Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime priėmė protokolinį sprendimą dėl pensijų didinimo 2022-2024 metais. Planuojama, kad konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.

Ministerijos Vyriausybei pristatytame projekte nurodoma, kad pakoregavus indeksavimo mechanizmą, vidutinė pensija kitąmet siektų 461,9 euro, 2023 metais – 498,8, 2024 metais – 534,1 euro. Modelio nekeitus, anot ministerijos, vidutinė pensija siektų atitinkamai 447,56, 480,19 ir 511,3 euro.

Tuo metu vidutinė pensija su būtinuoju stažu kitais metais siektų 486,3 euro, 2023 metais – 526,8 euro, 2024 metais – 565,9 euro. Be pokyčių pensija su būtinuoju stažu atitinkamai siektų 478,11, 514,54 ir 549,56 euro.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad taikant tik automatinį indeksavimą „Sodros“ biudžetas pildytųsi gana sparčiai, todėl norima, esant teigiamam „Sodros“ biudžeto rezultatui, jį nukreipti ne į rezervą, o skirti spartesniam pensijų didinimui.

„Matome, kad šiuo metu „Sodros“ rezervas, taikant tik automatinį indeksavimą, pildytųsi gana ženkliai. Bet, matyt, esamomis aplinkybėmis nebūtinai tai yra labai efektyvu ir prasminga, todėl norime pasitarti dėl krypties trejiems metams, kaip galėtume tą „Sodros“ perviršį panaudoti gerinant skurdą patiriančių senjorų padėtį“, – pasitarime sakė M. Navickienė.

Anot jos, pačio pensijų indeksavimo mechanizmo keisti nesiūloma, tačiau norima jį patobulinti taip, kad didėtų sumokėtų „Sodros“ įmokų įtaka pensijos dydžiui bei būtų nustatyta universali bazinė pensija.

„Didžiausią pokytį matytume mažiausioms pensijoms ir daugiau įmokų mokėjusiems asmenims“, – sakė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad bazinės pensijos keitimas kainuotų 49 mln. eurų, dar 18 mln. eurų būtų reikalinga neįgaliesiems, nes sistema būtų taikoma ir jiems.

Anot ministerijos, dėl spartesnio pensijų indeksavimo skurdo lygis jau 2022 metais sumažėtų 4,4 proc. Skaičiuojama, kad 2024 metais bazinė pensija sudarytų 89 proc. minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kai šiemet sudaro 76 proc.

Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

„Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc.: su būtinuoju stažu – 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija – 38 eurais iki 415 eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje buvo 614 tūkst. senatvės pensininkų.

Vyriausybės pasitarimas:

Tokiam indeksavimu pernai yra pritaręs Seimas, tačiau lėšos tam nei 2021 metų valstybės, nei „Sodros“ biudžete nenumatytos. 249 mln. eurų numatyta tik automatiniam pensijų indeksavimui 7,17 procento.

„Pagal prezidento siūlymą reikėtų 67 mln. eurų iš abiejų – ir „Sodros“ (45 proc.), ir iš valstybės biudžeto (55 proc.)“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.

Biudžeto ir finansų komitete dirbanti konservatorė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad nauja Vyriausybė turės svarstyti, ar numatyti papildomas lėšas.  

„Jeigu įstatymas yra, nepakeistas, biudžete tie pinigai turi būti numatyti. Prie tokio didelio deficito  apskritai reikia įvertinti visas galimybes. Biudžetą svarstys Vyriausybė ir įvertins, ar numatyti papildomas lėšas, ar ne“, – BNS teigė parlamentarė.

Ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė komitete anksčiau yra sakiusi, kad papildomas bazinės pensijos indeksavimas 2021 metų biudžete nenumatytas dėl ekonominio neapibrėžtumo.  

G. Nausėda siūlė papildomai – 1,91 procentinio punkto – indeksuoti ir bazinę pensiją, ir papildomą dalį – ir taip sparčiau didinti pensijas. 

Bendroji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės.