Sprendimą palaikė 15 tarybos narių, vienas balsavo prieš, šeši politikai susilaikė.

Praėjusiame posėdyje spalį tarybos nariai klausimą atidėjo, nes baiminosi, jog perdavus valstybei GMP įrangą jos turtas bus išdalintas kitiems regionams.

Klaipėdos GMP stočiai priklauso 18 transporto vienetų, dispečerinė ir visa reikiama įranga.

Uostamiesčio politikų nuomonę pakeitė Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriuo atsakyta į nuogąstavimus.

Anot savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, ministerijos rašte gauti patvirtinimai dėl darbuotojų darbo santykių tęstinumo naujoje įstaigoje su visais darbuotojais, taip pat dėl turto naudojimo galimybių ateityje ir dėl galimybės vykdyti turto mainus.

Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendime numatytas papildomas punktas, kuriame įrašyta, jog ministerijai centralizuojant GMP paslaugas teikiančių įstaigų sistemą siūloma į reorganizavimo sąlygas įtraukti sąlygą, kad Klaipėdos GMP turtas nuo kitų metų liepos penkerius metus būtų naudojamas uostamiesčio GMP stoties stoties teritorijos gyventojų aptarnavimui.

„Atsižvelgs, neatsižvelgs, galių neturime, kad griežtai būtų laikomasi šito punkto“, – sakė E. Simokaitis.

Klaipėdos meras teigė gavęs raštą atvykti į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuris vyks gruodžio 1-ąją, pasiaiškinti, kodėl mieste nebuvo priimti GMP reformai svarbūs tarybos sprendimai.

„De javu, reforma paskutinėje stadijoje, buvo kontūrai, bet teko skubomis priimti sprendimus, kuriuos priėmėme“, – teigė Vytautas Grubliauskas.

Dalis GMP stoties naudojamo turto priklauso savivaldybei – jis šiuo sprendimu perduodamas nebus, sprendimas liečia tik viešajai įstaigai priklausantį turtą.

SAM šią savaitę paragino Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Jonavos ir Alytaus rajonų savivaldybių tarybas priimti sprendimus dėl stočių perleidimo.

Anot ministerijos, GMP reforma siekiama iki kitų metų liepos mėnesio sukurti darniai visoje šalyje veikiančią greitosios medicinos pagalbos tarnybą su penkiais padaliniais. Šiam tikslui pasiekti greitosios medicinos stotys bus tolygiai išdėstytos visoje šalyje ir teiks paslaugas koordinuotai, nepaisant rajonų ribų.

Pagrindinis reformos tikslas – atitikti laiko standartą, tai yra, pas pacientą atvykti per laiką iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių – atokiausiai gyvenamose vietovėse.

Tarybos sprendimu, Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir visas jame esantis turtas, iki šiol buvęs savivaldybės pavaldume, bus perduodamas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) be jokių išankstinių sąlygų.

Ši turi planų šią ligoninę jungti su Klaipėdos jūrininkų ligonine ir Palangos reabilitacijos ligonine kuriant naują darinį – universiteto ligoninės statusą turinčią įstaigą. Jos dalininkais būtų valstybė ir Klaipėdos universitetas.

Tarybos nariai ketvirtadienį turėjo galimybę balsuoti ir dėl alternatyvaus pasiūlymo, kad turtas būtų perduotas tik tuomet, kai bus aiškios Sveikatos apsaugos ministerijos numatytos reorganizacijos sąlygos.

Toks saugiklis lemtų, kad centrinė valdžia turėtų labiau atsižvelgti į Klaipėdos politikų nuomonę sprendžiant dėl to, kaip atrodys nauja įstaiga.

Šią alternatyvą teikė savivaldybės administracija, tuo tarpu siūlymas perduoti turtą be sąlygų buvo paruoštas keliolikos narių iš įvairių frakcijų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tarybos nariams teigė, jog esminis skirtumas tarp tarybos narių grupės ir administracijos siūlymo – taktika.

„Iškilo klausimas dėl turinio, kas bus universiteto komplekse, kokios bus socialinės paslaugos? Į tuos klausimus nebuvo atsakyta pirminiame etape“, - sakė G. Neniškis.

„Esam tam tikram spektakly, kai turime detektyvą ir įžangą skaitant žinai, kaip jis baigsis. Kaip ir nebūtų prasmės skaityt.... Čia irgi viskas aišku, kaip ir balsai paskirstys“, – kalbėjo meras Vytautas Grubliauskas, balsavęs už administracijos pasiūlytą alternatyvą.

Tačiau 18 politikų balsavus „už“ buvo imtasi tarybos narių parengtam pasiūlymui, už kurį per kitą balsavimą pasisakė 25 nariai.

Renkantis alternatyvą, už administracijos pateiktą variantą buvo 11-a tarybos narių.

Skaičiuojama, kad Klaipėdos savivaldybės valdomos ligoninės turto vertė siekia per 10 mln. eurų.

Įvardija privalumus

Vienas priimto projekto autorių, konservatorius Rimantas Didžiokas akcentavo, kad iš ligoninių pertvarkos laimės pacientai, nes atsivers galimybė Klaipėdoje turėti modernų gydymo centrą.

„Tikimasi sinergijos. Trijose ligoninėse yra kvalifikuotas medikų personalas, aukšto lygio naudojama medicininė įranga, konsolidavimas, tai suteiktų galimybę pagerinti gydymo paslaugas. Būtų eliminuotas paslaugų dubliavimas, sumažintos valdymo išlaidos. Svarbu galima pasekmė – valstybė kaip savininkė užtikrintų ligoninės modernizavimą, būtų sukurtos palankios sąlygos pritraukti į Klaipėdą medikus, sudaryti sąlygas tobulintis, kelti kvalifikaciją“, – vardijo R. Didžiokas.

Pranešėjo teigimu, sukūrus kompetencijų centrą Klaipėda sulauktų daugiau jaunų medikų.

„Šiuolaikinės technologijos kainuoja, abejoju, kad savivaldybė pajėgi tai įgyvendinti. Sukūrus universiteto ligoninę ji tampa rezidentūros baze. Vilniaus klinikose kasmet yra 500-600 rezidentų, Kauno klinikose – 800-900, o pas mus iki 10 rezidentų. Tai štai jums tas jaunų medikų resursas, kuris atvyks tęsti podiplominių studijų, o matydami bazę liks ir dirbti“, – sakė R. Didžiokas.

Politikai atkreipė dėmesį, kad ligoninės, kuriose gydosi pacientai iš viso regiono, išlaikymas miesto biudžetui nemažai kainuoja. Per šešerius metus į ligoninės įrangą ir pastatus investuota beveik 3,15 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto.

Perdavus KUL ministerijos žinion nebeaktualios tampa ir pastaruoju metu svarstytos beveik 12 mln. eurų dydžio savivaldybės investicijos į ligoninės modernizavimą.

Skaičiuojama, kad Klaipėdos savivaldybės valdomos ligoninės turto vertė siekia per 10 mln. eurų.

Seimas gruodį priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, atvėrusias kelią Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę. Pagal jas, Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Taip pat numatyta, jog be valstybės, universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos ir akušerijos studijas. Iki tol dalininku galėjo būti tik universitetas, vykdantis medicinos studijas. Klaipėdos universitete šiuo metu rengiami tik slaugos specialistai.

SAM siūlo Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę, kokios veikia Vilniuje ir Kaune. Dėl to reikėtų sujungti Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines bei pakeisti dalininkus.

Dabartinė Klaipėdos universitetinė ligoninė pagal savo statusą yra savivaldybės viešoji įstaiga.

Vaikų ligoninės klausimas atidėtas

Klaipėdos vaikų ligoninė kol kas lieka savivaldybės žinioje.

Jos perdavimą inicijavusi ta pati tarybos narių grupė sprendimą ketvirtadienį atsiėmė.

„Svarstant sprendimo projektą komitetuose, išklausius Vaikų ligoninės atstovų, administracijos vadovų, atskirų miesto tarybos narių pasiūlymus, sprendimo projekto tema, paaiškėjo, kad reikalingi papildomi pagrindimai, paaiškinimai dėl dalyvavimo daugiafunkcinės ligoninės valdyme ir įjungimo į ligoninės sudėtį“, – sakė klausimą pristatęs Rimantas Didžiokas.

Klaipėdos Vaikų ligoninę perdavus valstybei ministerija yra išreiškusi planus ją įjungti kuriant daugiafunkcinę ligoninę iš kelių įstaigų – Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Vaikų ligoninės, Palangos reabilitacijos centro „Pušynas“ bei Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“.