Adamas Bodnaras įstatymų leidėjams sakė, kad sekimo mastas jam atrodo „šokiruojantis ir slegiantis“.

„Man liūdna, kad net šiame kambaryje kalbu žmonėms, tapusiems šios sistemos aukomis“, – žemiesiems parlamento rūmams sakė A. Bodnaras.

Generalinis prokuroras, kuris taip pat yra teisingumo ministras, nenurodė, kas konkrečiai buvo stebimas pasitelkiant šnipinėjimo programą. Jo biuras teigė, kad informacija yra konfidenciali.

A. Bodnaras pristatė informaciją, kurią praėjusią savaitę generalinė prokuratūra nusiuntė Seimui ir Senatui. Duomenys parodė, kad 2017–2022 metais „Pegasus“ buvo naudojamas 578 asmenų atvejais ir kad programa naudojosi trys atskiros vyriausybinės agentūros: Centrinis kovos su korupcija biuras, Karinės kontržvalgybos tarnyba ir Vidaus saugumo agentūra.

2021 metų gruodį naujienų agentūra AP pranešė apie buvusių vyriausybių piktnaudžiavimą programa „Pegasus“, remdamasi Toronto universiteto interneto stebėjimo tarnybos „Citizen Lab“ atlikta ekspertize.

A. Bodnaras teigė, kad programinė įranga suteikė daugybę žinių apie stebimų asmenų privatų ir profesinį gyvenimą. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos valstybė negali visiškai kontroliuoti surinktų duomenų, nes sistema veikia pagal Izraelio bendrovės suteiktą licenciją.

Jis sakė, kad „tokio pobūdžio metodo naudojimas turi kelti rimtų abejonių konstitucinių teisių apsaugos požiūriu“.

Izraelio įmonės „NSO Group“ sukurta „Pegasus“ parduodama vyriausybėms ir apibūdinama kaip kovos su nusikaltėliais ir teroristais įrankis. Tačiau atsirado įrodymų, kad vyriausybės ją naudoja prieš politinius oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių apsaugos darbuotojus.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, susirūpinusi dėl galimo piktnaudžiavimo šia technologija, 2021 metais įtraukė „NSO Group“ į „juodąjį“ sąrašą ir uždraudė jai naudotis JAV technologijomis. Šiais metais ji žengė dar vieną žingsnį ir nustatė vizų apribojimus užsienio asmenims, susijusiems su piktnaudžiavimu komercine šnipinėjimo programine įranga.

„Pegasus“ suteikia operatoriams visišką prieigą prie mobiliojo įrenginio ir leidžia išgauti slaptažodžius, nuotraukas, žinutes, kontaktus ir naršymo istoriją bei įjungti mikrofoną ir kamerą, kad būtų galima klausytis pokalbių realiuoju laiku.

Jos naudojimas Lenkijoje valdant ankstesnei PiS vyriausybei nulėmė kaltinimus, kad valdžia piktnaudžiavo įgaliojimais ir griovė demokratinius saugiklius.

Tyrimai dėl šnipinėjimo programos naudojimo buvo pradėti po to, kai gruodį pareigas pradėjo eiti premjeras Donaldas Tuskas, vadovaujantis trijų partijų koalicijai.

Praėjusį mėnesį PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis), duodamas parodymus tyrimo komisijai, teigė, kad „Pegasus“ buvo naudojama pagal įstatymus ir kad 99 proc. atvejų ji buvo panaudota prieš nusikaltėlius.

Šiuo metu už saugumo tarnybas atsakingas ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) anksčiau šį mėnesį interviu privačiam transliuotojui TVN24 sakė, kad dėl pernelyg dažno nepagrįsto programinės įrangos naudojimo Lenkija prarado licenciją ją naudoti.

A. Bodnaras taip pat siekia spręsti teismų nepriklausomumo klausimą po to, kai ankstesnė vyriausybė pertvarkė teisingumo sistemą, siekdama labiau kontroliuoti teismus.

PiS praktika paskatino Europos Sąjungą neskirti milijardų eurų finansavimo – pinigų, kurie dabar, pasikeitus vyriausybei, jau išmokami.

Izraelyje sukurta „Pegasus“, platinta tik vyriausybių agentūroms, gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono.

Pasak Ispanijos pareigūnų, premjero ir gynybos ministrės telefonuose ši programa buvo įdiegta praeitais metais be jokio vyriausybės leidimo.

„Tai nėra spėjimas – tai milžiniškos svarbos faktai“, – sakė ryšių su prezidentūra ministras Felixas Bolanosas (Feliksas Bolanjosas), patvirtinęs paskelbtą žinią.

„Norime, kad teisingumo sistema tai ištirtų“, – per skubiai sušauktą spaudos konferenciją pridūrė jis.

F. Bolanosas nurodė, kad į P. Sanchezo mobilųjį telefoną buvo dukart įsibrauta 2021 metų gegužę, o į M. Robles telefoną dukart taikytasi tų metų birželį.

Ministras pažymėjo, kad per šį įsilaužimą buvo perimtas reikšmingas kiekis duomenų ir kad informacija apie šiuos incidentus buvo perduota Ispanijos Nacionaliniam Teismui.

„Nė kiek neabejojame, kad tai neteisėtas, be leidimo įvykdytas įsibrovimas, – kalbėjo F. Bolanosas. – Jis įvykdytas iš už valstybės institucijų ribų, ir jam nebuvo suteiktas teismo leidimas.“

Ispanijos vyriausybė pastaruoju metu buvo spaudžiama paaiškinti, kodėl „Pegasus“ 2017–2020 metais buvo naudojama šnipinėti dešimtims asmenų,  susijusių su šiaurės rytinio Katalonijos regiono separatistiniu judėjimu, pranešė prie Toronto universiteto įkurta visuomeninė kibernetinio saugumo organizacija „Citizen Lab“.

Tarp asmenų, tapusių prieštaringai vertinamos Izraelyje sukurtos šnipinėjimo programos taikiniais, buvo išrinkti pareigūnai, įskaitant dabartinius ir buvusius Katalonijos regiono lyderius.

Vyriausybė nepaneigė ir nepatvirtino, ar naudoja „Pegasus“ arba panašias šnipinėjimo programas, tik nurodė, kad bet koks sekimas vykdomas prižiūrint teisėjams.

Įtariama, kad tarp šnipinėjimo taikinių galėjo būti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir kiti aukšti prancūzų pareigūnai.

B. Gantzas aptarė NSO klausimą susitikime su F. Parly ir sakė, kad „Izraelis rimtai žiūri į šiuos įtarimus“, nurodė žydų valstybės Gynybos ministerija išplatintame pranešime. 

„Jis pažymėjo, kad Izraelis pritaria kibernetinių produktų eksportui išimtinai vyriausybės subjektams, teisėtam naudojimui ir tik nusikaltimų prevencijos bei tyrimo ir kovos su terorizmu tikslais“, – priduriama pranešime.  

„Jis taip pat informavo ministrę F. Parly, kad pareigūnai šiandien apsilankė NSO biure ir kad Izraelis nuodugniai tiria tuos įtarimus“, – rašoma pranešime.  

F. Parly izraeliečių gynybos ministrui sakė, kad „Prancūzija šiandien tikisi paaiškinimų, nuo kurių priklauso pasitikėjimas ir abipusė pagarba tarp mūsų šalių“, nurodė Prancūzijos gynybos ministerija. Pranešime pažymima, kad tai pirmasis šalių gynybos ministrų susitikimas nuo 2013 metų.   

Pasak vieno Prancūzijos gynybos ministerijos šaltinio, F. Parly siekė „išsiaiškinti, kas Izraelio vyriausybei žinoma apie NSO klientų veiklą ir kokių žingsnių jau imtasi bei kas bus daroma ateityje, siekiant užkirsti kelią tokių privatumą pažeidžiančių priemonių neteisėtam panaudojimui“.

„Pegasus“ gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono.

Anksčiau šį mėnesį dėl „Pegasus“ kilo pasipiktinimo banga, kai žmogaus teisių gynimo grupėms buvo nutekintas sąrašas su maždaug 50 tūkst. potencialių šnipinėjimo taikinių visame pasaulyje. 

Vyksta „tikrinimas“

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir prancūzų ne pelno organizacija „Forbidden Stories“ bendradarbiaudamos su virtine žiniasklaidos priemonių, tarp jų „The Washington Post“, „The Guardian“ ir „Le Monde, išanalizavo ir paskelbė minėtą sąrašą.  

E. Macronui teko pasikeisti telefono aparatą ir numerį. 

Izraelis įkūrė komisiją, kuriai pavesta ištirti NSO veiklą, taip pat eksporto licencijų išdavimo procesą.   

Galimų šnipinėjimo taikių sąraše yra bent 600 politikų, 180 žurnalistų, 85 žmogaus teisių aktyvistai ir 65 verslo lyderiai.

NSO tvirtina, kad jos sukurta programinė įranga skirta naudoti tik kovai su terorizmu ir kitais nusikaltimais. Anot firmos, ji eksportuojama į 45 šalis.

Anot „Le Monde“ ir „Radio France“, E. Macrono, buvusio ministro pirmininko Edouard'o Philippe'o (Eduaro Filipo) ir 14-os vyriausybės narių, tarp jų užsienio reikalų ministro Jeano-Yves'o Le Driano (Žano Ivo Le Driano), telefonai buvo sąraše numerių, kuriuos buvo pasirinkusi Maroko valstybės saugumo tarnyba, galimai naudojusi „Pegasus“ įsilaužimams.   

„Jei šie faktai pasitvirtins... svarstysime visas pasekmes, tačiau pirmiausia tai turi būti įrodyta“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) po kabineto posėdžio ir pridūrė, kad vyksta „tikrinimas“.

NSO, nekart kaltinta pagalba autoritariniams režimams, tvirtina, kad jos sukurta programa „Pegasus“ tik teoriškai gali padėti rinkti duomenis apie nusikaltėlių tinklus ir teroristus. 

B. Gantzas per derybas Paryžiuje taip pat aptarė Irano branduolinį klausimą bei susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Libanui, nurodė ministerija.

Jis taip pat susitiko su Prancūzijos užsienio žvalgybos tarnybos DGSE vadovu Bernard'u Emie (Bernaru Emi).

„NSO Group“ ir jos kenkėjiška programa „Pegasus“, galinti įjungti telefono kamerą ar mikrofoną ir rinkti atitinkamus duomenis, žiniasklaidos dėmesio centre pirmąkart atsidūrė 2016 metais, kai tyrėjai apkaltino šią bendrovę padėjus šnipinėti vieną disidentą Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Sekmadienį paskelbti įtarimai, kilę bendrą tyrimą atlikus dienraščiams „The Washington Post“, „The Guardian“, „Le Monde“ bei kitoms žiniasklaidos priemonėms, kelia susirūpinimą dėl privatumo ir atskleidžia, kokiu mastu galima piktnaudžiauti privačios IT bendrovės programine įranga.

Nutekėjimą sudaro daugiau nei 50 tūkst. išmaniųjų telefonų numerių, kurie, kaip įtariama, nuo 2016 metų siejami su „NSO Group“ klientų interesais, nurodė naujienų organizacijos. Vis tik lieka neaišku, kiek prietaisų iš tikrųjų pateko į programišių akiratį ar buvo šnipinėjami.

„NSO Group“ paneigė atlikusi bet kokius neteisėtus veiksmus, teigdama, kad jai mesti kaltinimai yra „melagingi“.

Minėtame sąraše yra 15 tūkst. numerių Meksikoje, įskaitant siejamą su vienu nužudytu reporteriu, ir dar 300 Indijoje. Tarp pastarųjų yra politikų ir žinomų žurnalistų numerių.

Indijos vyriausybė 2019 metais po teismo proceso paneigė pranešimus, kad pasitelkdama kenkėjiškas programas šnipinėja savo piliečius. Praėjusią savaitę Naujasis Delis pakartojo, jog „įtarimai dėl vyriausybės vykdomos konkrečių asmenų stebėjimo neturi jokio konkretaus pagrindo; nėra jokios su tuo susijusios tiesos“.

„The Washington Post“ žiniomis, atlikus 37 sąraše esančių išmaniųjų telefonų teismo ekspertizę paaiškėjo, kad buvo „mėginimų [įsilaužti į tuos prietaisus], įskaitant sėkmingus“. Tarp jų buvo ir telefonai, priklausę dviem moterims, artimoms žurnalistui Jamalui Khashoggi (Džamalui Chašogdžiui), kuris 2018 metais buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Turkijoje Rijado pasiųstų smogikų.

„The Guardian“ duomenimis, sąraše esama numerių, priklausančių žiniasklaidos priemonių „Agence France-Presse“ (AFP), „The Wall Street Journal“, CNN, „The New York Times“, „Al Jazeera“, „El Pais“, „Associated Press“ (AP), „Le Monde“, „Bloomberg“, „The Economist“ ir „Reuters“ žurnalistams.

Apie programos „Pegasus“ pasitelkimą įsilaužiant į „Al Jazeera“ reporterių ir vieno Maroko žurnalisto telefonus anksčiau pranešė Toronto universiteto tyrimų centras „Citizen Lab“, taip pat teisių gynimo grupė „Amnesty International“.

Pirmosios apie duomenų nutekinimą laikraščius informavo Paryžiuje įsikūrusi ne pelno žurnalistikos organizacija „Forbidden Stories“ ir „Amnesty International“.

EK vadovė: šnipinėjimo programos „Pegasus“ afera būtų „visiškai nepriimtina“

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį sakė, kad šnipinėjimo programos skandalas yra „visiškai nepriimtinas“, jei visa tai tiesa.

„Reikia patikrinti, bet jei taip tikrai yra, tai – visiškai nepriimtina“, – reporteriams Prahoje sakė U. von der Leyen.

U. von der Leyen, kuri į Prahą atvyko pristatyti Europos Sąjungos patvirtinto, 7 mlrd. eurų vertės Čekijos atsigavimo po pandemijos plano, griežtai pasmerkė įtariamą išpuolį prieš žurnalistų telefonus.

„Laisva spauda yra tarp pagrindinių Europos Sąjungos vertybių“, – sakė ji po susitikimo su Čekijos premjeru Andrejumi Babišu.

Kaip šeštadienį pranešė VILNIUS TECH, prieš priimant aukštojo mokslo įstaigą į šią bendruomenę, du metus buvo vykdomas universiteto studijų vertinimas.

„VILNIUS TECH yra pirmasis universitetas Baltijos šalyse prisijungęs prie šios bendruomenės. Tinklas vienija 11 Europos šalių ir 28 elitinius universitetus, tarp kurių yra Delfto technikos universitetas, ENAC, Kranfieldo universitetas, Milano politechnikos universitetas, KTH karališkasis technologijų institutas, Turino politechnikos universitetas, Berlyno, Braunšveigo ir Dresdeno technikos universitetai“, – rašoma pranešime.

Aukštosios mokyklos teigimu, tinklo partneriai tyrinėja ir dalinasi žiniomis apie aviacijos ir kosmoso technologijas, o PEGASUS užtikrina efektyvią žinių ir informacijos sklaidą tarp universitetų.

„Tai visiems tinklo nariams suteikia galimybę gilinti žinias partnerių universitetuose. Įgytos patirtys padės ir toliau tobulinti studijų kokybę, bei užtikrinti ruošiamų aviacijos specialistų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – teigiama pranešime.