoje buvo pastatyta į vietą tuo parodant visai Europai, kad pykčio ir neapykantos diskursą galima atremti pasiūlant progresyvią alternatyvą.

Valdys kairieji?

Pirmadienį Alberto Nunezas Feijoo iš savo partijos būstinės Madride skelbė, kad rinkimus laimėjo Liaudies partija, ir reikalavo, kad niekas nesutrukdytų jam bandyti sudaryti valdančiąją daugumą. Iš tiesų, dešinieji rinkimus laimėjo nežymia persvara prieš Socialistų darbininkų partiją (PSOE), atitinkamai 136 ir 122 mandatai. Didžioji dauguma pasiekiama turint 172 mandatus. Trečiąją vietą užėmė ir didžiausia šių rinkimų pralaimėtoja netikėtai tapo partija „Vox“, surinkusi 33 mandatus, net 19 mažiau negu 2019-ųjų rinkimuose. „Vox“ rezultatą galima vadinti pralaimėjimu ne tik dėl prarastų mandatų, bet ir dėl Ispanijos visuomenės parodyto kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ideologijos atmetimo.

Rinkimų kampanijos metu „Vox“ žadėjo drastiškus pokyčius teisinėje sistemoje: panaikinti visus įstatymus, kurie susiję su LGBTQ bendruomene ir translyčių asmenų teisėmis, nebepripažinti smurto lyties pagrindu, uždrausti abortus ir eutanaziją, sustabdyti Ispanijos regionų autonomiją ir uždrausti nacionalistines partijas. Šiuo metu Liaudies partijos ir „Vox“ rezultatai neužtikrina valdančiosios daugumos, o galimybė susitarti su katalonų ar baskų nacionalistais – mažai tikėtina.

Ispanijos Konstitucija nedraudžia partijai, kuri nesurinko didžiosios daugumos balsų, bandyti suformuoti valdančiąją daugumą. Todėl ministras pirmininkas, socialistas Pedro Sanchezas jau rinkimų naktį paskelbė bandysiąs pratęsti dabartinės vyriausybės darbą. Ketvirtą vietą rinkimuose užėmė kairiųjų partijų susivienijimas – partija „Sumar“. Šiam politiniam junginiui vadovauja Yolanda Diaz, iki šiol vyriausybėje ėjusi antrojo viceministro ir darbo ministro pareigas. Didelę politinę patirtį turinti ir pripažįstama kaip itin gera derybininkė, Y. Diaz šiuo metu yra geriausiai vertinama Ispanijos politikė. Jai pavyko suvienyti net 15 kairiųjų pažiūrų partijų (tarp jų „Podemos“, „Mas Pais“, „Izquierda Unida“ ir kt.), kad užtikrintų atsvarą kraštutiniams dešiniesiems. „Sumar“ (liet. Sudėti) pavadinta Y. Diaz partija rinkėjams žada progresyvią kairiųjų politiką, grįstą kasdienio gyvenimo sąlygų gerinimu.

Ispanija ir vėl yra aklavietėje – nė viena partija negali užsitikrinti užtektinai balsų valdančiajai daugumai sudaryti. Nuo 2015 m. Ispanijoje įvyko net penkeri visuotiniai rinkimai.

Tarp „Sumar“ pažadų – trumpesnė darbo savaitė, pažeidžiamiausių visuomenės grupių apsauga, būstų prieinamumo gerinimas, dėmesys ekologijai ir mokesčių pakėlimas turtingiesiems. Per praėjusią savaitę vykusius partijų vadovų debatus, kuriuose dalyvavo PSOE, „Vox“ ir „Sumar“ atstovai, P. Sanchezas ir Y. Diaz aiškiai įvardijo, kad yra linkę kartu formuoti koaliciją ir tęsti pradėtus darbus. PSOE ir „Sumar“ mandatų suma (153) nesudaro valdančiosios daugumos, tačiau jie gali užsitikrinti regioninių partijų palaikymą, į tai jos žiūri palankiai. Tačiau šis palaikymas gali turėti savo kainą – Katalonijos separatistinės partijos nepraleis progos reikalauti daugiau laisvių ir teisių.

Stabilumo klausimas

Visuotinių rinkimų rezultatai rodo, kad Ispanija ir vėl yra aklavietėje – nė viena partija negali užsitikrinti užtektinai balsų valdančiajai daugumai sudaryti. Tad arba reikia tartis ir formuoti koalicijas, arba organizuoti dar vienus rinkimus. Nuo 2015 m. Ispanijoje įvyko net penkeri visuotiniai rinkimai. Šiuo metu valdančiąją koaliciją Ispanijoje sudaro Socialistų ir „Unidas Podemos“ partijų tandemas.

Valdymas partijoms sudarius koaliciją yra naujas reiškinys demokratinėje šalies istorijoje, nes nuo pat diktatoriaus Francisco Franco mirties iki 2015 m. valdžia dalijosi dvi pagrindinės partijos – PSOE ir PP. Tačiau po 2008 m. prasidėjusios ekonomikos krizės, šaliai vis sparčiau grimztant į recesiją ir vienam po kito kylant korupcijos skandalams, didžiosios partijos prarado rinkėjų pasitikėjimą, o naujai susiformavę politiniai judėjimai, tokie kaip partija „Podemos“, visuomenei atrodė kaip išsigelbėjimas.

Vis dėlto suformuoti šiandienę vyriausybę nebuvo lengva – rinkimus teko kartoti net kelis kartus, kol buvo pasiektas bendras susitarimas veikti koalicijoje. Būtent todėl, užtikrinant tik paprastąją daugumą, daugelio įstatymų priėmimas P. Sanchezo vyriausybei buvo tikras iššūkis ir reikalavo nuolatinių derybų su koalicijos partneriais.

PSOE ir „Unidas Podemos“ koalicija savo valdymo laikotarpiu sulaukė itin daug  visuomenės ir politikos ekspertų kritikos. „Daug triukšmo ir politinio nestabilumo“ – taip rinkimų naktį buvo vertinama kairiųjų koalicija, kuri, tikėtina, gali pratęsti savo veiklą. Opozicijos atstovai ją praminė „Frankenšteino koalicija“. Rinkimų kampanijos metu PP vadovas A. Nunezas Feijoo ne kartą apeliavo į tai, kad valdymas koalicijoje Ispanijoje akivaizdžiai nefunkcionuoja, todėl jis prašo savo rinkėjų užtikrinti PP pergalę rinkimuose. Tačiau, žvelgiant į šalies rinkimų fragmentaciją ir visuomenės poliarizaciją, matyti, kad didžiosios politinės partijos gali pamiršti apie vienalypę valdančiąją daugumą. O ir pirmoji koalicija Ispanijoje turi savo laimėjimų po nepilnų ketverių metų valdymo: santykinai gera ekonomikos būklė, darbo reforma, abortų teisės aktų atnaujinimas, eutanazijos įstatymas ir padidinta minimali bazinė alga.

Dėlionė Europoje

Ispanijos rinkimų drama buvo stebima visame pasaulyje, tačiau tikėtina, kad labiausiai jos baigties laukė kraštutinės dešinės atstovai iš Vengrijos, Lenkijos ir Italijos, kuriuos partijos „Vox“ lyderis Santiago Abascalis ne kartą įvardijo kaip sąjungininkus. Palaikymą partijai išreiškė visi Europos kraštutiniai dešinieji, ypač Giorgia Meloni, Italijos ministrė pirmininkė. Viename iš „Vox“ rinkimų kampanijos renginių dalyvavusi G. Meloni teigė, kad atėjo laikas iškilti patriotams ir apginti savo šalį, todėl kraštutinių dešiniųjų partijos buvimas valdančioje daugumoje Ispanijoje yra itin svarbus.

Europos ultrakonservatoriai, susibūrę į ECR frakciją, kuriai pirmininkauja pati G. Meloni, tikėjosi, kad po liepos 23 d. rinkimų Ispanijoje turės istorinę galimybę ES užimti dominuojančią poziciją, kuri leistų valdyti tokias politikos sritis kaip energetika, migracija ar užsienio ir gynybos politika.

Žinoma, „Vox“ užduotis nebuvo laimėti rinkimų, tačiau neabejotinai tikėtasi būti valdančiosios daugumos sudėtyje. Tai rodė ir apklausų rezultatai, o įspūdį apie Ispanijos sukimą į dešinę sustiprino tiek vietiniai, tiek tarptautiniai medijų kanalai. Galima manyti, kad būtent ši perteklinė informacija, formuojanti įsitikinimą, kad dešinieji laimės kartu su „Vox“, padėjo kairiųjų pažiūrų rinkėjams mobilizuoti savo jėgas ir užtikrinti, kad progresyvi alternatyva, kurią siūlė PSOE ir „Sumar“, turėtų galimybę formuoti vyriausybę. Partijai „Vox“ ne tik nepasiekus norimo rezultato, bet ir praradus dalies rinkėjų palaikymą, Ispanijos elektoratas davė svarbią pamoką Europai – kraštutinės dešinės iškilimas nėra neišvengiamas. Tačiau sąlyginė kairiųjų partijų sėkmė visuotiniuose rinkimuose yra teigiamas ženklas progresyviam judėjimui visoje Europoje ir atsvara nerimą keliančiam plačiai paplitusių dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų suartėjimui regione.

„Kalbant apie Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos stojimą į ES, mano buvimas čia pirmąją šešių mėnesių pirmininkavimo dieną... rodo aiškų ir neabejotiną Bendrijos institucijų politinį įsipareigojimą šiuo klausimu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus vos penkioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario 24-ąją, o po kelių mėnesių, birželio 23-ąją, jai buvo suteiktas kandidatės statusas ir tai buvo stiprus Briuselio paramos ženklas.

Mes nepamirštame, kad Ukrainos žmonių europiniai siekiai buvo vienas iš pretekstų, sukėlusių Rusijos reakciją, o po to ir invaziją.

Kyjivas tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką Ukraina turi padaryti, kad paremtų savo narystės prašymą.

P. Sanchezas sakė, kad Europos Komisija neseniai paskelbė tarpinę atnaujintą informaciją apie Ukrainos kandidatės statusą, iš kurios matyti, kad prieš derybas dėl narystės padaryta „didelė pažanga“ įgyvendinant rekomendacijas.

„Norėčiau pasveikinti Ukrainą su teigiamomis tendencijomis ir paraginti ją tęsti reformas“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad rudenį bus paskelbta rašytinė ataskaita, kurioje bus išdėstytas „tolesnių veiksmų ir sprendimų pagrindas“.

Anksčiau kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Ispanijos vyriausybės vadovas padėkojo įstatymų leidėjams už jų teisėkūros darbą ir priminė, kad Ukrainos noras prisijungti prie 27 valstybių bloko buvo viena iš Rusijos invazijos priežasčių.

„Mes nepamirštame, kad Ukrainos žmonių europiniai siekiai buvo vienas iš pretekstų, sukėlusių Rusijos reakciją, o po to ir invaziją. Buvo sąžininga pagerbti šį siekį suteikiant jums kandidatės į Europos Sąjungą statusą“, – sakė jis.

„Tačiau žinau, kad tai nėra lengvas procesas, ypač vykstant karui.“

Simbolinis vizitas

V. Zelenskis šeštadienį padėkojo Ispanijos ministrui pirmininkui už apsilankymą Kyjive.

„Dėkoju už jūsų svarbų vizitą ir paramą mūsų žmonėms!“ – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.

„Nepaprastai simboliška, kad šis vizitas įvyko pačią pirmąją Ispanijos pirmininkavimo ES [Tarybai] dieną“, – pridūrė jis.

Bendra deklaracija

Ukrainos kandidatūra į ES bus vienas iš Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, rašoma V. Zelenskio ir P. Sanchezo šeštadienį priimtoje bendroje deklaracijoje.

„Ispanija kartoja remianti Ukrainos kandidatūrą į ES, kuri bus vienas iš jos pirmininkavimo prioritetų“, – sakoma V. Zelenskio biuro paskelbtoje deklaracijoje.

„Ispanija remia NATO partnerystės su Ukraina stiprinimą, be kita ko, įsteigiant NATO ir Ukrainos tarybą“, – priduriama joje.

Ispanija šeštadienį turėtų pradėti pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

„Jau Kyjive. Norėjau, kad pirmasis Ispanijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapas būtų Ukrainoje su (Zelenskiu)", – socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė P. Sanchezas.

Jis sakė, kad susitikimo metu planuoja išreikšti Ukrainai visos Europos solidarumą tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai į šalį.

„Tol palaikysime Ukrainos žmones, kol į Europą sugrįš taika“, – pridūrė P. Sanchezas.

Tol palaikysime Ukrainos žmones, kol į Europą sugrįš taika.

Apie jo vizitą į Ukrainą pranešta ketvirtadienį per ES aukščiausiojo lygio susitikimą, o Ispanija pareiškė, kad šio vizito tikslas – pademonstruoti visapusišką Bendrijos paramą Kyjivui.

Prieš metus Ukraina gavo ES kandidatės statusą ir tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, kokių veiksmų reikia imtis, kad jos narystė būtų patvirtinta.

Nuo 2018-ųjų šias pareigas einančiam P. Sanchezui, kuris koalicijoje su kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“ valdo ketvirtą pagal dydį euro zonos ekonomiką, šie rinkimai yra itin svarbūs. 

Iš visų 12 regionų, kuriuose vyks rinkimai, 10 valdo socialistai – vieni arba koalicijoje.

Regionų valdžios institucijos buvo labai svarbios P. Sanchezo sąjungininkės, ypač COVID-19 pandemijos metu, kuomet premjeras joms pavedė nustatyti įvairiausius ribojimus. 

Carloso III (Karloso III) universiteto politikos mokslų profesorius Pablo Simonas (Pablas Simonas) nurodė, kad artėjantis balsavimas gali lemti posūkį į dešinę, kuris gali turėti įtakos kitiems visuotiniams rinkimams, turintiems įvykti iki šių metų pabaigos. 

Pagrindinė opozicinė konservatyvioji Liaudies partija (PP), kuri kelis mėnesius pirmauja nuomonių apklausose, sekmadienį įvyksiančius rinkimus įvardija kaip referendumą prieš P. Sanchezą. 

„Tik balsuodami galime užversti sančizmo istorijos lapą“, – antradienį nurodė PP vadovas Alberto Nunezas Feijoo (Albertas Nunjesas Feichas), pavartodamas paniekinamą išsireiškimą apie P. Sanchezo politiką.

Kraštutinių dešiniųjų lyderis

PP, remiama centro dešiniosios partijos „Ciudadanos“, yra įsitikinusi, kad gali laimėti šešiuose šiuo metu kairiųjų valdomuose regionuose ir sustiprinti savo pozicijas turtingiausiame Ispanijos Madrido regione. 

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad PP partija gali laimėti keturiuose regionuose: šiaurėje – La Riochoje ir Aragone, rytuose – Valensijoje, o Balearų salose – Ibizoje. 

Bet visuose šiuose regionuose jai reikėtų kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ paramos.

Pastaruosius metus PP kartu su „Vox“ valdė Kastilijos ir Leono regioną, kur kraštutinių dešiniųjų partijos itin konservatyvi pozicija socialiniais klausimais, pirmiausia dėl abortų, nuolat kėlė jai keblumų.

Politinių konsultacijų bendrovės „Teneo“ analitikas Antonio Barroso (Antonijus Barosas) teigia, kad „Vox“ nori prisidėti prie kuo daugiau regioninių vyriausybių ir taip padidinti savo matomumą. 

„PP vadovybė, priešingai, norėtų sumažinti „Vox“ dalyvavimą regionų vadovybėse, kad išvengtų prieštaringų situacijų, galinčių atitolinti partiją nuo centro ir atbaidyti centristų rinkėjus“, – teigė jis.

Ar gali kairieji pasipriešinti?

PP vadovas A. N. Feijoo, keturis kartus iš eilės laimėjęs regioninius rinkimus Galisijoje, nuo praėjusių metų, kai tapo nacionaliniu lyderiu, siekia, kad partija judėtų centro link. 

Saragosos universiteto politologė Cristina Monge (Kristina Monchė) nurodė, kad A. N. Feijoo save pateikia kaip nuosaikųjį, bet negeba pasirinkti strategijos kraštutinių dešiniųjų atžvilgiu. 

P. Sanchezas stengiasi mobilizuoti kairiuosius, perspėdamas apie „Vox“ keliamą pavojų ir pabrėždamas, kad jo vyriausybei pavyko pažaboti infliaciją ir suvaldyti ekonomiką pandemijos metu.

Per pastarąsias savaites jis važinėjo po šalį ir skelbė apie naujas iniciatyvas, įskaitant jaunimui prieinamą būstą, didesnį sveikatos priežiūros finansavimą ir pensininkams siūlomus kino bilietus po du eurus.

„Ekonominiai rodikliai yra geri“, – pareiškė C. Monge ir nurodė, kad rinkėjai neturi tokios apokaliptinės vizijos, kokią piešia dešinieji. 

„Kairieji tam priešinasi geriau nei tikėtasi“, – sakė ji.

Tuo atveju, jei PP laimėtų metų pabaigoje vyksiančius nacionalinius rinkimus, bet vis tiek nesurinktų valdančiosios daugumos, netgi suvieniję jėgas su „Vox“, socialistai turėtų galimybę likti valdžioje.

P. Simonas nurodė, kad taip yra todėl, kad nedidelės nacionalistinės ir regioninės partijos vis dar yra linkusios sudaryti sandorius su kairiaisiais, o ne dešiniaisiais.