Atidėjo apdovanojimą

15-metė K.Valijeva su savo šalies rinktine iškovojo olimpinį komandų dailiojo čiuožimo varžybų auksą, pademonstravusi fenomenalų keturgubą šuolį („Salchow jump“).

Tačiau prizininkų apdovanojimo ceremonija buvo atidėta paaiškėjus, kad K.Valijevos organizme aptikta draudžiamo preparato pėdsakų.

Testas buvo atliktas pernai gruodį per Europos dailiojo čiuožimo čempionatą. Rusės mėginyje esą rasta trimetazidino – medžiagų apykaitą paveikiančio preparato, skiriamo gydant krūtinės anginą.

Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) jį yra uždraudusi (kaip hormonų ir metabolizmo moduliatorių), šis vaistas, be kita ko, gerina kraujotakos veiksmingumą ir gali padidinti ištvermę.

Tą, kuris skyrė talentingai sportininkei draudžiamą preparatą, reikia sodinti į kalėjimą.

Paskalos ar nusikaltimas?

„Paskalų nekomentuoju“, – pareiškė Rusijos dailiojo čiuožimo trenerė Eteri Tutberidzė, dirbanti ir su K.Valijeva.

„Gandai apie dopingą – spekuliacijos“, – vakar rytą tvirtino Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovas Markas Adamsas ir informavo, kad dėl K.Valijevos vyksta intensyvios TOK ir Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) konsultacijos su teisininkais.

„Jeigu tai tiesa – labai skaudu. Tai dūris į nugarą visai šaliai ir visiems mūsų sportininkams, – kalbėjo legendinė Rusijos čiuožėja Irina Rodnina. – Jeigu pasitvirtins, kad ji vis dėlto nesilaikė antidopingo taisyklių, daugiau nekalbėkime, kokia ji sportininkė, – K.Valijeva bus Rusijos įstatymų pažeidėja. Dopingo vartojimas – kriminalinis nusikaltimas, gresia ir įkalinimas. Mes stengiamės apsaugoti saviškius ir kol kas nieko nesame nubaudę pagal šį įstatymą, kuris pas mus galioja nuo 2016 m.“

Rusijoje keliantiems erzelį, esą tai politinis susidorojimas, keturiskart olimpinis biatlono čempionas Aleksandras Tichonovas atkirto: „Prisiminkime Sočio olimpiadą – tada irgi kalbėjome, kad mūsų olimpiečius žlugdo tendencingai, tačiau galiausiai šalis pralaimėjo teisme ir startuojame be savo vėliavos, be himno. Sėdintys Dūmoje verčiau pagalvotų, ką padaryti, kad mūsų įstatymas dėl dopingo būtų iš tiesų veiksmingas, o ne vien popieriaus pluoštas. Šis naujas atvejis – ne politinis susidorojimas, bet mūsų neraštingumo ir neatsakingumo rezultatas. Tą, kuris skyrė talentingai sportininkei draudžiamą preparatą, reikia sodinti į kalėjimą.“

Startavo debiutantės

Vakar moterų slidinėjimo 10 km laisvuoju stiliumi varžybose startavo olimpinių žaidynių debiutantės Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė.

Tarp 98 dalyvių 17-metė E.Savickaitė užėmė 89 vietą (38 min. 26,5 sek.), o 16-metė I.Dainytė – 91 (39 min. 07,04 sek.).

Aukso medalį iškovojo Norvegijos slidininkė Therese Johaug (28 min. 06,3 sek.). Tai iš viso penktas šios sportininkės olimpinis trofėjus ir antras Pekine (33-ejų norvegė anksčiau laimėjo skiatlono rungtį).

Vos 0,4 sek. nuo nugalėtojos atsiliko suomė Kerttu Niskanen ir 31,5 sek. – kita Suomijos olimpietė Krista Parmakoski.

2010 m. ir 2018 m. šios rungties olimpinė čempionė švedė Charlotte Kalla užėmė tik 20 vietą (30 min. 07,6 sek.). Latvė Patricija Eiduka liko 23 pozicijoje (30 min. 34,7 sek.), estė Keidy Kaasiku – 60 vietoje (32 min. 55,4 sek.).

Išbandymas: I.Dainytė – jauniausia Lietuvos olimpietė Pekino žiemos žaidynėse. V. Dranginio / LTOK nuotr.

Latvių duetas – ketvirtas

Per žingsnį nuo medalių liko dviviečių rogučių varžybose dalyvavę latviai Martinas Botas ir Robertas Plume.

Šis duetas užėmė 4 vietą, vos 0,865 sek. pralaimėjęs čempionams vokiečiams Tobiasui Wendlui ir Tobiasui Artlui bei truputį daugiau nei 0,3 sek. – bronzą pelniusiems austrams Thomasui Steu ir Lorenzui Kolleriui.

Antri buvo vokiečiai Tonis Eggertas ir Sascha Beneckenas, penkti – Latvijos atstovai broliai Juris ir Andris Šicai.

Vyrų ledo ritulio turnyro C grupėje Latvijos rinktinė 2:3 pralaimėjo Švedijos komandai, o slovakai 2:6 – suomiams.

B grupėje staigmeną pateikė danai, 2:1 palaužę čekus, o rusai tik po atkaklios kovos 1:0 privertė kapituliuoti šveicarus.

Startai

Vasario 11 d. Biatlonas: G.Leščinskaitė (7,5 km sprinto lenktynės).

11 d. Slidinėjimas: T.Strolia (15 km lenktynės klasikiniu stiliumi).

12 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (10 km sprinto lenktynės).

12 d. Dailusis čiuožimas: P.Ramanauskaitė ir D.Kizala (ledo šokiai, trumpoji programa).

13 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (12,5 km persekiojimo lenktynės).

13 d. Biatlonas: G.Leščinskaitė (10 km persekiojimo lenktynės).

13 d. Kalnų slidinėjimas: A.Drukarovas (didysis slalomas).

P.S. Varžybų tvarkaraštis – preliminarus, gali būti pokyčių.

Dėl K. Valijevos, kuri anksčiau šią savaitę olimpiadoje pelnė auksą savo šalies komandai, atvejo Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) spręs iki vasario 15-osios, kai 15-metė čiuožėja turi dalyvauti olimpiados individualiose rungtyse, sakoma Tarptautinės testavimo agentūros (ITA) pranešime.

Tai paaiškina, kodėl Pekine šią savaitę neįvyko medalių įteikimo dailiojo čiuožimo komandoms ceremonija.

T. Valijevos mėginyje buvo rasta trimetazidino – medžiagų apykaitą paveikiančio preparato, skiriamo gydant krūtinės anginą ar svaigulį. Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) jį yra uždraudusi, nes šis vaistas didina kraujotakos veiksmingumą ir gali padidinti ištvermę.

ITA nurodė, kad K. Valijeva mėginį pateikė per Rusijos čempionatą gruodžio 25 dieną, bet teigiamas testo rezultatas tarptautiniu mastu akredituotoje laboratorijoje nebuvo patvirtintas iki vasario 8-osios.

Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA) laikinai suspendavo K. Valijevą. Ji nebūtų galėjusi dalyvauti olimpiadoje, bet čiuožėja sėkmingai užginčijo sprendimą, todėl draudimas vasario 9 dieną buvo atšauktas.

Ji jau dalyvavo komandinėse varžybose ir tapo pirmąja per istoriją moterimi, atlikusia keturgubą šuolį olimpinėse varžybose. Tai padėjo rusų komandai laimėti.

Dabar TOK sako, kad užginčys sprendimą atšaukti K. Valijevos suspendavimą.

„Pagal Pasaulinį antidopingo kodeksą WADA, Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU), RUSADA ir TOK turi teisę Tarptautiniame sporto arbitražo teisme apskųsti sprendimą atšaukti laikiną suspendavimą. TOK pasinaudos savo teise pateikti apeliaciją“, – sakoma ITA pareiškime.

Kad K. Valijevos organizme buvo rasta draudžiamų širdies vaistų, anksčiau pranešė rusų žiniasklaida.

Pekino žaidynėse rusų sportininkai rungtyniauja kaip Rusijos olimpinio komiteto (ROK) komanda, nes jų šaliai buvo uždrausta dalyvauti dėl valstybės remtos didelio masto dopingo schemos, pasitelktos per 2014 metų Sočio olimpines žaidynes.

Norai buvo didesni

Vakar moterų biatlono 15 km individualias varžybas 25-erių G.Leščinskaitė užbaigė užėmusi 61 vietą.

Lietuvos olimpietės rezultatas – 51 min. 39,2 sek. Ji iš 20-ies taikinių prašovė keturis – po kartą nepataikė pirmoje ir antroje šaudykloje, dukart – ketvirtoje.

„Nusivyliau savo pasirodymu. Apmaudu, kad taip šaudžiau, nes sąlygos buvo normalios, be stipraus vėjo. Tikrai norėjau sukti mažiau baudos ratų, – kalbėjo Gabrielė. – Tai buvo gal net sunkiausios mano varžybos. Į kalną slidės labai sunkiai slydo, nuokalnės vietomis – apledėjusios, reikėjo būti visą laiką įsitempusiai, tai pareikalavo daug jėgų.“

Nuokalnės vietomis – apledėjusios, reikėjo būti visą laiką įsitempus, tai pareikalavo daug jėgų.

Penktadienį G.Leščinskaitės laukia 7,5 km sprinto varžybos. Jei lietuvei pavyktų patekti tarp 60 geriausiųjų, ji galėtų išmėginti jėgas ir 10 km persekiojimo lenktynėse.

Auksas – vokietei

Olimpine čempione tapo 33 metų vokietė Denise Herrmann (44 min. 12,7 sek., vienas netaiklus šūvis).

Sidabrą laimėjo prancūzė Anais Chevalier-Bouchet (nuo nugalėtojos atsiliko 9,4 sek., vienas netaiklus šūvis), bronzą pelnė norvegė Marte Olsbu Roeiseland (44 min. 28,0 sek., du netaiklūs šūviai).

Šaudyklose nė karto nesuklydo tik ukrainietė Irina Petrenko (bendroje įskaitoje užėmė 11 vietą) ir danė Ukaleq Astri Slettemark (53 vieta). Rusė Uljana Nigmatulina (78 vieta) prašovė net dešimt kartų.

2018 m. Pjongčango olimpinė čempionė švedė Hanna Oberg – šešiolikta. 43 vietą užėmė estė Tuuli Tomingas, 58 pozicijoje – latvė Baiba Bendika.

Per mačą – su kaukėmis

Neįprastai vyko Kanados ir Rusijos ledo ritulininkių rungtynės – abi komandos žaidė dėvėdamos medicinines veido kaukes.

Prieš varžybas Kanados atstovai pareikalavo, kad Rusijos rinktinė pateiktų naujausius COVID-19 testų rezultatus, nes anksčiau rusių gretose buvo teigiamų infekcijos atvejų.

Sąlygos: Kanados ir Rusijos ledo ritulininkės pripažino, kad žaisti dėvint medicinines veido kaukes – ekstremalus išbandymas. / AFP nuotr.

Rusijos olimpiečių vadovai pareiškė, kad neprivalo informuoti varžovių apie testavimą – esą tai organizatorių pareiga. Tuomet Kanados ekipa pareiškė nežaisianti.

Bendromis Tarptautinio olimpinio komiteto ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) pastangomis rastas kompromisas – rungtynes nuo dar didesnio skandalo išgelbėjo medicininės kaukės. Po daugiau nei valandą trukusių derybų surengtą mačą 6:1 laimėjo kanadietės.

„Viskas užsitęsė, nes vėlavo testų rezultatai. Juos gavome, kai buvo įpusėjęs antras kėlinys, visi tyrimų atsakymai – neigiami“, – teigė IIHF prezidentas Lucas Tardifas.

„Nesusipratimas su absurdo elementais“, – taip situaciją įvertino Kanados sporto žurnalistas Robas Longley.

Blykstelėjo penkiolikametė

Dailiojo čiuožimo komandų varžybas laimėjo Rusijos olimpiečiai, o išskirtinį pasirodymą surengė šios šalies atstovė Kamila Vasiljeva.

Penkiolikametė čiuožėja atliko keturgubą šuolį („Salchow jump“). Tai pirmas atvejis per visą žiemos žaidynių istoriją. Be to, K.Vasiljeva pademonstravo efektingą trigubų ir keturgubų šuolių (tulupų) seriją.

Rusijos rinktinė, kurią sudarė K.Vasiljeva, Markas Kondratiukas,  Anastasija Mišina ir Aleksandras Galiamovas, Viktorija Sinicina ir Nikita Kacalapovas, surinko 74 taškus. Antrą vietą užėmė amerikiečiai (65 tšk.), trečią – japonai (63 tšk.).

Ledo šokių varžybos, kuriose dalyvaus Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala, prasidės vasario 12-ąją.

Apmaudi latvio klaida

Į olimpinį rogučių sporto medalį pretendavęs latvis Kristeris Aparjodas per lemiamą važiavimą šiurkščiai suklydo ir nepateko tarp prizininkų.

Po trijų važiavimų K.Aparjodą ir trečioje vietoje buvusį Italijos sportininką Dominiką Fischnallerį skyrė vos 0,094 sek. Deja, Latvijos rogučių aso siekius sugriovė klaida ir jis galiausiai liko penktas.

Aukso medalį iškovojo vokietis Johannesas Ludwigas, sidabro – austras Wolfgangas Kindlas, bronzos – D.Fischnalleris. Į pirmą dešimtuką taip pat pateko latvis Gintas Berzinis (7 vieta).

Vakar moterų kalnų slidinėjimo slalomo giganto varžybose 35 vietą užėmė Estijos sportininkė Kaitlyn Vesterstein.

Sėkmingiausiai pasirodė švedė Sara Hector, antrą vietą užėmė italė Federica Brignone, trečią – šveicarė Lara Gut-Behrami. Varžybų nebaigė net 33 slidininkės.

Startų savaitė

Vasario 8 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (20 km individualios lenktynės).

8 d. Slidinėjimas: E.Savickaitė, I.Dainytė, M.Vaičiulis, T.Strolia (sprinto lenktynės laisvuoju stiliumi).

9 d. Kalnų slidinėjimas: G.Šinkūnaitė (slalomas).

10 d. Slidinėjimas: E.Savickaitė, I.Dainytė (10 km lenktynės klasikiniu stiliumi).

11 d. Biatlonas: G.Leščinskaitė (7,5 km sprinto lenktynės).

11 d. Slidinėjimas: T.Strolia (15 km lenktynės klasikiniu stiliumi).

12 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (10 km sprinto lenktynės).

12 d. Dailusis čiuožimas: P.Ramanauskaitė ir D.Kizala (ledo šokiai, trumpoji programa).

13 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (12,5 km persekiojimo lenktynės).

13 d. Biatlonas: G.Leščinskaitė (10 km persekiojimo lenktynės).

13 d. Kalnų slidinėjimas: A.Drukarovas (didysis slalomas).

P.S. Varžybų tvarkaraštis – preliminarus, gali būti pokyčių.

Duodamas interviu kinų žiniasklaidai V. Putinas neigė, kad jo vyriausybė vykdė didžiulio masto dopingo programą per 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes. Šiems faktams iškilus į viešumą, Rusija sulaukė įvairių sankcijų iš tarptautinių sporto institucijų.

„Rusija buvo ir yra ištikima tradicinėms olimpinėms vertybėms“, – sakė V. Putinas per interviu „China Media Group“ prezidentui ir vyriausiajam redaktoriui Shen Haixiongui (Šen Haisiongui).

„Nepritariame sporto politizavimui ir bandymams naudoti jį kaip spaudimo, nesąžiningos konkurencijos ar diskriminacijos įrankį“, – kalbėjo Rusijos vadovas.  

Jo interviu stenogramą paskelbė Kremlius.  

Rusija, kaip buvo nustatyta, per 2014 metų žiemos olimpiadą Sočyje vykdė valstybės remtą dopingo programą, todėl jai buvo uždrausta varžytis tarptautinėse varžybose.

Rusų pareigūnai, įskaitant V. Putiną, negali vykti į tarptautines varžybas, nebent yra pakviečiami varžybas organizuojančios valstybės vadovo. Kinijos lyderis Xi Jinpingas pakvietė V. Putiną atvykti.    

„Praktika, kai už atskirų asmenų įvykdytus nusižengimus skiriama kolektyvinė bausmė, yra nepriimtina“, – sakė V. Putinas. 

Rusijos atletams leidžiama varžytis kaip neutraliems sportininkams be Rusijos vėliavos ir himno, jei jie gali įrodyti, kad niekada nevartojo dopingo.

Rusų olimpiečių komanda žaidynėse dalyvaus ROC pavadinimu. ROC – Rusijos olimpinio komiteto akronimas anglų kalba (Russian Olympic Committee).

Pekinas ir Maskva pasmerkė olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą, kurį paskelbė keletas Vakarų valstybių, protestuodamos prieš Kinijos elgesį su uigūrais ir kitomis daugiausia musulmoniškomis mažumomis Sindziango regione, taip pat politines represijas Honkonge.

V. Putinas pernai tapo pirmuoju užsienio lyderiu, patvirtinusiu, jog dalyvaus penktadienį vyksiančioje Pekino olimpiados atidarymo ceremonijoje.

Abu lyderiai susitiks penktadienį Kinijos sostinėje, jų šalims siekiant palaikyti kuo glaudesnius ryšius ir sulaukiant vis daugiau kritikos iš Vakarų.

„Vyriausybė nusprendė, kad mes nedalyvausime žiemos olimpinėse žaidynėse Kinijoje... Ne paslaptis, kad mes Danijoje esame labai susirūpinę žmogaus teisių padėtimi Kinijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

Praėjusį mėnesį virtinė Vakarų šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija ir Jungtinė Karalystė, paskelbė nesiųsiančios į Pekino olimpiadą savo politinių atstovų, protestuodamos prieš Kinijos elgesį su uigūrais ir kitomis daugiausia musulmoniškomis mažumomis Sindziango regione.

Diplomatinis boikotas neužkerta kelio atletams dalyvauti olimpiadoje. Tačiau šis žingsnis smarkiai supykdė Pekiną, kuris įspėjo Vakarų šalis, kad jos pasigailės dėl tokio sprendimo.

Kinija diplomatinį boikotą vadina „politinėmis manipuliacijomis“, iš esmės prieštaraujančiomis pagrindiniams olimpinio judėjimo principams.

Pekino žiemos olimpiada vyks vasario 4–20 dienomis, paralimpinės žaidynės – kovo 4–13 dienomis.

Palaikė ne vien gerbėjai

Pirmą sykį neigiamą Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos atsakymą A.Reed išgirdo pernai vasarą. Nesėkmingas buvo ir antras bandymas.

„Gavome atsakymą dėl mano partnerės Allison naujo prašymo suteikti jai Lietuvos pilietybę. Deja, žinutė vėl buvo neigiama. Labai gaila, netekome galimybės atstovauti Lietuvai artėjančiose žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine“, – sausio 3-iąją socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė S.Ambrulevičius.

Ledo šokėjai, jų gerbėjai, Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) vadovė Lilija Vanagienė tikėjosi, kad šįkart Prezidento sprendimas bus palankus A.Reed ir S.Ambrulevičiui, jau iškovojusiems šaliai kelialapį į vasarį Kinijoje vyksiančią XXIV žiemos olimpiadą.

Sportininkų siekį palaikė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Labai gaila – netekome galimybės atstovauti Lietuvai artėjančiose žiemos olimpinėse žaidynėse.

„Dailiojo čiuožimo vienos šalies porų yra mažuma, tai gali sau leisti tik didžiausios čiuožimo valstybės, tačiau net jose susikuria mišrūs duetai. Palaikau S.Ambrulevičių, jis tikrai nusipelnė dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Būtų šaunu, kad Allison gautų Lietuvos pilietybę, gal tai būtų dar viena pora, kaip Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Dailusis čiuožimas – viena žiūrimiausių ir vaizdingiausių sporto šakų žiemos žaidynėse, Lietuvos prestižui tai labai svarbu“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.

Neįžvelgė nuopelnų

Prezidentas, atsižvelgęs į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, išimties tvarka A.Reed pilietybės nesuteikė, nes neįžvelgė amerikietės ypatingų nuopelnų Lietuvos Respublikai.

Be to, įstatyme nėra prielaidos, kad suteikiant šalies pilietybę žiūrima į galimus būsimus nuopelnus.

„Prezidentas gali nesutikti su Komisijos rekomendacija, bet jį saisto priesaika laikytis Konstitucijos. Atsisakymas suteikti pilietybę išimties tvarka grįstas Konstitucinio Teismo (KT) suformuota doktrina. Kalbama ne tik apie nuopelnus, bet ir integravimąsi, kad asmuo būtų su Lietuva susijęs, kad pilietybė būtų reikalinga ne jo asmeniniam interesui, karjeros siekiams realizuoti, o tam, kad žmogus nori būti mūsų bendruomenės nariu“, – „Kauno dienai“ yra sakiusi Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė, buvusi KT teisėja Toma Birmontienė.

Šansas kitai porai

LČF vadovė L.Vanagienė užsiminė, kad A.Reed trečiąkart kreipsis į prezidentūrą.

Lietuvos olimpinės rinktinės, dalyvausiančios Pekino žiemos olimpiadoje, paraiška turi būti patvirtinta šį mėnesį.

A.Reed ir S.Ambrulevičiaus iškovotas kelialapis tikriausiai teks ledo šokėjams Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai.

Dėl pandemijos atidėta Tokijo olimpiada praėjusią vasarą vyko faktiškai tuščiuose stadionuose. Tačiau vasarį vyksiančių Pekino žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai žada įsileisti žiūrovus, nors – tik Kinijoje gyvenančius žmones. 

Kol kas nebuvo paskelbta jokios oficialios informacijos, kiek žiūrovų bus įleidžiama į žaidynių objektus, todėl paviešintos taisyklės dėl 18 tūkst. žmonių talpinančio Nacionalinio uždaro stadiono, kuriame vyks ledo ritulio varžybos, leidžia susidaryti tam tikrą bendrą vaizdą. 

Į ledo areną bus įleidžiami tik pasiskiepiję žiūrovai, kurie taip pat turės pateikti neigiamą testo dėl COVID-19 rezultatą, pranešė laikraštis „Global Times“, remdamasis stadiono vadovu.

Žiūrovams numatyta maždaug 6 tūkst. sėdimų vietų, tačiau jų skaičius gali būti sumažintas arba rungtynės gali vykti apskritai be žiūrovų – tai priklausys nuo „epidemiologinės padėtis Pekine ir visoje šalyje olimpiados metu“, valstybiniam laikraščiui sakė arenos atstovas Lei Mingas.   

Kinija, kur 2019 metų pabaigoje pirmą kartą buvo aptiktas naujasis koronavirusas, iki šiol taiko griežtas ligos kontrolės priemones – kitaip nei dauguma šalių, bandančių išmokti gyventi su virusu.

Iki žaidynių likus tik kiek daugiau nei 60 dienų, daugiausiai gyventojų turinti pasaulio valstybė nešvelnina savo „nulinės tolerancijos“ dėl COVID-19 strategijos.

Tūkstančiai atletų, žiniasklaidos atstovų ir olimpiados dalyvių iš užsienio, vos atvykę, pateks į uždarą „burbulą“, apimsiantį su žaidynėmis susijusius rajonus, stadionus, apgyvendinimo, maitinimo vietas, atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Jie bus kasdien testuojami.

Aptarnaujantis personalas pateks į uždarą žaidynių „burbulą“ iki olimpiados likus „kažkiek dienų“ ir negalės jo palikti, kol baigsis kovą vyksianti paralimpiada, sakė Lei Mingas.  

Bus draudžiami kontaktai su žmonėmis, esančiais už „burbulo“.

Pekino žiemos olimpiada vyks vasario 4–20 dienomis, paralimpinės žaidynės – kovo 4–13 dienomis.

„Aš nevyksiu, kiek žinau tokių planų neturi ir kiti Vyriausybės atstovai“, – cituojama ministrė, plačiau nekomentavusi sprendimo.

Į Kiniją, pasak portalo, nekeliaus ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, skridęs į Tokiją per šiemet vykusias vasaros olimpines žaidynes.

BNS primena, kad septyniolika valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių praėjusią savaitę kreipėsi į politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, ragindami boikotuoti vasarį Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.

Aš nevyksiu, kiek žinau tokių planų neturi ir kiti Vyriausybės atstovai.

Kreipimosi autorių teigimu, prestižiniai sporto renginiai negali vykti autoritarinėse valstybėse, kur nepaisoma žmogaus teisių, o sportas bandomas panaudoti savo įvaizdžiui gerinti.

Žmogaus teisių aktyvistai tvirtina, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų laikomi perauklėjimo stovyklose Sindziango regione. Jie kaltina Kinijos valdžią varžant šių asmenų teisę išpažinti savo tikėjimą ir jų laisves.

Pekinas atmeta šiuos kaltinimus kaip neatitinkančius tikrovės ir nepagrįstus.

XXIV žiemos olimpinės žaidynės vyks 2022 metų vasario 4–20 dienomis Pekine ir šalia esančiuose Hebėjaus provincijos miestuose.

Pastaraisiais metais prastėję Lietuvos ir Kinijos santykiai pasiekė naujas žemumas, Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę.

Medalių neiškovojo

2014-aisiais Sočyje ir 2018-aisiais Pjongčange mūsų šaliai atstovavo po devynis žiemos olimpiečius.

Rusijoje startavo ledo šokėjai, kalnų ir lygumų slidininkai, biatlonininkai ir čiuožėja trumpuoju taku, Pietų Korėjoje – keturi biatlonininkai, trys lygumų ir du kalnų slidininkai.

Sėkmingiausiai pasirodė biatlonininkas Tomas Kaukėnas (Pjongčange – 13 vieta), greitojo čiuožimo atstovė Agnė Sereikaitė (Sočyje – 16 vieta).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsiškiams dar nepavyko iškovoti žiemos žaidynių medalio. Arčiausiai svajonės buvo ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (penkta vieta 2002 m. Solt Leik Sityje).

Didelis dėmesys skiriamas tvarumui – žiemos žaidynėms atnaujintos ir pritaikytos Pekino vasaros olimpiados bazės.

Siekia pilietybės

Kelialapį į Pekiną iškovoję ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius šiomis dienomis dalyvauja "Grand Prix" kategorijos varžybose Grenoblyje (Prancūzija).

Lietuvos pora pakviesta ir į lapkričio 26–28 d. Sočyje vyksiantį "Grand Prix" etapą, kuriame taip pat startuos 2021 m. pasaulio čempionai Viktorija Sinicina ir Nikita Kacalapovas (Rusija), 2019 m. Europos čempionato prizininkai Charlene Guignard ir Marco Fabbri (Italija), 2018 m. Keturių kontinentų čempionai Kaitlin Hawayek ir Jeanas-Lucas Bakeris (JAV).

Spalį Allison ir Saulius iškovojo tarptautinių dailiojo čiuožimo varžybų "Budapest Trophy" sidabro medalius.

Tačiau A.Reed kol kas neturi Lietuvos pilietybės. Jeigu ji amerikietei nebūtų suteikta, čiuožėja negalėtų atstovauti mūsų šaliai olimpinėse žaidynėse.

Pamaina: jeigu A.Reed ir S.Ambrulevičiui nepavyks tapti olimpiečiais, juos pakeis P.Ramanauskaitė ir D.Kizala. / LČF nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė pirmą A.Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka, bet šalies Čiuožimo federacija kreipsis dar kartą.

Jeigu atsakymas vis tiek būtų neigiamas, A.Reed ir S.Ambrulevičių olimpiadoje pakeistų Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala.

Aplenkė favoritą

T.Kaukėnas kartu su bendražygiais Vytautu Strolia, Karoliu Dombrovskiu ir Linu Baniu jau ruošiasi 2022-ųjų olimpiniams startams.

Pirmos sezono varžybos – Norvegijos slidinėjimo kurorte Šjušene. Blykstelėjo V.Strolia, nė karto nesuklydęs šaudykloje ir 10 km sprinto rungtį užbaigęs 13 vietoje bei aplenkęs favoritą – pasaulio čempioną norvegą Sturlą Holmą Laegreidą (20 vieta). T.Kaukėnas buvo 26-as, K.Dombrovskis – 58-as, L.Banys – 72-as.

"Jaučiu, kad galiu pasirodyti dar geriau, juo labiau kad šioms varžyboms visiškai nesiruošėme – spalio mėnuo buvo skirtas tik pratyboms ant slidžių", – sakė V.Strolia.

Gali būti, kad olimpinėje Lietuvos biatlonininkų komandoje bus ir viena ar net dvi moterys, greičiausiai – Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė.

Norvegijoje naują sezoną sėkmingiau pradėjo G.Leščinskaitė: 7,5 km sprintas – 35 vieta, o N.Kočergina buvo 54-a.

Pasaulio taurės varžybų pirmas etapas numatytas lapkričio 26–28 d. Švedijoje.

Startavo Austrijoje

Reitingo taškus pasaulio taurės varžybose kaupia ir kalnų slidininkai, tarp jų – Lietuvos sportininkas Andrejus Drukarovas.

Karjera: A.Drukarovas ruošiasi savo antrai žiemos olimpiadai. / "Facebook" nuotr.

22-ejų olimpietis (Andrejus dalyvavo 2018 m. žiemos žaidynėse) jau startavo Austrijoje.

Zeldeno mieste buvo surengtas pirmas pasaulio taurės varžybų etapas. A.Drukarovas užėmė 59 vietą (aplenkė tik du varžovus), dar dešimt kalnų slidininkų finišo nepasiekė. Iki pirmo 30-uko, kuris tęsė kovą dėl įskaitos taškų, A.Drukarovui pristigo tik 1,89 sek.

Prie kalnų miestelio Lecho įrengtoje trasoje įvyko antro etapo lenktynės. Paralelinio slalomo varžybas A.Drukarovas užbaigė 47-oje vietoje, aštuoni slidininkai nefinišavo. Iki 16-os vietos, garantavusios teisę dalyvauti kitame etape, Andrejui pritrūko 1,17 sek.

"Noriu iškovoti taškų pasaulio ir Europos taurių varžybose, o Pekino žaidynėse prasibrauti į didžiojo slalomo rungties dvidešimtuką", – teigė Andrejus.

Kelialapį į Pekiną gaus ir viena Lietuvos kalnų slidininkė. Teisė dalyvauti olimpiadoje greičiausiai teks septyniolikmetei Gabijai Šinkūnaitei.

Ji Druskininkų "Snow" arenoje surengtame Baltijos šalių kalnų slidinėjimo taurės pirmame etape laimėjo jaunimo (iki 21 metų) varžybas, tarp suaugusiųjų buvo antra, o paralelinio slalomo rungtį užbaigė trečia.

Varžėsi Suomijoje

Kandidatai vykti į Pekiną – lygumų slidininkai Tautvydas Strolia ir Modestas Vaičiulis bei Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė.

Praeitą savaitę Vuokatyje (Suomija) surengtose Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) varžybose Lietuvos vyrai išmėgino jėgas 1,4 km sprinto rungtyje, tačiau į finalininkų šešetą nepateko: Modestas užėmė 16 vietą, Tautvydas – 21-ą.

Pasaulio taurės varžybos prasidės kitą savaitę Suomijoje.

Padės robotai

"Spalio pabaigoje įvykusioje Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos generalinės asamblėjos sesijoje buvo pateikta informacija, kaip Kinija ruošiasi žiemos žaidynėms. Procesas vyksta sklandžiai, sporto bazės – nepriekaištingos, – interviu "Olimpinei panoramai" sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Didelis dėmesys skiriamas tvarumui. Tai vienas esminių Tarptautinio olimpinio komiteto prioritetų. Buvo stengiamasi išnaudoti jau esančias erdves, atnaujinti ir pritaikyti 2008 m. Pekino vasaros žaidynėse naudotas bazes."

Pagrindinė organizatorių užduotis – užtikrinti visų dalyvių saugumą.

"Epidemiologiniai reikalavimai bus dar griežtesni nei per Tokijo olimpiadą. Visiškai nepasiskiepiję žaidynių dalyviai išvengs 21 dienos karantino, tačiau kasdien privalės atlikti COVID-19 testus, o keliauti galės tik specialiu transportu. Visiems be išimčių bus privalu visą laiką dėvėti kaukę, išskyrus treniruojantis, dalyvaujant varžybose ar valgant. Bus suformuoti trys uždari vadinamieji burbulai – Pekine, Jančinge ir Džangdziakou, į kuriuos pašaliniai asmenys negalės patekti", – papasakojo LTOK vadovė.

Sporto arenų dezinfekavimo darbams, lankytojų kūno temperatūros ir QR kodų patikrai kinai pasitelks robotus.

XXIV žiemos olimpiados ugnis savo kelionę pradėjo senovės Olimpijoje. Pirmasis deglą nešė Graikijos slidininkas Ioannis Antoniou, iš jo  estafetę perėmė Kinijos atletas – greitojo čiuožimo trumpuoju taku dvylika kartų pasaulio čempionas Li Jiajunas.

Ceremoniją buvo sutrikdę protestuotojai, išskleidę Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu "Genocidui – ne".

Tibetas šimtmečius būdavo tai nepriklausomas, tai kontroliuojamas Kinijos, teigiančios, kad ji 1951-aisiais esą taikiai išlaisvino šį regioną, sukūrė jame infrastruktūrą, švietimo sistemą. Tačiau daug tibetiečių ir juos palaikanti pasaulio bendruomenė kaltina Kinijos vyriausybę politinėmis, religinėmis represijomis ir kultūros naikinimu.

"Trapiame, kupiname konfliktų ir nepasitikėjimo pasaulyje olimpinės žaidynės visada statys tiltus, jungiančius žmones. Taikdariškos misijos siekis – kad žaidynės būtų politiškai neutrali arena. Taip buvo praeityje, tai aktualu ir šiais laikais", – kalbėjo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Tikimasi, kad Lietuvos rinktinę sudarys keturi biatlonininkai, tiek pat slidininkų, ledo šokių pora ir galbūt snieglentininkas.

Vėliau Atėnuose, prie Akropolio, suliepsnojo simbolinis aukuras. Galiausiai deglas perduotas Pekino delegacijai, olimpinė ugnis nuskraidinta į Kiniją.

Planuojama, kad kitąmet žiemos žaidynėse, kurios numatytos vasario 4–20 d., dalyvaus beveik 3 000 sportininkų, atstovausiančių 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams. Bus surengtos septynių sporto šakų penkiolikos disciplinų rungtys, išdalyti 109 medalių komplektai ‒ septyniais daugiau nei per 2018 m. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes.

Tikimasi, kad Lietuvos rinktinę sudarys keturi biatlonininkai, tiek pat slidininkų, ledo šokių pora ir galbūt snieglentininkas.

Atrankos barjerą yra įveikę ir olimpinį kelialapį šaliai iškovoję tik ledo šokėjai Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, tačiau čiuožėja amerikietė kol kas neturi Lietuvos pilietybės. Atsarginis variantas – Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė. Kuri pora vyks į Pekiną, turėtų paaiškėti iki 2022-ųjų sausio 20-osios.