„Prisiekiu Dievu, savo šeima, valstiečiais, čiabuviais, rondas campesinas (valstiečių savigynos būriais), žvejais, profesionalais, vaikais, paaugliais, kad eisiu Respublikos Prezidento pareigas“, – pareiškė 51-erių P. Castillo.

Be kita ko, jis pažadėjo susidoroti su korupcija ir priimti naują konstituciją.

P. Castillo pakeitė laikinai valstybės vadovo pareigas ėjusį centristą Francisco Sagasti (Fransiską Sagastį).

P. Castillo tapo jau penktu Peru prezidentu per trejų metų laikotarpį. 2020 metų lapkritį trys prezidentai vienas po kito buvo priversti palikti savo postą vykstant masiniams protestams, per kuriuos du žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti.

Prezidentas paragino piliečius likti ramius ir sakė, kad Peru ėmėsi „visų medicininių priemonių“ padėti pacientui, kuris lankėsis Ispanijoje, Prancūzijoje ir Čekijoje. Dabar to vyro būklė stabili.

Pareigūnai jau buvo paruošę izoliuotas patalpas penkiose Limos ligoninėse, ruošiantis galimam viruso atėjimui į šalį, sostinės tarptautiniame oro uoste ir keliuose uostuose buvo įkurti papildomi medicinos punktai.

Valstybės vadovas, sakydamas kalbą Kongrese, pridūrė, kad tokiu atveju dabartinės sudėties parlamentas taip pat turėtų anksčiau baigti darbą. Įprasti visuotiniai rinkimai turėtų įvykti ateinančių metų liepą.

M. Vizcarros pasiūlymas nuskambėjo Peru įstatymų leidėjams įsitraukus į aštrius nesutarimus su vykdomąja valdžia. Prezidentas sakė, kad jo sprendimui turėtų pritarti opozicijos kontroliuojamas parlamentas ir kad šis klausimas turėtų būti pateiktas per referendumą.

„Žmonių balsas privalo būti išgirstas“, – įstatymų leidėjams sakė M. Vizcarra. Per posėdį, surengtą minint Peru nacionalinę dieną, kai kurie jo pareiškimą sveikino, bet kiti svaidėsi įžeidžiančiais šūksniais. „Peru šaukiasi naujos pradžios“, – pabrėžė prezidentas.

Virtinės skandalų dėl aukšto rango pareigūnų korupcijos sukrėstos Peru gyventojai per gruodį surengtą referendumą triuškinamai pritarė M. Vizcarros pasiūlytoms antikorupcinėms reformoms.

Vis dėlto jam ne kartą teko grumtis su Kongresu, kuriame dominuoja Liaudies jėgos partija, vadovaujama Keiko Fujimori (Keiko Fudžimori). Ši politikė yra pasiųsta į kalėjimą laukti teismo dėl įtariamos korupcijos, susijusios su Brazilijos statybų milžine „Odebrecht“.

M. Vizcarra birželį grasino paleisti Kongresą ir surengti pirmalaikius rinkimus, jeigu įstatymų leidėjai neparems jo pasiūlymų griežtinti kovą su kyšininkavimu.

Tąsyk jis laimėjo Kongreso balsavimą dėl pasitikėjimo, o vyriausybė turėjo pradėti derybas su opozicija, kaip turėtų būti įgyvendinamos šios reformos.

Valstybės vadovo inicijuoti pakeitimai apima kampanijų finansavimą, parlamento narių teisinės neliečiamybės apribojimą, taip pat draudimą nuteistiems asmenims siekti būti išrinktiems. Šios priemonės 33 mln. gyventojų turinčiai Pietų Amerikos valstybei turėjo padėti išeiti iš keletą Lotynų Amerikos šalių sukrėtusio didžiulio korupcijos skandalo šešėlio.

Scanpix nuotr.

Tačiau siūlymas panaikinti įstatymų leidėjų teisinę neliečiamybę tapo naujausiu vyriausybės ir parlamento nesantaikos šaltiniu. M. Vizcarra siūlė suteikti Aukščiausiajam Teismui įgaliojimus spręsti, kokiais atvejais parlamento nariams neturėtų būti taikoma apsauga nuo teisinio persekiojimo. Šiuo metu tokie įgaliojimai priklauso Kongresui, o įstatymų leidėjai siūlomus pakeitimus atmetė.

M. Vizcarros siūlymą paankstinti rinkimus gyrė verslo bendruomenė ir analitikai, taip pat kairiųjų pažiūrų Kongreso nariai, bet oponentai prezidentą kaltina siekiant sukurti per didelį netikrumą valdyme.

„Prezidentas siekia supurtyti Kongresą, nes nebuvo pagerėjimo investicijų ir šalies ekonomikos augimo srityje, – sakė K. Fujimori palaikanti įstatymų leidėją Cecilia Chacon (Sesilija Čakon). – Prezidentas neturi ko parodyti žmonėms, taigi, jis sukūrė šou žiniasklaidai, kad nuolat gautų laiko eteryje.“

„Odebrecht“ skandalas

Pagal Peru konstituciją, per kitus prezidento rinkimus M. Vizcarra nebegalėtų kandidatuoti. Jis jau ne kartą yra sakęs, kad nesiektų tokios galimybės.

M. Vizcarra dirbo viceprezidento poste, kai šaliai vadovavo jo pirmtakas Pedro Pablo Kuczynski (Pedras Pablas Kučynskis). Anksčiau jis buvo mažai žinomas, bet iškilo į valdžią praėjus 16 mėnesių po P. P. Kuczynski priverstinio atsistatydinimo 2018 metais.

80-metis P. P. Kuczynski, kuriam gegužę buvo atlikta širdies operacija, šiuo metu laikomas namų arešte ir yra kaltinamas pinigų plovimu.

Peru prokurorai 2018 m. birželį pradėjo tyrimą dėl P. P. Kuczynski įtariamo vaidmens didžiulio masto „Odebrecht“ skandale. Ši įmonė yra sumokėjusi šimtus milijonų dolerių kyšių Lotynų Amerikos pareigūnams, kad užsitikrintų didžiulių valstybinių užsakymų.

Į tyrėjų akiratį pateko ir du kiti buvę Peru prezidentai – Alejandro Toledo (Alechandras Toledas) ir Alanas Garcia (Alanas Garsija).

A. Garcia balandį nusižudė, kai policija atvyko į jo namus suimti eksprezidento dėl pinigų plovimo. A. Toledo liepą buvo suimtas Jungtinėse Valstijose, svarstysiančiose prašymą jį išduoti. Ketvirtas buvęs prezidentas – Ollanta Humala (Oljanta Humala) – ir jo žmona Nadine Heredia (Nadina Heredija) gegužę irgi buvo apkaltinti pinigų plovimu.

Liepos 24-ąją, Peru Aukščiausiasis Teismas nurodė rugpjūtį paskelbsiantis sprendimą, ar turi iš ikiteisminio arešto būti paleista Keiko Fujimori, kaltinama neteisėtai priėmusi iš „Odebrecht“ jos partijai skirtą 1,2 mln. dolerių (1,1 mln. eurų) sumą.

M. Vizcarra vadovaus valstybei, kur didžioji dauguma rinkėjų nebepasitiki savo išrinktais pareigūnais, ir Kongresui, kuriame dominuoja buvusio valstybės vadovo Alberto Fujimori (Alberto Fudžimorio) dukrai lojalūs įstatymų leidėjai.

P.B. Kuczynskio pasitraukimas

P. P. Kuczynski – pirmasis prezidentas, netekęs posto dėl skandalo, per kurį brazilų kompanija pripažino mokėjusi milijonus dolerių kyšių ir teikusi dovanas Lotynų Amerikos politikams bei verslininkais, kad užsitikrintų valstybinių užsakymų.

Šis 79 metų buvęs Volstrito bankininkas kritikuojamas dėl savo ryšių su Brazilijos statybų milžine „Odebrecht“.

Prezidentas neigė kaltinimus, kad yra paėmęs kyšių, bet pareiškė, kad jam atsistatydinti bus „geriausia šaliai“.

Du ankstesni Peru prezidentai buvo kaltinami ėmę kyšius iš „Odebrecht“, o trečiojo byla dar tebetiriama.

Kas yra M. Vizcarra?

Ketvirtadienį savo 55-ąjį gimtadienį atšventęs M. Vizcarra anksčiau vadovavo vienam pietiniam Peru departamentui, o 2016 metais jis tapo šios Andų valstybės viceprezidentu.

Be to, nuo 2016-ųjų vasaros jis trumpiau nei metus vadovavo Susisiekimo ministerijai, tačiau iškilus klausimų dėl to, kaip jis tvarkosi su naujo oro uosto Kuske statybomis, jis buvo priverstas atsistatydinti. Pastaruosius kelis mėnesius jis buvo Peru ambasadorius Kanadoje ir buvo gana santūrus diplomatas.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma Peru gyventojų nežino savo viceprezidento pavardės.

Nauji iššūkiai?

M. Vizcarrai teks susidurti beveik su tomis pačiomis kliūtimis, kurios trukdė ir P. P. Kuczynski, tačiau yra ir keli veiksniai, kurie naujajam prezidentui galėtų būti naudingi.

Opozicinė eksprezidento dukros Keiko Fujimori (Keiko Fudžimori) vadovaujama Liaudies jėgos partija neteko mandatų Kongrese jos broliui drauge su nedidele įstatymų leidėjų grupe atsiskyrus nuo partijos po to, kai P. P. Kuczynski suteikė malonę jųdviejų tėvui, buvusiam Peru vadovui A. Fujimori.

Jis buvo nuteistas kalėti 25 metus dėl sukilėlių žudynių paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

K. Fujimori, arši P. P. Kuczynskio kritikė, nedideliu skirtumu 2011-aisiais ir 2016-aisiais pralaimėjo prezidento rinkimus.

Ši politikė taip pat yra atsidūrusi teisėsaugos akiratyje dėl galimų sąsajų su „Odebrecht“ korupcijos skandalu. Ši kompanija pripažino davusi 800 mln. dolerių (647,3 mln. eurų) kyšių Lotynų Amerikos pareigūnams mainais į pergales viešųjų pirkimų konkursuose. Pranešama, kad 29 mln. dolerių (23,5 mln. eurų) teko Peru pareigūnams.

Laukiantys darbai

Analitikų teigimu, tam, kad M. Vizcarros prezidentavimas būtų sėkmingas, jam reikėtų padaryti kai ką, ko P. P. Kuczynski nepavyko pasiekti: sudaryti aljansų Peru Kongrese, kad įstatymų leidėjai pritartų prezidento siūlomiems teisės aktams.

Manoma, kad M. Vizcarra vykdys savo pirmtako pradėtą verslui palankią politiką, tačiau jo dėka ministrų kabinete gali atsirasti įvairesnių Peru partijų atstovų.

P. Kuczynskis kaltinamas melavus Kongresui, kad nuslėptų savo ryšius su Brazilijos statybos kompanija „Odebrecht“, įsivėlusia į korupcijos skandalą. Savo atsistatydinimą jis paaiškino tuo, kad „padėtis šalyje darosi nevaldoma ir neleidžia žengti į priekį“.

Penktadienį Peru parlamentarams balsavimu patvirtinus P. Kuczynskio atsistatydinimą, priesaiką davė 55 metų amžiaus inžinierius ir technokratas M. Vizcarra. Jis taip pat buvo Peru ambasadorius Kanadoje.

79 metų buvęs Volstrito bankininkas buvo kritikuojamas dėl savo ryšių su Brazilijos statybų milžine „Odebrecht“. Prezidentas neigė kaltinimus, kad jis yra paėmęs kyšių, bet pareiškė, kad jo atsistatydinimas bus „geriausia šaliai“.

„Atsidūriau šioje sunkioje padėtyje, dėl kurios neteisingai atrodau esąs kaltas, todėl manau, kad šaliai bus geriausia, jeigu atsistatydinsiu iš Respublikos prezidento pareigų“, – per televiziją paskelbė P. P. Kuczynski.

Prezidentas sėdėjo prie poliruoto konferencijų stalo, o už jo stovėjo paniurę vyriausybės nariai.

„Nenoriu būti kliuvinys, kad šalis toliau kentėtų dėl pastarojo meto neaiškumo“, – sakė P. P. Kuczynski.

P. P. Kuczynski – pirmasis prezidentas, netekęs posto dėl skandalo, per kurį brazilų kompanija pripažino mokėjusi milijonus dolerių kyšių ir teikusi dovanas Lotynų Amerikos politikams bei verslininkais, kad užsitikrintų valstybinių užsakymų.

Jis atsistatydino likus kelioms savaitėms iki planuoto vadovavimo Amerikos šalių viršūnių susitikimui, vyksiančiam Limoje balandžio 13–14 dienomis. Planuojama, kad į jį susirinks JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir kiti Vakarų pusrutulio lyderiai.

Kongresas nurodė, kad ketvirtadienį svarstys prezidento atsistatydinimą ir penktadienį balsuos, ar jį priims.

Nenoriu būti kliuvinys, kad šalis toliau kentėtų dėl pastarojo meto neaiškumo.

Numanomas balsų pirkimas

Pernai gruodį P. P. Kuczynski per plauką išvengė apkaltos, kai nedidelė grupelė opozicijos politikų, tarp jų buvusio valstybės vadovo Alberto Fujimori (Alberto Fudžimorio) sūnus Kenji Fujimori (Kendžis Fudžimoris), per balsavimą parlamente susilaikė.

A. Fujimori tuo metu dar kalėjo, tačiau apkaltos išvengęs P. P. Kuczynski netrukus humanitariniais pagrindais suteikė jam malonę.

Eksprezidentas 2007-aisiais buvo nuteistas kalėti už savo vaidmenį žudynėse, kurias praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykdė slapti kariuomenės smogikų būriai, persekioję marksistų sukilėlius ir jiems prijaučiančius civilius. Teismas jam skyrė 25 metų kalėjimo bausmę.

Analitikai sakė, kad šįkart P. P. Kuczynski turi mažiau šansų išvengti apkaltos. Nuo itin nepopuliaraus prezidento nusigręžė daug jo buvusių politinių sąjungininkų, o viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma šalies gyventojų nori, kad jis būtų nušalintas.

Kad netektų surengti pirmalaikių rinkimų neramiu laikotarpiu, tvyrant dideliam rinkėjų nepasitenkinimui politinėmis partijomis, prezidento pareigas veikiausiai perims viceprezidentas Martinas Vizcarra (Martinas Viskara), šiuo metu dirbantis Peru ambasadoriumi Kanadoje.

M. Vizcarra, tikriausiai ketvirtadienį grįšiantis į Limą, galėtų eiti valstybės vadovo pareigas iki 2021 metų liepos, numatytos P. P. Kuczynski mandato pabaigos.

Trečiadienį didėjo spaudimas P. P. Kuczynski atsistatydinti: opozicija pareiškė, kad keblioje padėtyje atsidūręs prezidentas prieš apkaltos balsavimą mėgina pirkti balsus.

Įstatymų leidėjai iš eksprezidento dukros Keiko Fujimori (Keiko Fudžimori) Liaudies jėgos partijos paskelbė vaizdo įrašų, esą atskleidžiančių, kad jos brolis Kenji ir kiti derasi dėl valstybės užsakymų sutarčių mainais į balsus. Pasak deputatų, ši medžiaga įrodo, kad P. P. Kuczynski mėgino nupirkti jam palankių balsų.

„Ši vyriausybė manė galinti nusipirkti viską. Tačiau visada atsiras drąsių ir dorų Peru žmonių, kurie neparsiduoda. Dabar laikas pasakyti ponui PPK, kad jis turi išeiti – DABAR!“ – savo tviterio žinutėje rašė Keiko Fujimori, panaudojusi prezidento inicialus.

Teigiama, kad minėti vaizdo įrašai buvo nufilmuoti prieš pernai gruodį vykusį balsavimą dėl apkaltos, kurį P. P. Kuczynski atlaikė su Kenji Fujimori pagalba.

Tačiau vyriausybė neigė pirkusi balsus.

„Odebrecht“ šešėlis

P. P. Kuczynski problemos susijusios su 782 tūkst. JAV dolerių, kuriuos prieš daugiau nei dešimtmetė Brazilijos bendrovė „Odebrecht“ sumokėjo jo privačiai konsultacijų įmonei. Daugelį mėnesių Peru prezidentas tvirtino, kad jo ir „Odebrecht“ nesiejo jokie politiniai ar verslo ryšiai.

Trys P. P. Kuczynski pirmtakai buvo patekę į tyrėjų taikiklį dėl kaltinimų gavus kyšių iš „Odebrecht“.

„Odebrecht“ pripažino Lotynų Amerikos politikams sumokėjusi iš viso apie 800 mln. JAV dolerių kyšių. Iš šios sumos 29 mln. JAV dolerių buvo sumokėti Peru politikams.

„Odebrecht“ skandalas įtraukė virtinę įtakingiausių regiono politikų ir smarkiai supurtė Peru. Du buvę šios šalies prezidentai yra kaltinami gavę kyšių iš šios brazilų statybų milžinės. Analitikai įspėja, kad pastarieji įvykiai, susiję su P. P. Kuczynski apkaltos procesu, gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką.

„Prezidentas P. Kuczynskis nuo 9 val. 30 min. (vietos laiku, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku) dalyvauja susitikime su prokurorais Vyriausybės rūmuose“, – AFP sakė prezidento spaudos atstovai.

Apklausa atliekama dėl to paties klausimo, dėl kurio prieš savaitę P. P. Kuczynskis išvengė apkaltos opozicijos dominuojame Kongrese.

79 metų P. P. Kuczynski kaltinamas melavęs, kad nuslėptų gavęs iš Brazilijos bendrovės „Odebrecht“ beveik 5 mln. JAV dolerių kyšių. Tiek prezidentas, tiek kompanija tvirtina, kad tie pinigai buvo teisėtas atlyginimas už konsultacijas.

Šiuos pinigus P. P. Kuczynski gavo 2004–2013 metais; tuo laikotarpiu jis dirbo ekonomikos ministru ir tuomečio prezidento Alejandro Toledo (Alechandro Toledo) vyriausybės vadovu.

„Odebrecht“ yra pripažinusi, kad mokėjo milijonus dolerių kyšių pareigūnams keliose Lotynų Amerikos šalyse, kad užsitikrintų pelningų valstybinių užsakymų ir galėtų už jų išpildymą reikalauti dirbtinai išpūstų sumų. Bendrovė sumokėjo rekordines baudas – 2,6 milijardus dolerių – Brazilijos ir Šveicarijos vyriausybėms.

5 mln. dolerių kyšių

„Odebrecht“ teigia sumokėjusi A. Toledo 20 mln. dolerių kaip „dėkingumo mokestį“ už pergalę konkurse dėl pelningo kontrakto nutiesti greitkelį tarp Brazilijos ir Peru.

P. P. Kuczynskis išvengė apkaltos, nes įstatymų leidėjas ir į nemalonę patekusio buvusio prezidento Alberto Fujimori (Alberto Fudžimorio) sūnus Kenji Fujimori (Kendžis Fudžimoris) nukreipė dalį balsų iš pagrindinės opozicijos partijos „Fuerza Popular“, kuriai vadovauja jo sesuo Keiko Fujimori (Keiko Fudžimori).

Po trijų dienų P. P. Kuczynskis suteikė malonę A. Fujimori, kuris buvo nuteistas 25 metams kalėjimo už žmogaus teisių pažeidimus, tarp jų kelios žmogžudystės atliktos mirties eskadronų, bei korupcija jo žiauraus valdymo 1990-2000 metais metu.

Pasak P. P. Kuczynskio, malonė suteikta humanitariniais pagrindais, nes gydytojai sako, kad 79 metų A. Fujimori yra prastos sveikatos.

Keiko Fujimori į prokurorų biurą atvyko beveik tuo pačiu metu, kaip ir P. P. Kuczynskis. Ji irgi atsakė į klausimus apie „Odebrecht“ finansavimą jos rinkimų kampanijoms.

P. P. Kuczynskio apklausa turėjo įvykti prieš savaitę, tačiau buvo atkelta dėl apkaltos balsavimo Kongrese. Prezidentas tuo pačiu klausimu buvo apklaustas ir anksčiau – kovo mėnesį.

Iš viso „Odebrecht“ P. P. Kuczynskiui sumokėjo 782 207 dolerių už konsultacijas ir dar 4 milijonus dolerių įmonei, priklausančiai vienam prezidento partneriui.