"Istorijos pabaiga. Tėčio palaikus perlaidosime Kaune. Po ilgų kančių ir klajonių jis sugrįžta pas savus į Kauną. Dar prieš dvejus metus apie tai negalėjau nė pagalvoti. Visus biurokratinius barjerus įveikiau nesunkiai, nes jūsų straipsniai plačiai išgarsino mano tėvo istoriją ir dauguma valdininkų buvo labai geranoriški", – dienraščiui kalbėjo R.B.Nako sūnus Algimantas.
Pernai liepos pradžioje Valstybės dienos proga R.B.Nakui po mirties skirtas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius. Jį atsiėmė sūnus A.Nakas.
Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
R.B.Naką šiuo garbingu apdovanojimu po mirties nuspręsta įvertinti atlikus istorinį-archyvinį jūrininko bylos tyrimą.
R.B.Nako artimuosius ši žinia labai sujaudino, ypač dėl to, kad ilgus metus sovietų saugumo tardytojai jo žmonai vis bandė įteigti, kad jos vyras buvo dezertyras.
Jūrininko sūnus A.Nakas neslėpė, kad apdovanojimas valstybiniu mastu yra atpildas už visas kančias, kurias jo tėvas patyrė sovietų kalėjimuose ir lageryje.
Dienraštis apie R.B.Naką, kuris tiek metų buvo nepelnytai pamirštas, rašė kelis kartus ("Karo jūrininko garbė" ir "Nepalaužtas Lietuvos karys").
Būtent tada Lietuvos jūrų muziejaus istorikai pirmąkart prabilo apie simbolinį Lietuvos karininkų pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai.
Kai vokiečiai 1941 m. okupavo Lietuvą, R.B.Nakas prisijungė prie Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, rezistencinės organizacijos veiklos.
1943 m. R.B.Naką su grupe bendraminčių suėmė gestapas ir keletą mėnesių kalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Tačiau, nesurinkus pakankamai įkalčių, buvusį karo jūrininką naciai paleido.
Sovietai jį suėmė 1945 m. sausį ir Karo tribunolas nuteisė 10 metų Vorkutos lageryje. Į Lietuvą jis grįžo tik 1958-aisiais.
R.B.Nakas paslaptingomis aplinkybėmis žuvo 1963 m. Akmenėje, kur ir buvo palaidotas.
Penktadienį jo palaikai perlaidoti Kaune Panemunės kapinėse.
