Neatskiria, kuo serga

Augant peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų sergamumui, vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu ar gripu jie serga.

„Šiuo metu nėra vienos vyraujančios ligos – žmonės serga tiek peršalimo ligomis, tiek koronavirusu ar gripu. Dauguma nuo pastarųjų ligų yra pasiskiepiję, todėl šių simptomai būna kur kas lengvesni ir sunkiau atskiriami. Pavyzdžiui, dar šią savaitę vaistinėje teko sulaukti kliento, kuris atėjo įsigyti gydytojo išrašytų vaistų nuo gripo. Pasirodo, jis pasiskiepijęs ir iki greitojo testo rezultatų buvo įsitikinęs, kad jam paprasčiausias peršalimas, kadangi jis skundėsi tik užgulusia nosimi, nors gripui tokie lengvi simptomai itin reti“, – pasakoja vaistininkė Jovita Aleknienė.

Prasideda staiga

Vaistininkė pasakoja, kad atskirti peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligas yra įmanoma, tačiau, remiantis pastaruoju pavyzdžiu, geriausia pasidaryti greitąjį testą.

Visi šie simptomai gali signalizuoti ir apie koronavirusą.

„Įprastai gripą nuo peršalimo galime atskirti. Jis prasideda staiga, aukšta temperatūra gali laikytis iki trijų keturių dienų, kai peršalus ji pakyla labai nežymiai. Gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. O čiaudulys, užgulta nosis ar sloga dažniau yra būdingi peršalimui. Vis dėlto visi šie simptomai gali signalizuoti ir apie koronavirusą, todėl pirmiausia rekomenduojama atlikti greitąjį testą ir įsitikinti, su kokia liga mes turime kovoti“, – pasak J. Aleknienės, kombinuoti greitieji testai padeda nustatyti, kovidu ar gripu sergama.

Stiprinti imunitetą

Norint užkirsti kelią peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms, reikia stiprinti imunitetą. Svarbu užtikrinti vitaminų A, B, C, D ir E kiekį organizme. Jeigu jų trūksta, vartoti papildomai. Būtina sveikai maitintis, kasdien judėti, išsimiegoti ir palaikyti normalią nervų sistemą. Svarbus ir higienos taisyklių laikymasis – dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, čiaudėjimas p

„Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, kad pajutus peršalimo simptomus reikėtų atlikti COVID-19 tyrimą mobiliajame punkte, o gavus rezultatą kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnio gydymo. Jei testo atsakymas neigiamas ir simptomai lengvi, tikėtina, kad jus kamuoja virusinė infekcija, kuri paprastai praeina greitai ir be komplikacijų. Dažniausios virusinės infekcijos – gripas ir peršalimas. Šių infekcinių ligų simptomai panašūs, tačiau skiriasi jų eiga. Gripui būdingas karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmas atsiranda staiga, o peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja. Iš pradžių atsiranda nedidelis dirginimas, kuris perauga į gerklės skausmą, užgula nosį, prasideda sloga, vėliau žmogus ima čiaudėti ir kosėti.

„Suprantame, kad peršalus norisi kuo greičiau numalšinti skaudančią gerklę, kamuojančią slogą, čiaudulį, kosulį ar pakilusią kūno temperatūrą, tačiau gydydamiesi savarankiškai, pacientai neretai pridaro klaidų, dėl kurių sulaukia priešingo rezultato: sveikatos būklė ne gerėja, o blogėja, kyla sunkių komplikacijų rizika“, – teigia J. Jankauskienė.

Dažniausios peršalusiųjų klaidos:

1. Nesiilsi. Kai žmogus serga, jo organizmas dirba intensyviau ir naudoja daugiau energijos tam, kad galėtų efektyviai kovoti su ligą sukėlusiu virusu. Miego metu organizmas pagamina daugiau imuninės sistemos stiprinimui reikalingų baltymų, todėl norint greičiau išgyti, reikia kokybiškai ilsėtis.

2. Gydosi alkoholiniais gėrimais. Alkoholis yra toksiškas ir veikia kaip diuretikas: jis skatina skysčių išsiskyrimą iš kūno ir džiovina gleivinę, dėl to ji tampa jautresnė infekcijoms, varginantys simptomai tik intensyvėja, o laikui bėgant gali komplikuotis. Be to, slopinama imuninė sistema, todėl kovoti su virusais tampa dar sunkiau.

3. Skuba malšinti kosulį, čiaudulį, slogą ar iki 38 laipsnių nepakilusios kūno temperatūros slopinti vaistais. Slopindami kosulį, čiaudulį ar slogą jūs išlaikote užkratą organizmo viduje ir leidžiate jam vystytis toliau. Malšindami iki 38 laipsnių nepakilusią temperatūrą, jūs sukuriate palankią terpę į organizmą patekusio viruso dauginimuisi.

4. Vartoja antibiotinių savybių turinčius preparatus. Šie preparatai yra skirti gydyti bakterinius susirgimus, o ne virusinius, kuriems yra priskiriamas peršalimas. Jei antibiotiniai preparatai vartojami peršalus, tokiu atveju imuninė sistema susilpnėja, o ligos eiga – sunkėja. Antibiotikus gydymui gali skirti tik gydytojas, kai nustato bakterinę infekciją. Jei gydytojas paskyrė tokius vaistus, labai svarbu gydymą užbaigti – išgerti tiek tablečių, kiek nurodyta. Priešingu atveju kyla atsparumo antibiotikams rizika.

5. Persistengia. Dažnai peršalimui skirtų skirtingų preparatų sudėtyje yra tos pačios ar panašios veikliosios medžiagos, todėl atsiranda perdozavimo ir kepenų pažeidimų rizika. „Pavyzdžiui, jei pacientas perka kompleksinį vaistą nuo peršalimo, primename, kad jame yra ibuprofeno ar paracetamolio, kurie malšina kūno temperatūrą. Jei išgėrėte tokį vaistą, papildomai karščiavimą malšinančių vaistų gerti negalima, nes galite perdozuoti ir pabloginti savo savijautą“, – tvirtina vaistininkė J. Jankauskienė.

Gresia komplikacijos ir pavojus gyvybei

„Camelia“ vaistininkė akcentuoja, kad peršalimui būdingi simptomai atsiranda ne iš karto, o stiprėja laikui bėgant ir tęsiasi nuo 3 iki 7 dienų, gali alinti net iki 14 dienų. Užsitęsę, negydomi arba netinkamai gydomi peršalimo simptomai gali komplikuotis ir paskatinti sunkių eigų ligų išsivystymą, o kai kuriais atvejais ir sukelti pavojų gyvybei.

„Kai perdozuojate, netinkamai vartojate preparatus, slopinančius peršalimo simptomus, į gydymą numojate ranka ar turite gretutinių ligų, rizikuojate patirti komplikacijas: gali išsivystyti bronchitas, ausies uždegimas ar sinusitas. Itin grėsminga komplikacija yra plaučių uždegimas, nes gali baigtis mirtimi. Dėl šių priežasčių labai svarbu peršalimą gydyti laiku ir tinkamai“, – įspėja J. Jankauskienė.

Kaip gydyti peršalimą?

Anot vaistininkės, jeigu peršalote, turite gerti daug skysčių – šiltą vandenį, sultinius, kompotus, ne per karštas žolelių arbatas – jie išplečia kraujagysles ir skatina prakaitavimą. Galite vartoti trintų uogų gėrimus ar arbatas, pavyzdžiui, aviečių. Jose yra gausu vitamino C ir natūralaus aspirino bei tanino, todėl šios arbatos puikiai slopina uždegiminius procesus. Jų teigiamas poveikis jaučiamas ne tik geriant, bet ir skalaujant gerklę.

„Sau padėsite ir vartodami medų, nes jis padeda geriau įsisavinti vitaminus, normalizuoja medžiagų apykaitą ir pasižymi antimikrobiniu veikimu. Tik nedėkite medaus į karštą arbatą, nes kaitinamas jis ne tik praranda gydomąsias savybes, bet gali tapti nuodingas. Geriau pakabinkite medų šaukšteliu ir sučiulpkite neužgerdami jokiais skysčiais“, – pataria J. Jankauskienė.

Skausmui gerklėje malšinti puikiai tinka ramunėlių, pipirmėčių lapų, ajerų šaknų ir šalavijų lapų mišiniai: jų nuoviru skalauti gerklę reiktų kelis kartus per dieną. Liepų žiedų arbata ne tik skatina prakaitavimą, bet stimuliuoja ir bronchų liaukų sekreciją bei lengvina atsikosėjimą. Jeigu kamuoja šlapias kosulys, rinkitės vaistinių čiobrelių, raudonėlių, pušų, siauralapių gysločių vaistažolių arbatas.

Padės ir vaistinėje randami preparatai

Jeigu simptomai vargina, neverta kentėti, galima juos palengvinti įsigijus vaistinėje esančių preparatų.

„Norėdami greičiau pasveikti, palengvinti jaučiamus negalavimus, turite vartoti ir imuninę sistemą stiprinančius vitamino C ir D, cinko preparatų: jie pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu. Jeigu skauda ar peršti gerklę, galite vartoti čiulpiamas pastiles arba naudoti purškiamus medikamentus, malšinančius uždegimą. Užgulusią nosį galima plauti hipertoniniu jūros vandeniu. Jis padės sumažinti nosies užgulimą ir paburkimą“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.

J. Jankauskienė priduria, kad norėdami slopinti sausą kosulį, turėtumėte rinktis pastiles ir sirupus, kurių sudėtyje yra islandinės kerpenos ar šalavijo: jie stabdo viruso dauginimąsi ir slopina kilusį uždegimą. Jeigu jūsų kosulys šlapias, pasirinkite bronchų sekreto pašalinimą iš kvėpavimo takų gerinančius ir atsikosėjimą skatinančius preparatus.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Anot vaistininkės, jeigu daugiau nei 2 dienas kamuoja aukštesnė nei 38 laipsnių kūno temperatūra, stiprus galvos skausmas – kreipkitės į gydytoją. Jeigu atsiranda bėrimas, vėmimas ar viduriavimas – būtina skubi medikų pagalba.

„Kreiptis į gydytoją reikia ir tada, kai kosulys užsitęsia ilgiau nei savaitę ir pasikeičia jo pobūdis. Užsitęsęs kosulys gali būti lėtinio bronchito, bronchų astmos ar plaučių uždegimo komplikacija“, – teigia J. Jankauskienė.

Pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomais nenumokite į juos ranka ir imkitės tinkamų, vaistininkės rekomenduojamų gydymosi priemonių, o simptomams užsitęsus ar sunkėjant – nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Dažnai daroma klaida

Biomedicinos mokslų daktarė vaistininkė Aurima Stankūnienė pastebi, kad dažnas gyventojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus, linkęs vaistinėje teirautis visų įmanomų preparatų jiems lengvinti. Specialistė sako, kad tai klaida – ligą padės įveikti ne vaistų kiekis, o tinkamiausių priemonių pasirinkimas. Vaistininkė pataria kilti į kovą su liga nedelsiant, o priemonių pirmiausia ieškoti namų vaistinėlėje.

"Užgulta nosis, čiaudulys, perštinti gerklė, lengvas kosulys – būdingiausi pirmieji peršalimo simptomai, rodantys į organizmą patekusią virusinę infekciją. Peršalimo simptomus pajutę ir į vaistinę atskubėję gyventojai neretai prašo preparatų iškart visiems simptomams lengvinti: nuo karštų gėrimų su paracetamoliu iki sirupo kosuliui. Na, o kad ligą įveiktų garantuotai, dar ir vitamino C teiraujasi. Tačiau svarbu žinoti, kad ne vaistų kiekis padės ligą įveikti, o laiku ir tinkamai pradėtas gydymas. Be to, kuo anksčiau kibsite į kovą su infekcija, tuo pigiau kainuos pasveikti – reikės mažiau vaistų, o dalį jų tikrai rasite ir savo namų vaistinėlėje", – sako vaistininkė.

Nieko nedarant nepraeis

Ne vaistų kiekis padės ligą įveikti, o laiku ir tinkamai pradėtas gydymas. Be to, kuo anksčiau kibsite į kovą su infekcija, tuo pigiau kainuos pasveikti.

Vaistininkė sako, kad pirmomis ligos dienomis peršalimo simptomai gali būti labai švelnūs, todėl gali kilti noras palaukti – gal praeis savaime. Tačiau delsimas dažnai baigiasi simptomų paūmėjimu, ligos progresavimu ir rimtu gydymu. Todėl jau pirmiesiems simptomams lengvinti ji siūlo imtis trijų priemonių: gerti daug šiltų skysčių, geriausia – natūralių žolelių arbatas; perštinčią gerklę nuraminti uždegimą mažinančiomis pastilėmis; užgultą nosį reguliariai praplauti jūros vandeniu.

"Kol simptomai švelnūs, šių priemonių visiškai pakanka gydymo pradžiai. Ypač svarbu gerti daug šiltų skysčių, kad sumažintumėte intoksikaciją. Pirmąją ligos dieną rekomenduojama per daug neprisivalgyti, tik daug gerti – kad organizmas visas jėgas skirtų kovoti su infekcija, o ne maistui virškinti", – pataria A.Stankūnienė.

Pradėjus kilti temperatūrai, nereikėtų skubėti jos mažinti. Tik jeigu temperatūra pakyla aukščiau kaip 38,5 °C, reikėtų gerti temperatūrą mažinančius vaistus su paracetamoliu. Specialistė atkreipia dėmesį ir į karštųjų gėrimų nuo gripo ar peršalimo vartojimą.

"Milteliai karštam gėrimui gripo ar peršalimo simptomams lengvinti dažnai būna tarp pirmųjų pirkinių, pajutus ligos simptomus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje yra paracetamolio, todėl jų nerekomenduoju gerti, jeigu neturite temperatūros ar ji neaukšta – iki 38 °C. Per anksti sumažinę temperatūrą, sutrikdome natūralią organizmo gynybinę reakciją į infekciją, todėl jam ne padedame, o trukdome greičiau sveikti", – įspėja specialistė.

Kaip nepermokėti gydantis?

Viena iš priežasčių, kodėl išlaidos vaistams šaltuoju metų laiku išauga, – netinkamas jų vartojimas, sako vaistininkė. Dažnas klientas į krepšelį deda vaistų, kurių pirmomis ligos dienomis gali net neprireikti. Tik ligai ūmėjant, pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju, gali prireikti papildomų preparatų.

Specialistė apskaičiavo, kad gyventojams, namuose neturintiems jokių vaistinių preparatų nuo ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, gydymo išlaidos ligos pradžioje gali siekti iki 15 eurų.

"Jeigu namuose turite vasarą prisidžiovinę čiobrelių, aviečių lapų, liepžiedžių, o vaistinėlėje dar rastumėte pastilių gerklei ar jūros vandens, pradėti gydyti ligą galite ir be papildomų išlaidų. Pirmomis ligos dienomis dažniausiai nėra prasmės vartoti preparatų nuo kosulio, jeigu jis sukeltas gerklės dirginimo, taip pat gydomųjų purškalų į nosį, įvairių karštųjų gėrimų gripo simptomams lengvinti. Vitaminą C taip pat reikėtų profilaktiškai vartoti dar iki peršalimo ligų sezono, nes geriausias būdas greitai įveikti užklupusią ligą – žiemą pasitiki turint stiprų imunitetą", – patarimais dalijasi A.Stankūnienė.

Sveikata rūpinasi labiau

Tyrimai rodo, kad šešių iš dešimties gyventojų rūpinimosi sveikata įpročiai pandemijos metu pasikeitė. 26 proc. nurodė vartojantys daugiau maisto papildų imunitetui stiprinti, 20 proc. pradėjo sveikiau maitintis ir sportuoti, o 18 proc. namų vaistinėlę papildė vaistiniais preparatais peršalimo ir gripo simptomams lengvinti. Po 13 proc. gyventojų sako sumažinę ar atsisakę žalingų įpročių ir dažniau besikonsultuojantys su vaistininku, rodo spalį atliktas "Spinter tyrimų" tyrimas.

Beveik penktadalis gyventojų namuose visada turi būtiniausių preparatų, tačiau kas dešimtas sako iškart skubantis į vaistinę, todėl kartais įsigyjantis ir tokių vaistų, kokių jau turi namuose.

"Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, rekomenduoju gyventojams namų vaistinėlėje turėti pagrindinių vaistinių preparatų, kurie padėtų greitai reaguoti į peršalimo, gripo ar net COVID-19 simptomus, išvengiant apsilankymo vaistinėje. Tas pats tyrimas parodė, kad beveik penktadalis gyventojų namuose visada turi būtiniausių preparatų, tačiau kas dešimtas sako iškart skubantis į vaistinę, todėl kartais įsigyjantis ir tokių vaistų, kokių jau turi namuose", – pasak A.Stankūnienės, toks vaistų pirkimas nėra racionalus ir dažnai neatsiejamas nuo perteklinių išlaidų.

Pirmiesiems peršalimo simptomams lengvinti rekomenduojama:

• gerti daug šiltų skysčių, geriausia – natūralių žolelių arbatas,

• perštinčią gerklę nuraminti uždegimą mažinančiomis pastilėmis,

• užgultą nosį reguliariai praplauti jūros vandeniu.

Kaip penktadienį pranešė SAM, gaunama informacijos apie gydymo įstaigose gerokai išaugusį pacientų, įsibaiminusių naujojo koronaviruso, srautą.

„Užsienyje nebuvę, jokių kontaktų su tokiais žmonėmis neturėję žmonės atvyksta į ligonines, bijodami, kad užsikrėtė koronavirusu. Tuomet išsiaiškiname, kad jie niekaip neturėjo galimybės užsikrėsti ir kad jokio pagrindo įtarti naująjį koronavirusą nėra. Tuo metu pagalbos laukiančių eilės tik auga“, – ministerijos pranešime sako Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė primena, kad šiuo metu didžiausia rizika yra užsikrėsti peršalimu ar gripu, todėl pajutus šių ligų simptomus panikuoti nereikėtų.

„Dėl to prašome žmonių vadovautis ne nuogirdomis, bet oficialia institucijų pateikiama informacija, paaiškinimais, laikytis standartinių apsaugos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, kurių sezoninis pikas kaip tik šiuo metu“, – teigia ji.

Pasak ministerijos, dėl peršalimo, gripo simptomų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka, o ne vykti į ligonines.

„Žmonių prašome savo sveikatos situaciją vertinti atsakingai ir nepasiduoti panikai“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Sveikatos apsaugos viceministro, Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) koordinatoriaus Algirdo Šešelgio teigimu, susirūpinti reikėtų, jei tokius simptomus pajuto žmogus, lankęsis Kinijoje ar turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais.

„Tuomet galioja kita schema. Tokiu atveju žmogus neturėtų pats vykti į gydymo įstaigą. Vietoje to – nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas“, – sako A. Šešelgis.

SAM primena, kad nekeliavus į Kiniją ir neturėjus kontakto su keliavusiaisiais į šią šalį bei nejaučiant susirgimui būdingų, gripą primenančių simptomų, jokių tyrimų atlikti ar imtis specialių priemonių nėra reikalo.

Jei simptomai pasireiškė keliaujant po Kiniją ar grįžus iš jos, ar per dvi savaites po kontakto su žmonėmis, neseniai buvusiais toje šalyje, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.

Šiuo metu turimais duomenimis, Lietuvoje nėra žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu.

Dažniausiai peršalus pažeidžiami kvėpavimo takai, tad apie kimbančią ligą greitai praneša gerklės skausmas, kosulys ar sloga. Specialistai pataria: suskubus gydyti pirmuosius simptomus, ligos eiga ir sveikimo procesas gali tapti kur kas lengvesnis.

Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė sako, jog šių metų peršalimas iš esmės nesiskiria nuo praėjusių metų peršalimo simptomų. Pacientus vargina galvos skausmas, bendras silpnumas, prakaitavimas, gerklės skausmas, perštėjimas, sausas kosulys, karščiavimas. Sunkesni simptomai gresia tada, jei liga komplikuojasi.

„Dažniausiai peršalimą sukelia virusai, tačiau kartais paprastas peršalimas komplikuojasi ir prisideda bakterinė infekcija – pacientams pasireiškia plaučių, ausies ar širdies raumens uždegimas“, – išskiria gydytoja D. Makaravičienė.

Ji pažymi, kad, atsiradus komplikacijoms, kai prisideda bakterinė flora, jau prireikia rimtos pagalbos – antibiotikų, kuriuos skiria gydytojas. Vis dėlto, tinkamai gydantis, rimtų komplikacijų ir antibiotikų tikrai galima išvengti.

„Svarbu profilaktika – teisingas darbo ir poilsio režimas, pilnavertė mityba, gilus miegas, teigiamos emocijos, organizmo grūdinimasis“, – sako gydytoja ir pataria, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, likti namuose ir laikytis lovos režimo, gerti daug žolelių arbatų, vartoti gerklę dezinfekuojančias pastiles. Greičiau sustiprėti ir pasveikti gali padėti ir vitaminai, ypač C, todėl gydytoja rekomenduoja į savo kasdienę mitybą įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių.

Svarbiausi simptomai

„Eurovaistinės“ farmacininkė Rasa Keraitė sako, kad peršalimo ligos prevencija ir jos gydymas glaudžiai susijęs su paties žmogaus sąmoningumu, susidomėjimu ir supratimu. Ji antrina gydytojai, jog pajutus pirmuosius simptomus, reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, pakankamai laiko skirti poilsiui bei stiprinti imuninę sistemą vitaminais – ypač naudingas vitaminas C, cinkas, selenas ir antioksidantai.

Perštinčią gerklę, kosulį ir slogą galima numalšinti pasitelkus ne tik medikamentus. Pavyzdžiui, pirmas ginklas prieš skaudančią gerklę – skalavimas.

„Skaudančios gerklės skalavimas šiltu ir sūriu vandeniu bent kelis kartus per dieną efektyviai palengvina skausmą ir mažina gerklės patinimą. Skalavimui galima naudoti ir medetkų, šalavijų užpilus ar propolio ekstraktą, kuris pasižymi stipriu antiseptiniu poveikiu“, – sako vaistininkė ir priduria, jog taip pat efektyvu vartoti pastiles ar purškiamuosius preparatus, kurie savo sudėtyje turi priešuždegiminių medžiagų.

Neretai kartu su gerklės skausmu, pacientus kankina ir sausas kosulys. Pasak R. Keraitės, paprastas būdas palengvinti kosulį – namuose atlikti inhaliacijas su druskos tirpalu, eteriniais aliejais ar mineraliniu vandeniu. Lengviau atsikosėti gali padėti ir skysčiai – kasdien reikėtų išgerti bent kelis puodelius čiobrelių, saldymedžių, raudonėlių ar raktažolių vaistinių arbatų.

Pasireiškus slogai ir apsunkus kvėpavimui, rekomenduojama kelis kartus per dieną nosį praplauti su druskingu jūros vandeniu, šis procesas gali padėti atkimšti užgulusią nosį. Naudingi ir lašai nuo slogos, tačiau juos reikėtų lašinti ne ilgiau kaip septynias dienas, antraip galima rimtai pakenkti sveikatai.

„Lašus nuo slogos naudojant ilgiau nei savaitę, gali išsivystyti medikamentinė sloga – nepataisomai pakisti nosies gleivinės epitelis, išsausėti ir pradėti trūkinėti nosies gleivinė“, – įspėja vaistininkė.