Vilniaus bei Kauno apskrityse žolės gaisrai jau siautėja nuo kovo vidurio. Klaipėdos krašte ir Žemaitijoje kol kas ramu. Bet ilgametė patirtis verčia ugniagesius ruoštis, mat balandis paprastai būna gausiausias būtent tokių gaisrų, kai dega pievos, nuo deginamų šakų užsiliepsnoja pastatai soduose, neretai tokių nelaimių metu skaudžiai nukenčia žmonės, yra buvę ir žūčių.

„Mūsų krašte didelių grėsmių kol kas nematome, bet jau stipriname prevenciją, ugniagesiai jau susitinka su miškininkais, aplinkosaugininkais. Netrukus prasidės rimtesni bendri darbai“, – teigė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo 12-oje savivaldybių teritorijų vykdys reidus.

„Esame pasidarę analizę, kad nevažiuotume tuščiai, lankomės ten, kur dažniausiai kyla tokie gaisrai. Dažniausiai tai yra atviros miesto erdvės, kaimuose – pievos, ūkininkų prasčiau prižiūrimos teritorijos. Tokie taškai dažniausiai yra žinomi. Vietos, kur nuo rudens palikta nenušienauta žolė, želia krūmokšniai, dega dažniausiai. Ugniagesiai kalbina žmones, keltuose į Kuršių neriją dalija skrajutes, raginančias saugoti nuo ugnies gamtą“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdoje panašių gaisrų kasmet po truputį mažėja, bet laukai už Jūrininkų prospekto liepsnoja kiekvieną pavasarį. Neretai paaiškėja, kad liepsna įsiplieskė nuo deginto laužo ar numestos cigaretės, nereti ir padegimo atvejai.

Nepagautas – ne vagis.

Lankydamiesi tokiose vietovėse ugniagesiai vertina gaisringumo lygį, prognozuoja galimas grėsmes, o pastebėję išdegintus plotus, pakelia dronus. Taip lengviau įvertinti situaciją.

„Labai stengiamės, kad nekiltų gaisrai, bet užkirsti kelią ugnies siautėjimui ne visada pavyksta. Kaip ir nustatyti kaltininkus, nepagautas – ne vagis. Padegėją nustatyti labai sunku, reikia surinkti labai akivaizdžius ir nepaneigiamus įrodymus. Taip yra buvę Šilutės pusėje. Tokiems žemės savininkams gali būti atimamos išmokos. Žemaitijoje tyčinio žolės padegimo atvejai – reti“, – tvirtino A. Maslauskienė.

Sausesnio pavasario metais žolės gaisrai prasidėdavo dar iki Velykų, drėgnesniais metais, kai šilumą pajutę augalai staiga suželia ir užgožia pernykštę žolę, tokių gaisrų kyla mažiau.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė, jau registruojami gaisrai gamtoje – iki penktadienio pavakarės ugniagesiai tris kartus vyko gesinti žolės gaisrų.

Kėdainių rajone, Surviliškio seniūnijoje, pernykštės žolės gaisras buvo įsiplieskęs 10 arų plote, Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, pernykštė žolė degė 50 arų plote. Toks pats pernykštės žolės plotas degė ir Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje. Čia ugnis įsiplieskė pakelės žolėje. 

„Pavieniai gaisrai, bet pirmieji pavasarinių gaisrų signalai jau yra“, – BNS sakė ugniagesių atstovė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipia visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 1005 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 800 hektarų.

Penkerių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 597.

„Todėl ugniagesiai įspėja gyventojus, kad šylant orams nedegintų pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei,“ – sako gelbėtojai.

Sinoptikai sako, kad savaitgalis bus pavasariškas, o kitos savaitės ketvirtadienį oro temperatūra gali siekti ir iki 15 laipsnių šilumos.

Savaitgalis bus pavasariškas ir malonus. Šeštadienį krituliai nenumatomi, daug kur sušils iki 5 – 10 laipsnių. Šilčiau bus ties pietvakariniais rajonais.

Sekmadienį numatomi nedideli krituliai, bet tik vietomis. Naktį bus apie 0–5 laipsnius šilumos, o dienos metu sušils iki 7–12 laipsnių.

Kitos savaitės pradžioje lis, tačiau temperatūra išliks teigiama.  

Gesinti suliepsnojusios pernykštės žolės ugniagesiai skubėjo šeštadienio vakarą, apie 20.30 val. Gaisras kilo 30 arų ploto teritorijoje, esančioje Laistų sodų bendrijoje. Panašu, kad saulės spindulių užteko žoliai išdžiūti.

Ugniagesiai netruko užgesinti liepsnų. Aiškinamasi, kodėl kilo nelaimė – ar pernykštė žolė buvo padegta tyčia, ar gaisras kilo dėl kažkieno neatsargumo.

Pasak ugniagesių ir aplinkosaugininkų, pernykštės žolės deginimas yra nusikaltimas prieš gamtą. Ši patiria milžiniškų nuostolių, kilus tokiems įvykiams. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai, perintys paukščiai, kiti gyvūnai.

Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Pasitaiko atvejų, kai žūsta ar susižaloja žmonės. Tokių gaisrų metu taip pat teršiamas oras.

Neretai žolės gaisrus sukelia ne tik pievų savininkai, bet vaikai ir paaugliai. Tad ugniagesiai tėvų ir pedagogų prašo įspėti apie tokių nelaimių daromą žalą ir keliamą pavojų mažuosius piliečius.

Gyventojai įspėjami nedeginti pernykštės žolės, o, pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, kol liepsnos neišplito į didesnius plotus.

Atkreipiamas dėmesys, kad tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu.

Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių. Matant, kad patiems greitai užgesinti nepavyks, nedelsiant patariama pranešti apie nelaimę bendruoju pagalbos telefonu 112.

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Atsakomybę užtraukia ir vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą. Tokiu atveju bauda žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gali siekti nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Šiais atvejais pažeidėjams tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.

Pavyzdžiui, per vieną parą – nuo antradienio 6 val. iki trečiadienio 6 val. – Lietuvoje iš viso kilo 86 gaisrai, didžioji dalis – 69 – kilo gamtoje.

Prasidėjus pernykštės žolės gaisrams, sparčiai auga bendras gaisrų skaičius. Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 2699 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 2 procentais.

Kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 593 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 590 hektarų, o per šešias balandžio mėnesio dienas jau užgesinti 236 atvirųjų teritorijų gaisrai, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia.

Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, balandžio mėnesį vidutiniškai kyla daugiau kaip 1300 gaisrų atvirosiose teritorijose, išdeginančių per 2,1 tūkst. hektarų (iš jų 89 proc. sudaro pievos).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, turtui, bet ir žmonių gyvybei.

Ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 30 iki 230 eurų bauda. Be to, žolės gaisrai kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai, turtui ir aplinkai.

„Pastebėję tokius gaisrus, skambinkite skubios pagalbos telefonu 112“, – ragina gelbėtojai.

Vilniaus viešosios tvarkos pareigūnai per dvi savaites jau surašė 33 protokolus dėl žolės, šakų, lapų ar kitų žaliųjų atliekų deginimo. Degintojams gresia baudos iki 579 eurų.

Pasak pareigūnų, kai kurie žolės degintojai net nesupranta, kad kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pavyzdžiui, trečiadienį Rodūnios kelyje pastebėtas žolės padegėjas net neslėpė, kad taip elgiasi kiekvieną pavasarį. Dėl šio atvejo pareigūnai kreipėsi ir į Aplinkos apsaugą, kad jie įvertintų miestui daromą žalą.

Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad žaliųjų atliekų deginimas pavojingas ne tik patiems degintojams, bet ir aplinkiniams - esant stipriam vėjui ar kitoms klimatinėms sąlygom, ugnis gali greitai išplisti ir tapti nebevaldoma.

Todėl Viešosios tvarkos pareigūnai šiuo metu skiria daug dėmesio teritorijoms, kuriose potencialiai gali būti deginamos žaliosios atliekos. Vilniečiai taip pat kviečiami prisidėti - pastebėjus deginamus laužus, žolę, apie tai iš karto galima informuoti Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus telefonu (8 5) 219 7948.

„Tvarkymo ir švaros taisyklių“ punktuose numatyta: draudžiama kūrenti laužus, deginti: lapus, šakas, žolę ir (ar) kitas atliekas. Šio punkto nesilaikymas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį užtraukia baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad dėl žaliųjų atliekų priėmimo galima kreiptis į UAB „Biastra Plius“ (atliekų priėmimo aikštelė Titnago g. 74, Vilnius, tel. 8 612 69 586, el. p. info@biastraplius.lt , www.biastraplius.lt ).

Šiemet ugniagesiams 595 kartus teko gesinti gaisrus gamtoje - ugnis išdegino per 1 tūkst. hektarų žaliųjų plotų.

Dažniausiai gaisrų atvirosiose teritorijose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę. Per 2015 metus daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje (164), tačiau ir kituose šalies regionuose žolės degintojų nestinga, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Nuo padegtos žolės šalyje užsidega gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Degančioje žolėje beveik kasmet patiria traumas ir net žūva žmonės. Dūmai apsvaigina, prarandama sąmonė, pargriūnama ant žemės, o užsidegus drabužiams, smarkiai apdegama ir žūstama. Prieš kelerius metus Telšių rajone, Želvaičių kaime, degindamas pernykštę žolę, užsidegus drabužiams, smarkiai apdegė 71-erių metų vyras. Jis ligoninėje mirė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 iki 231 euro bauda.

Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 eurų bauda. Pareigūnams šios baudos dar didesnės – nuo 115 iki 347 eurų.

Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda.

Be to, padegėjams teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti tūkstančius eurų. Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir mokytojams būtina jiems priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.

Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.

Nuo metų pradžios gamtoje kilo 245 gaisrai, ugnis išdegino apie 370 hektarų žemės.

Daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje, tačiau ir kituose šalies regionuose žolės degintojų nestinga, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Per praėjusias dvi paras ugniagesiai 60 kartų vyko gesinti padegtos žolės.

Už žolės deginimą asmenys gali būti nubausti piniginėmis baudomis nuo 57 iki 289 eurų.

Žolės gaisrai kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai, turtui ir aplinkai. Ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus.

Sekmadienio pavakarę Rimkų pašonėje degė didelis plotas pernykštės žolės.

Degantį žolės plotą apie 17:30 val. pastebėjo pro šalį važiavęs klaipėdietis. Jis ir iškvietė ugniagesius.

Į įvykio vietą akimirksniu atvyko Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigada. Vis dėlto, ugnis plito žaibiškai, todėl į pagalbą teko atvykti ir dar vienam ugniagesių automobiliui.

Ugnį gaisrininkai rankinėmis priemonėmis pažabojo maždaug per valandą.

Nors ugniagesiams pavyko gana greit numaldyti įsisiautėjusią liepsną, tačiau išdegė apie 5 hektarai žolės.

Gelbėtojai pasakoja, jog nuvykus į gaisravietę aplink nebuvo matyti žmonių, todėl sunku pasakyti, ar pernykštę žolę kažkas padegė.

Primename, jog už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Piliečiai gali būti nubausti nuo 200 Lt iki 1 tūkstančio litų, pareigūnai – nuo 400 Lt iki 1200 Lt bauda.