Vulkanologai užfiksavo 13 atskirų sprogimų, pabudus Sinabungo ugnikalniui, išmetusiam virš Sumatros pelenų, dūmų ir nuolaužų į 5 km aukštį.

Pasak valdžios institucijų, tiesioginio pavojaus gyventojų gyvybei ar turtui nebuvo, kadangi pastaraisiais metais 5 km spindulio teritorija aplink ugnikalnį nebuvo gyvenama.

Jokių nurodymų evakuotis nebuvo duota, taip pat negauta pranešimų apie oro susisiekimo sutrikimus.

Tačiau vietos gyventojai vis tiek nusprendė nerizikuoti.

„Gyventojai yra išsigandę, daugelis lieka namuose, kad išvengtų tirštų ugnikalnio pelenų“, – naujienų agentūrai AFP sakė 41 metų Roy Bangunas (Rojus Bangunas).

Muhammadas Nurulas Asrori (Muhamadas Nurulas Asroris) iš Sinabungo stebėjimo tarnybos sakė, kad antradienį pastebėtas dūmų ir pelenų kamuolys buvo didžiausias, kokį jis yra matęs nuo 2010 metų. Pareigūnas perspėjo, kad šis kamuolys gali dar labiau išsiplėsti.

„Didelis lavos kupolas bet kuriuo metu gali susprogti ir sukelti didesnę karštų debesų laviną“, – pažymėjo jis.

2 460 metrų aukščio Sinabungo ugnikalnis buvo neaktyvus kelis šimtmečius iki pabudimo 2010 metais. Tas išsiveržimas pareikalavo dviejų žmonių gyvybių.

Po to jis vėl išsiveržė 2013 metais ir nuo to laiko išliko labai aktyvus.

2014 metais įvykęs išsiveržimas pražudė mažiausiai 16 žmonių, o 2016 metais per ugnikalnio išsiveržimą gyvybės neteko septyni žmonės.

Indonezijoje – daugiau kaip 17 tūkst. salų ir salelių turinčiame archipelage – yra beveik 130 veikiančių ugnikalnių.

Ši Pietryčių Azijos valstybė priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvumu.

Javoje esantis Merapis – pasaulio vienas aktyviausių ugnikalnių – šią savaitę taip pat išsiveržė, o vienu iš jo šlaitu liejosi lava.