„Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių fondų valdytojų grąža buvo teigiama. Gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų nei turėjo sukaupę praėjusių metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Antros pakopos pensijų fondų vidutinė grąža pirmąjį ketvirtį siekė 4,1 proc., trečios pakopos – 3,34 proc.  

Praėjusiais metais antros pakopos fondų turto vidutinė grąža buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc.

INVL investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas tikisi, kad 2023 metais vidutinė metinė grąža bus teigiama.

Istoriškai trys iš keturių metų investuotojams yra sėkmingi, tai 75 proc. tikimybė, kad 2023 metai fondams bus pelningi.

„Istoriškai trys iš keturių metų investuotojams yra sėkmingi, tai 75 proc. tikimybė, kad 2023 metai fondams bus pelningi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Rūkas.

Antroje pakopoje didžiausią grąžą uždirbo didžiausią dalį akcijų galintys turėti jauniausių dalyvių fondai: 21–27 metų amžiaus grupės fondai – 5,04 proc., 28–34 metų – 97 proc., 35–41 metų – 4,8 proc., o 42–48 metų – 4,76 proc.

Pasak T. Gudaičio, rizikingesni vertybiniai popieriai svyruoja labiau, tačiau būtent jų kotiruotėms sumažėjus paskesnis atsispyrimas būna ryškesnis.

„Didesnę šių antros pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį. Svyravimams labiau atsparios, daug konservatyvesnės obligacijos metų pradžioje taip pat judėjo teigiama kryptimi, tik kukliau“, – LIPFA pranešime teigia T. Gudaitis.

Didesnę šių antros pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį.

49-55 metų amžiaus gyventojų fondai sausį–kovą uždirbo 3,98 proc. grąžą, 56–62 amžiaus – 2,73 proc., o 63–69 metų –  1,65 proc. Nuo pastarųjų vos atsiliko turto išsaugojimo fondų grupė, jos investicijų grąža pirmąjį ketvirtį sudarė 1,59 proc.

Nuo veiklos pradžios antros pakopos fondai kaupiantiesiems uždirbo 1,6 mlrd. eurų investicijų grąžą.

Tuo metu trečioje pakopoje didesnės akcijų dalies fondai šiemet augo 4,48 proc., mišraus investavimo – 2,24 proc., o mažesnės rizikos augimas siekė 1,15 proc.

Anot T. Gudaičio, bendras fondų turtas metų pradžioje viršijo 6 mlrd. eurų.

LIPFA neigiamai vertina Finansų ministerijos pasiūlymą ateityje gyventojams neleisti susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus.

„Tie pasiūlymai yra buhalteriniai pasiūlymai, skaičiuojama debitas su kreditu, kiek mokesčių bus surinkta. Bet mes norime žiūrėti, kokius makroekonominius tikslus norima išspręsti su mokesčių tarifais“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.

Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba apie 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų, veikia  šešios fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

Trečios pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

„Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nors šių metų pirmąjį ketvirtį reikšmingai sumažėjo 2019 m. uždarbis, tačiau jau antrąjį ketvirtį rinkos grįžo į anksčiau buvusią padėtį, leisdamos pensijų fondams bent iš dalies susigrąžinti tai, kas buvo prarasta. Vertinant pensijų fondų vienetų vertes nuo 2019 m. pradžios, visų jų pokyčiai yra teigiami“, – sako Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė.

Jauniausių dalyvių amžiaus grupių pensijų fondų vertė per 2020 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 6,42 iki 6,91 proc., o vyresnių amžiaus grupių dalyvių vertės mažėjo nuosaikiau: 1961–1967 m. grupės sumenko 4, o 1954–1960 m. – 1,88 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertė sumažėjo 1,23 proc.

Lietuvos banko pranešime pažymima, kad antrojo ketvirčio rezultatai buvo teigiami ir jaunesnių dalyvių amžiaus grupių sudarė po daugiau nei 12 proc. 1961–1967 m. grupės – 8,66, o 1954–1960 m. – 4,52 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonduose vieneto vertės pokytis taip pat buvo teigiamas ir sudarė 3,9 proc.

III pakopos pensijų fondų vidutinė pirmojo pusmečio grąža buvo neigiama ir sudarė 3,73 proc. Labiausiai sumažėjo akcijų fondų vertė – 6,74, mišraus investavimo pensijų fondų – 2,52, o obligacijų pensijų fondai – vos 0,66 proc.

Pažymėtina, kad pradėta skelbti paskutinių 15 m. vidutinė metinė grąža: penkių pensijų fondų, veikiančių ilgiau nei 15 metų, rezultatai buvo teigiami ir atskirų fondų svyravo nuo 0,24 iki 4 proc.