„Šiandien baigiu mokyklą, o tai reiškia, kad nebegalėsiu rengti mokyklinio streiko dėl klimato. Tuomet tai paskutinis mano mokyklinis streikas“, – socialiniame tinkle paskelbtame pareiškime sakė G. Thunberg.

Pasaulinio judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future) iniciatorė G. Thunberg taip pat sakė, kad neketina visiškai atsisakyti protestų.

„Aš ir toliau protestuosiu penktadieniais, nors techniškai tai nebebus mokykliniai streikai. Tiesiog neturime kitos išeities, kaip tik daryti viską, ką galime“, – sakė dvidešimtmetė ir pridūrė: „Kova tik prasidėjo.“

Gretai Thunberg buvo tik 15 metų, kai prie Švedijos parlamento Stokholme ji pradėjo savo mokyklinius streikus dėl klimato.

„Kai 2018 metais pradėjau streikuoti, negalėjau net pagalvoti, prie ko tai prives“, – sakoma jos pareiškime.

Kartu su nedidele jaunimo grupe ji įkūrė judėjimą „Penktadieniai už ateitį“, kuris greitai tapo pasauliniu reiškiniu.

„2019 metais milijonai jaunuolių streikavo dėl klimato ir išėjo į gatves daugiau nei 180 šalių“, – sakė G. Thunberg.

Be savo klimato streikų, jaunoji aktyvistė nuolat priekaištauja vyriausybėms ir politikams, kad šie netinkamai sprendžia klimato problemas.

Kovo pabaigoje ji pasmerkė tai, ką pavadino precedento neturinčia lyderių išdavyste po to, kai buvo paskelbta naujausia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) – Jungtinių Tautų patariamosios grupės klimato klausimais – ataskaita.

„Tai pirmosios mūsų eitynės šiemet“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo judėjimo atstovė kaunietė Saulė Zokaitė.

„Siekiame, kad būtų imtasi veiksmų kovojant su klimato kaita. Norime, kad Lietuvos politikai neužsimerktų prieš šią problemą, o imtų ją ir spręstų“, – kalbėjo mergina.

Ji akcentavo, kad klimato kaita yra tiek įsibėgėjusi, kad jai sustabdyti nepakanka pavienių žmonių pastangų ir atsakingumo. „Reikia sisteminių pokyčių norint išsaugoti mūsų Žemę“, – sakė aktyvistė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kuo didesnė visuomenės supras, kad nebegalime sėdėti sudėję rankų, kad turime veikti jau dabar, o ne laukti geresnių laikų ar rytojaus, tuo didesnis spaudimas bus politikams imtis visuotinių pokyčių.

„Kelionė tvarumo link yra viso gyvenimo kelionė“, – neslėpė S. Zokaitytė, tačiau be reikšmingų pastangų ir ryžtingų sprendimų sulauksime liūdnų klimato pokyčių pasekmių, kurias galime stebėti jau ir dabar.

Veikdami po vieną galime pasijauti bejėgiai, tačiau veikdami kartu turime milžinišką galią.

Pašnekovė, paklausta, ar per pastaruosius kelerius metus, kai užgimė judėjimas, pastebėjo teigiamų pokyčių, galinčių turėti įtakos klimato kaitai.

„Europoje vis daugiau politikų pradėjo apie tai kalbėti. Atsirado Žaliasis kursas“, – teigė S. Zokaitė, prabilusi apie ES šalių susitarimą siekti tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu ir modernia, efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika.

„Bet Žaliasis kursus nėra pakankamas. Jis kol kas geriausia, ką turime, bet šalių įsipareigojimai – per maži“, – konstatavo mergina. 

Klimato aktyvistai, ruošdamiesi šiandienos eitynėms, vardijo kovojantys už klimato teisingumą, gamtą, gyvūniją, socialinį teisingumą, už žemę, meilę kiekvienam, atsakingą laisvę, švarų oro gurkšnį, gyvybę, už vienodas galimybes ir šviesesnį rytojų.

Eitynės prasidėjo Rotušės aikštėje ir pajudėjo Nepriklausomybės aikštės link.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Susiburiame dėl vieno svarbaus tikslo, kad svarbiausia krizė žmonijos istorijoje būtų pradėta spręsti čia ir dabar! Veikdami po vieną galime pasijauti bejėgiai, tačiau veikdami kartu turime milžinišką galią“, – akcentavo aktyvistai.

„Penktadieniai už ateitį“ – pasaulinis judėjimas, kovojantis už klimatą, gamtos ir visuomenės gerovę. Aktyvistai reikalauja valdžios paskelbti nepaprastąją klimato padėtį bei imtis veiksmų kovojant su klimato krize ir aplinkosauginėmis problemomis.