Nuvirtęs elektrinis „Bolt“ paspirtukas tik ką buvo pastebėtas ir netoli pėsčiųjų perėjos Herkaus Manto gatvėje. Žmonės vis pažvelgdavo į gulintį ant žemės brangų daiktą, bet nė vienas nepanoro jo pakelti.

Prasidėjus pavasariui, tokie vaizdai įvairiose miesto erdvėse – dažni. Klaipėdiečiai nuvirtusius paspirtukus pastebi skveruose, parkuose, pėstiesiems skirtuose takuose.

„Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Benas Jurlovas teigė, kad, kadangi klientai, baigdami kelionę, privalo padaryti paspirtuko nuotrauką, tai, kad paspirtukas randamas nuvirtęs, dažniausiai ne klientų darbas.

Benas Jurlovas / „Bolt“ nuotr.

Dažniausiai krentančius ir gulinčius paspirtukus gelbsti jų tvirta konstrukcija.

„Dažniausiai paspirtukus išguldo piktavaliai. Rečiau tai pavyksta padaryti staigesniam vėjo gūsiui, nes mūsų paspirtukų konstrukcija pakankamai tvirta, išlaikyti stabilumą padeda ir speciali kojelė. Jeigu paspirtukas pastatytas netvarkingai arba tiesiog guli, mūsų dirbtinio intelekto sprendimas identifikuoja tai iš kelionės pabaigoje padarytos nuotraukos ir išsiunčia vartotojui perspėjimą programėlėje. Ilgainiui visi panašūs pažeidimai daro neigiamą įtaką vartotojo reitingui. Matydami, kad vartotojo elgesys kartojasi, edukuojame jį, o situacijai neišsisprendus, blokuojame tokiam vartotojui paskyrą“, – paaiškino B. Jurlovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad „Bolt“ komanda, dirbanti Klaipėdoje, perstato netinkamai stovinčius, pakelia gulinčius paspirtukus.

„Ir surenka tuos, kurių būklę reikia patikrinti arba perduoti remontui. Gyventojai taip pat neturėtų likti abejingi pamatę gulintį paspirtuką – nereikėtų baimintis jo skleidžiamo garso, o koja atlenkti kojelę ir pastatyti vertikaliai. Pamačius, kad išguldyta daugiau paspirtukų, galima apie tai pranešti mums – efektyviausią tą padaryti per mūsų programėlę. Dažniausiai krentančius ir gulinčius paspirtukus gelbsti jų tvirta konstrukcija, tačiau pasitaiko visko. Profilaktiniai patikrinimai ir remontas kiekvienam paspirtukui atliekami prieš prasidedant sezonui“, – akcentavo B. Jurlovas.

Be to, vykdant Klaipėdos savivaldybės užsakytus darbus bus įrengti lietaus nuotekų tinklai ir pėsčiųjų takai.

Pagal sutartį tarp miesto savivaldybės ir rangovo „VVARFF“, kelio kapitalinis remontas ir nauja lietaus tinklų statyba yra numatyta tarp Molo ir Pamario g., Molo ir Vaivos g. Jau pradėti darbai vykdomi pagal parengtą techninį projektą.

Jame numatyta, kad projekto sprendiniai turi atitikti žmonių su specialiaisiais poreikiais reikalavimus: tam bus įrengti įspėjamieji ir vedimo paviršiai.

Taip pat prie remontuojamų gatvių bus įrengtas lauko apšvietimas, poilsio aikštelės su suoliukais ir šiukšliadėžėmis.

Bendra darbų Melnragėje kaina – beveik 514 tūkst. eurų.

Žvyrkelių asfaltavimo darbai finansuojami iš Klaipėdos miesto biudžeto ir Valstybinės kelių plėtros programos lėšų.

Prognozuoja populiarumą

Oficialiai Kačerginės kraštovaizdžio pažintinis takas atvertas ir pašventintas rugsėjo 12-ąją, tačiau jį jau išbandė ne vienas kačerginietis ir atokesnių vietovių gyventojai. Tai, kas nauja, visuomet vilioja labiau, todėl neabejojama, kad naujas aktyvaus poilsio objektas bus viena labiausiai lankomų vietų pakaunėje.

„Nemune įrengtos prieplaukos, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, atnaujintos pagrindinės Kulautuvos ir Kačerginės gatvės, sutvarkyti paveldo objektai, tarp kurių – daugiausia turistų dėmesio sulaukianti Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Pyplių piliakalnis, medinės Kačerginės vilos, – sveikindamas susirinkusius į Kačerginės kraštovaizdžio pažintinio tako atidarymą, atliktus darbus vardijo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir pažadėjo kurorto teritorijoje ir toliau siekti atverti daugiau vietų, kur būtų galima pailsėti, pasigrožėti gamta, kultūros paveldu.

Patogūs pėsčiųjų takai, suoleliai pailsėti ar ramiai pasižvalgyti, dešimt stotelių su informacinėmis lentelėmis, pristatančiomis šiai vietai būdingą gyvūniją ir augmeniją, vabzdžių viešbutis – visa tai laukia naujame objekte, kurį įrengė bendrovė „Žaliasis servisas“.

Vaizdas: šiuo metu galima pamatyti tik žiemojančius paukščius. / E. Mališausko nuotr.

Ne mažiau viliojantis ir šalia dviračių trasos Kačerginė–Zapyškis įrengtas pažintinis takas su žiedo formos regykla. Projektą rengusios studijos „Archispektras“ (vadovas Aidas Kalinauskas) architektės Ilona Deveikytė ir Dominyka Svarauskaitė apžvalgos ratą tarsi pakabino virš Nemuno šlaito, apačioje atverdamos beveik nepaliestą gamtą.

Projektą kuravusi Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduota Irena Bertašiūtė pabrėžė, kad takas pritaikytas ir neįgaliesiems, silpnaregiai ir aklieji čia suras informacijos Brailio raštu.

Kačerginės kraštovaizdžio pažintinis takas šiuo metu dar neatskleidžia visų pranašumų: lakštingalų, strazdų, didžiųjų krakšlių giesmių galima išgirsti pavasarį, o pamatyti besibūriuojančias gerves, baltuosius ir pilkuosius garnius, kirus, kormoranus – vasaros pabaigoje.

Gamtos oazė keliautojams

„Gamtos pažinimas ir vaikščiojimas pėsčiomis vis dar išlieka populiari turizmo tendencija. Žmonės, kurie keliauja savarankiškai, dažnai renkasi pasivaikščiojimus pažintiniais takais. Kauno rajonas lyg žaliasis smaragdas žavi tyros gamtos grožiu, o trys didžiosios upės, Kauno marių regioninis ir gamtos draustiniai atskleidžia kraštovaizdžio išskirtinumą“, – tvirtino Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRTVIC) direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Pasak direktorės, pakaunė turi ką pasiūlyti ir ilgų žygių mėgėjams, ir mažiau užsigrūdinusiems. Per Kauno rajoną vingiuoja Camino Lituano piligrimų kelias ir projekto „Miško takas“ atkarpa, bet ne mažiau smagių akimirkų žada palyginti trumputis Arlaviškių botaninio draustinio takas.

Dėmesys: takas pritaikytas ir neįgaliesiems, silpnaregiai ir aklieji čia suras informacijos Brailio raštu. / E. Mališausko nuotr. 

„Pingvinai“ neaplenkia pakaunės

Camino Lituano piligrimų tako atkarpa Panevėžiukas–Biliūnai siekia 20 km, o Biliūnai–Kaunas – daugiau nei 22 km. Žygeiviai gali aplankyti Babtyno dvarą ir apžiūrėti senovinių automobilių kolekciją, Tradicinių amatų centrą su unikalia ekspozicija, išpuoselėtą Raudondvario dvarą. Dalis maršruto vingiuoja per Nevėžio kraštovaizdžio draustinį, gamtos mėgėjai taip pat gali pasigrožėti Bernatonių piliakalniu.

„Keliautojų patogumui Kauno rajono maršruto dalis sužymėta ilgalaikiais ir išskirtiniais piligrimų kelio ženklais, – pabrėžė E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Kaimo turizmo sodybų „Onupis“ ir „Gaižuvėlės sodyba“, esančių piligrimų kelio atkarpoje, šeimininkai patvirtino, kad piligrimai dažnai naudojasi jų paslaugomis. Juozapas Liekis pasidžiaugė kaimynišku bendradarbiavimu: kaimo turizmo sodybų šeimininkai rekomenduoja užsukti į Tradicinių amatų centrą, o jį aplankę neslepia sužavėjimo.

Ne vienas puslapis Kauno rajono maršruto daliai skirtas žurnalistės ir rašytojos Jurgitos Lieponės knygoje „Kelias, pingvinai ir aš. Camino Lituano dienoraštis“. Jos pavadinime klausimų kelia tik vienas žodis „pingvinai“. Pasak autorės, taip kartais pavadinami pavargusiomis kojomis krypuojantys piligrimai.

„Miško tako atkarpos Lampėdžiai–Kulautuva, Kulautuva–Vilkija vingiuoja prie Nemuno, o Pakuonis–Vaišvydava – Kauno marių regioniniu parku. Keliaujantys pėsčiomis gali aplankyti Kauno marių lankytojų centrą, Dubravos arboretumą ir Dubravos rezervato apyrubę. Nepaklysti padeda tako žymėjimas specialiais ženklais“, – pasakojo KRTVIC direktorė.

Populiarumas: take jau būriuojasi ėjikai. / E. Mališausko nuotr.

Prie Kauno marių

Arlaviškių botaninio draustinio takas, vadinamas Kadagių slėnio taku, yra vienas gražiausių ir labiausiai lankomų takų Lietuvoje. Kurį laiką jis buvo uždarytas dėl susidėvėjusios dangos rekonstrukcijos. Žmonės spėjo pasiilgti nuostabių vaizdų, todėl, metų pradžioje jį atvėrus, lankytojų srautai neslūgsta.

Prieš žingsniuojančių akis atsiveria įspūdinga Kauno marių panorama, Dabintos sala ir natūralus kadagynas, o tarp kadagių auga rečiausi augalai. Vienas tokių – gauruotasis gvazdikas. Dėl savo botaninės vertės ir retumo gauruotasis gvazdikas botanikams gali atstoti brangiausio deimanto paieškas. Kadagių slėnyje galima išgirsti, kaip baubia paslaptingas nendrynų gyventojas baublys, išvysti ore sklandantį galingąjį jūrinį erelį, pamatyti salą, kurioje gyvena itin retos plovinės vištelės ar tiesiog pasimėgauti dažniau sutinkamų sparnuočių keliamu triukšmu – kad ir genių.

„Maršrutai aplink Kauno marias (pavyzdžiui, Girionys–Laumėnai–Žiegždriai) puikiai tinka mėgstantiems pasivaikščioti gamtoje. Galima pasirinkti pagal savo poreikius, skirtingo ilgio ir sudėtingumo trasą. Keliaudami Pakalniškių pažintiniu taku įkopkite į Pakalniškių piliakalnį – atsiverianti panorama nustebins ir sužavės! Rudenį, kai medžiai numeta lapus, puikus metas apžiūrėti Kauno marių įlankas ir atodangas. Viena iš jų – Žiegždrių atodanga – laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, jos ilgis – beveik 400 m, aukštis – 22 m“, – vardijo E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Akimirka: atidarymo renginyje netrūko kerinčių momentų. / E. Mališausko nuotr.

Trasos viduryje galima užsukti prie Žaisos upelio ir šaltinio, atsigaivinti šaltu ir, kaip teigiama, stebuklingu Žaisos šaltinio vandeniu. Keliaujant galima sutikti ir mitologinių būtybių, nes esą Laumėnų pavadinimą nulėmė čia gyvenusios laumės.

Žvelgiant į Kauno marias nuo Girionių pusės ar nuo Žaisos įlankos, galima pasitelkti vaizduotę ir pabandyti nusikelti į tuos laikus, kai marių dar nebuvo, kai sodybose ir laukuose virė gyvenimas.

„Kauno marių regioninis parkas glaudžiai susijęs su Kauno marių užlietų kaimų istorija. Šiais metais pristatytas naujas objektas – užlieto Nemuno slėnio lauko ekspozicija, leisianti geriau suvokti Kauno marių kraštovaizdžio komplekso išskirtinumą ir susipažinti su unikaliu nematerialiuoju Kauno marių regioninio parko paveldu“, – sakė KRTVIC direktorė.

Ekspozicijoje galima simboliškai pasivaikščioti senąja Nemuno vaga, aplankyti stilizuotus namelius, įprasminančius devyniolika kaimų, kurių neberasime ne tik žemės paviršiuje, bet ir žemėlapiuose, mat neliko net pavadinimų. Prie kaimų galima pamatyti ir Kauno marių dugne pradingusius ir esamus piliakalnius, legendomis apipintas grėsmingas Nemuno rėvas. Ekspoziciją gali apžiūrėti ir neįgalieji. Mediniu takeliu galima važiuoti vežimėliais, o įgarsintų tekstų gali klausytis ne tik silpnaregiai, bet ir visi norintys, naudodamiesi QR kodais.

Kasdien šia maždaug 2,8 km atkarpa juda apie 100 tūkst. žmonių, kurie dažniausiai renkasi važiuoti lengvaisiais automobiliais arba viešuoju transportu. Tikimasi, kad metų viduryje užbaigus dviračių taką, daugiau gyventojų šiai atkarpai pasirinks netaršias transporto priemones.

Įrengiamas pėsčiųjų takas bus 2,25 m pločio, o pagal galimybes kai kur išplatės iki 3 metrų. Tik nedidelėse atkarpose, kur platesnio tako įrengti neleidžia reljefas arba privatūs sklypai, jis bus 1,5 metro pločio. Dviračių takas, atsižvelgiant į numatomus srautus, įrengiamas 3,5 metro pločio, o siauresnėse vietose – 2,5 metro. Šalia pėsčiųjų ir dviračių takų įrengiamas apšvietimas.

Viešasis transportas T. Narbuto gatve judės greičiau

Nuo Laisvės prospekto iki T. Narbuto gatvės pėsčiųjų viaduko abiem kryptimis bus įrengta viešajam transportui skirta A juosta, kuri leis autobusais ir troleibusais važiuoti patogiau, aplenkiant dalį spūsčių. Įtakos kitų transporto priemonių judėjimui ar eismo juostų pločiui tai neturės, nes A juostos įrengiamos mažinant skiriamosios juostos plotį. A juostų įrengimo ir ženklinimo darbai turėtų būti baigti per maždaug mėnesį.

Ateityje A juosta bus prailginta iki T. Narbuto ir Sėlių gatvių sankryžos. Tam šiuo metu jau rengiamas techninis projektas, po kurio bus skelbiamas rangos darbų viešasis pirkimas.

Pokyčiai vairuotojams

Nors dėl dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo bus pokyčių ir automobilių eismui skirtoje T. Narbuto gatvės dalyje, eismo juostos ir toliau bus ne siauresnės nei 3,25 metro, t.y. atitiks nacionalinių teisės aktų reikalavimus tokio tipo gatvei. Važiuojant centro kryptimi, T. Narbuto gatvėje bus pailginta posūkiui į Sėlių gatvę skirta juosta, kuri ne tik sumažins spūstis piko metu, bet ir leis saugiau pasukti į dešinę.

Korekcijos atliekamos ir T. Narbuto gatvės susikirtime su Stirnų gatve. Nors vietoje 4 eismo juostų ties pasukimu į Stirnų gatvę įrengiamos 3, viena iš jų bus skirta posūkiui į dešinę, todėl įtakos eismo pralaidumui tai neturės. Išvažiuojant iš Stirnų gatvės suformuojama saugumo salele atskirta greitėjimo juosta, kuri padės transporto priemonėms saugiau įsilieti į T. Narbuto gatvės eismą.

Didinamas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas

Įrengiant naują dviračių ir pėsčiųjų taką ne tik pagerinamas susisiekimas netaršiais būdais, bet ir pasirūpinama eismo dalyvių saugumu. Ties T. Narbuto gatvės susikirtimu su Stumbrų gatve pertvarkoma šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, kertant Saltoniškių gatvę įrengiama dviračių pervaža. Įrengiamos saugumo salelės T. Narbuto gatvės susikirtimuose su žiedu prie buvusio Pedagoginio universiteto – čia eismo juostų skaičius nesikeis, tačiau juostos bus atskirtos, taip užtikrinant didesnį pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą.

Įrengiant dviračių pervažą T. Narbuto ir Saltoniškių gatvių sankryžoje, keičiamas eismo juostų skaičius: Saltoniškių gatvėje Žvėryno kryptimi prie sankryžos lieka viena eismo juosta, o už kelių metrų nuo sankryžos gatvė vėl išplatės iki dviejų eismo juostų. Link T. Narbuto gatvės iš Žvėryno bus galima išvažiuoti dviem juostomis: viena skirta posūkiui į kairę, kita – važiuoti tiesiai arba į dešinę.

Sumažinti transporto juostų skaičių buvo nuspręsta siekiant palengvinti ir pagreitinti gatvės kirtimą pėstiesiems bei dviratininkams. Iki šiol, norėdami kirsti Saltoniškių gatvę, jie privalėjo naudotis požeminėmis perėjomis, o tai nėra patogu nei vyresnio amžiaus ar judėjimo negalią turintiems žmonėms, nei dviratininkams.

Šioje vietoje susijungia T. Narbuto dviračių ir pėsčiųjų takų bei kitąmet planuojamos pradėti Saltoniškių gatvės rekonstrukcijos projektai, todėl dviračių pervaža įrengiama iškart, kad prasidėjus Saltoniškių gatvės rekonstrukcijai nereikėtų sprendinių perdaryti. Trumpalaikėje perspektyvoje tai gali kelti nepatogumų, tačiau ilguoju laikotarpiu automobilių srautai persiskirstys, todėl dviejų eismo juostų iš Saltoniškių gatvės turėtų visiškai pakakti užtikrinant gerą pralaidumą įsiliejantiems į eismą gerokai labiau apkrautoje T. Narbuto gatvėje.

Kitąmet – Saltoniškių gatvės rekonstrukcija iki Upės gatvės

Kitąmet planuojama pradėti ir Saltoniškių gatvės rekonstrukciją – bus įrengiama magistralinio dviračių tako atšaka iki Upės gatvės. Gatvė, kuria ir šiuo metu daugiausia naudojasi aplinkiniai gyventojai, bus sutvarkyta taip, kad žmonėms būtų maloniau gyventi jos aplinkoje: bus įrengti patogesni takai, pasodinta daugiau želdinių, įrengta daugiau automobilių stovėjimo vietų, o dėl saugumo bus įvestas 30 km/h greičio ribojimas. Bus mažinamas sunkiasvorio transporto judėjimas, sklandesniam eismo dalyvių judėjimui vietoj dabartinės šviesoforinės įrengiama žiedinė Sėlių ir Saltoniškių gatvių sankryža. Be to, atlikus numatytus pertvarkymus, gatvėje sumažės triukšmo ir oro tarša.

Visų šių vykdomų ir suplanuotų darbų esmė – darnus ir visiems eismo dalyviams saugus judėjimas mieste. Užbaigus juos, atnaujinta ir modernizuota infrastruktūra sujungs vakarinius Vilniaus rajonus su miesto centru ir Antakalniu bei Žirmūnais, todėl judėti aplinkai netaršiais būdais taps dar patogiau.

„Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu. Lietuvoje esame inventorizavę, turime 3 tūkst. kilometrų takų, mūsų prioritetas iki 2030-2035 šitą takų tinklą išplėsti iki 5 tūkstančių kilometrų“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Skuodis.

Anot jo, planuojama, jog maždaug tūkstančio kilometrų dviračių takų atkarpos bus įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių, dar tūkstantis kilometrų – savivaldybėse.

Tam, ministro teigimu, suplanuota skirti „iki 300 mln. eurų investicijų iki maždaug 2030 metų“, tačiau lėšų prireiks daugiau – apie trečdalį šių pinigų bus skiriama iš europinių fondų, tikimasi indėlio ir iš savivaldybių.

Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu.

Skaidrumo garantas

M. Skuodis, trečiadienį dalyvaudamas nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapio pristatyme, sako, kad šis suteiks galimybę gyventojams, dviračių bendruomenei įvertinti, ar „būtent tos atkarpos, kurių labiausiai reikia, yra suplanuotos, ar nėra suplanuotos“.

Renginyje ministras pabrėžė, kad žemėlapis leis taisyti situacijas, kai tarp valstybinių ir savivaldybių dviračių takų atsiranda „juodosios dėmės“, kur dviračių infrastruktūros nėra. Pasak jo, žemėlapyje sudėti ir visi savivaldybių bei valstybės dviračių takų plėtros planai, o ministerija artimiausiu metu ketiną pateikti kriterijų, kurie takai yra prioritetiniai, sąrašą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad pirmieji nacionalinio dviračių takų plėtros plano žingsniai pasimatys jau kitąmet – šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių numatyta įrengti apie 16 kilometrų naujų takų, vėlesniais metais jau suplanuota nutiesti dar apie 50 kilometrų.

„Plano viešinimas, manau, bus skaidrumo garantas, kuris padės kontroliuoti kelių direkciją, savivaldybės, kad tos dviračių takų tąsos visoje Lietuvoje būtų užtikrintos“, – kalbėjo jis.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pabrėžė, kad žemėlapis bus interaktyvus, nuolat pildomas, leis pamatyti ir dviračių ir pėsčiųjų dabartinę, ir planuojamą situaciją: kurie takai bus tiesiami pirmiausia ir iki kada planuojami užbaigti, kita detali informacija apie juos.

Dauguma planuojamų takų – miestuose

A. Vaiciukevičiūtės teigimu, savivaldybių prieš metus pateiktais duomenimis, papildomai nutiesti reikėtų 3860 kilometrų takų – kiek mažiau nei pusė jų patenka į vadinamąjį pirmąjį prioritetą, dauguma jų atsirastų miestuose, driektųsi šalia valstybinės reikšmės kelių ir sudarytų jungtis su gretimomis gyvenvietėmis.

Antruoju prioritetu būtų finansuojami likę projektai, apimantys apie 2 tūkst. kilometrų, atskirai numatyta rengti ir 350 kilometrų ilgio rekreacines trasas.

Ji kvietė savivaldybes, dviratininkus įvertinti netrukus paskelbsimus prioritetus.

„Kviečiame visus analizuoti, o dviratininkų bendruomenes – kritikuoti, padėti papildyti, patiems važinėti takais, pasakyti, kur progresas matosi, kur ne“, – kalbėjo ji.

Be takų, ministerija planuose žada numatyti ir dviračių saugyklas bei kitą infrastruktūrą – apie tai kalbamasi su valstybinėmis, savivaldos institucijomis, didesnėmis verslo įmonėmis.

Susisiekimo ministras priminė, kad Vyriausybė ir Seimas svarsto iniciatyvas dėl paspirtukų, šiuo metu prilyginamų dviračiams, eismo taisyklių griežtinimų, kartu paliekant ir laisvę, kad šios mikromobilumo priemonės galėtų būti plačiai naudojamos. Jis kvietė institucijas imtis griežčiau kontroliuoti, kaip paspirtukų vairuotojai laikosi taisyklių.

„Vienas iš pavyzdžių, kas ir šiandien turėtų būti, kai einame Gedimino prospektu, matome paspirtuką važiuojantį šaligatviu – to negali būti, nes šalia yra dviračių takas. Šioje vietoje tam tikri teisės aktų pakeitimai daromi, natūralu, reikalinga tam tikra infrastruktūra. Galime turėti daug taisyklių, bet labai svarbu, kad jos būtų įgyvendinamos“, – kalbėjo ministras. 

Kaip teigė ministerija, žemėlapyje susisteminti valstybės ir savivaldybių duomenys, leidžiantys įvertinti dabartinę takų situaciją Lietuvoje ir iliustruojantys, kaip pėsčiųjų ir dviračių takai šalies teritorijoje išsišakos iki 2035 metų.

Bet šįsyk ne apie tai, ką ir taip visi žino.

Praėjusį savaitgalį su visa šeima sumanėme nuvažiuoti į Gargždų parką. Esame girdėję, kad rajono centre yra įspūdinga vieta, kažkada priklausiusi čia buvusiam dvarui. Žinome, kad ten vyksta rajono šventės ir šiaip žmonės eina pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir pasigrožėti gamta.

Tačiau laukė nusivylimas. Atvykus šeštadienį, suprantama, nuotaiką gadino prastokas oras. Ne mažiau stebino ir ne itin, švelniai tariant, patraukli aplinka parke. Sovietinių laikų pėsčiųjų takai – išklaipytomis plytelėmis, seniausiai iškilnota medžių šaknų, o ten, kur asfaltuota, takų danga daugelyje vietų suskeldėjusi.

Bet tai dar pusė bėdos. Baisiausi tai buvo tie persenę medžiai, kurie bet kurią sekundę gali užgriūti ant praeivių. Išpuvusios didžiausios drevės, į jas kažkodėl primesta duonos ir kitų maisto produktų.

Gal čia taip kažkokie atklydę kvailiai lesino paukštelius? Nesuprasi.

Toks įspūdis, kad tie baisūs, "baobabai" išpuvusiais kamienais bet kurią akimirką nuvirs ant galvos.

Netoliese pamatėme ir išties išvirtusių medžių. Kai kurių jų šakos net siekė pačius pėsčiųjų takus. Akivaizdu, kad ši vieta pavojinga žmonėms, o jų, kaip matėme, čia vaikštinėjo tikrai ne vienas ir ne du, o dešimtys.

Šį parką reikia kuo skubiau aptverti įspėjamąja juosta. Gal net policija čia turėtų pabudėti, kad niekas neitų pasivaikščioti, nes tai pavojinga gyvybei.

Esame girdėję, kad Klaipėdos rajono valdžia buvo susiruošusi sutvarkyti šį parką, nutiesti naujus takus, iškirsti nereikalingą augaliją, tačiau tam sutrukdė kažkokie medžių saugotojai ir neva gamtos mylėtojai.

Na, tikrai, medžius reikia saugoti, tačiau tik ne tokius supuvėlius, kurie kėsinasi nuvirsti ant galvos. Juk tikrai ten vaikščioti nesaugu. Ypač, kai siautėja tokios audros, kokią neseniai matėme.

Jeigu tie gamtos mylėtojai sustabdė šitokį svarbų projektą ir toleravo grėsmę čia besilankančių žmonių gyvybei, jie turėtų atsakyti pagal įstatymą. Juk Baudžiamajame kodekse yra straipsnis už mirtinos grėsmės sukėlimą. Gal prokuratūra galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą tiems projektą sustabdžiusiems žmonėms, kurie, veikiausiai, gal nelabai suvokė, ką daro?

Metų pradžioje savivaldybė buvo numačiusi nutiesti ir sutvarkyti 26 kilometrų pėsčiųjų ir 14 kilometrų dviračių takų, tad skyrus papildomus pinigus, prisidės dar 10 papildomų kilometrų.

Pagal naująjį miesto gatvių standartą, dviračių ir pėsčiųjų takai vietomis platės, o taką nuo važiuojamosios kelio dalies atskirs nauji želdiniai.

Kaip sako Vilniaus miesto vyriausiasis miesto inžinierius Antonas Nikitinas, į šią infrastruktūrą siekiama daugiau investuoti, nes vis daugiau vilniečių renkasi judėti pėsčiomis ir dviračiais. Sostinės valdžia siekia, kad šie takai sudarytų bendrą nepertraukiamą sistemą.

„Nebedaug trūksta ir pagrindiniai takai susijungs į vientisą tinklą, jo dalimi taps ir kai kurios ramaus eismo gatvės ir dauguma miesto gyventojų galės naudotis patogia infrastruktūra. Ypatingai daug dėmesio skirsime takų aplinkos želdinimui, daug dirbame, kad išsaugotume esamus želdinius, kad judėjimas būtų jaukus ir patogus“, – sako A. Nikitinas.

Laisvės pr. ties Spaudos rūmais (nuo Justiniškių gatvės iki Pilaitės prospekto) planuojama sutvarkyti 400 metrų pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpą. Esamą 7,5 m tako plotį ketinama skirti į dvi dalis: 3 m skirti pėstiesiems, o 3,5 m – dviratininkams.

Ypatingai daug dėmesio skirsime takų aplinkos želdinimui, daug dirbame, kad išsaugotume esamus želdinius, kad judėjimas būtų jaukus ir patogus.

Siekiamybė – pėsčiųjų ir dviračių takus  atskirti želdinių juosta, kuri ne tik užtikrintų eismo dalyvių saugumą atskiriant srautus, bet ir sukurtų daugiau jaukumo judrioje miesto vietoje. Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 400 tūkst. eurų.

Pasak savivaldybės, Kalvarijų gatvėje, nuo Santariškių žiedo iki Didlaukio gatvės, bus atnaujinta ir praplatinta 2,4 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpa, beveik 1,4 kilometrų ilgio magistralinis dviračių takas bus atnaujintas ir L. Giros gatvėje, nuo Ateities g. iki L. Zamenhofo gatvės.

S. Batoro gatvės jungtyje nuo Rudens gatvės iki Paplaujos gatvės bus įrengtas  2,5 m pločio dviračių ir pėsčiųjų takas, esama pėsčiųjų tako danga išasfaltuota, papildomai sutvarkytas 400 metrų takas pėstiesiems ir dviratininkams.

Dar praėjusią savaitę pradėti jungties tarp Vilniaus ir Nemenčinės remonto darbai, kurių metu bus atnaujinta 5,6 km bendro dviračių ir pėsčiųjų tako danga.  Takui, vedančiam nuo Kairėnų gatvės iki už Antavilių esančios miesto ribos, atnaujinti prireiks  pusės milijono eurų.

Dviratininkų takams Vilniuje šių metų pradžioje buvo numatyta 3 mln. eurų, ši suma padvigubėjo.

Ketinama atnaujinti 1,3 kilometro pėsčiųjų tako palei Bernardinų (Lukos) ežerą, šiuo metu jau vyksta tako prie Totoriškių ežero atnaujinimo darbai.

„Labai dažnai žmonės skundžiasi, ypač kai rudenėja, kad neapšviestos tos vietos, tai apsišvies ir bus galima labai smagiai nuo autobusų stoties iki pat tiltų pasivaikščioti“, – BNS sakė merė Edita  Rudelienė.

Bus atnaujinta danga, įrengtas apšvietimas, mažoji architektūra, suoliukai, šiukšliadėžės ir svarbiausia, apšviestas takas bus, tai bus galima ir vakarais pasivaikščioti.

Anot jos, artimiausiu metu ketinama skelbti rangovo konkursą, o darbus pradėti pavasarį. Takas prie Bernardinų ežero turėtų būti sutvarkytas kitąmet. Iš viso jo ilgis siekia 2,5 kilometro, likusią dalį vėliau taip pat ketinama atnaujinti.

Dėl 680 metrų ilgio tako prie Totoriškių ežero atnaujinimo savivaldybė rugpjūtį pasirašė 331,8 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrove „Statybos verslas“. Darbus planuojama užbaigti šiemet.

„Bus atnaujinta danga, įrengtas apšvietimas, mažoji architektūra, suoliukai, šiukšliadėžės ir svarbiausia, apšviestas takas bus, tai bus galima ir vakarais pasivaikščioti“, – sakė E. Rudelienė.

Šio projekto darbai bus finansuojami iš Susisiekimo ministerijos paskirstytų 150 mln. eurų greitai įgyvendinamiems kelių projektams, taip siekiant atgaivinti šalies ekonomiką. Tuo metu tako palei Bernardinų ežerą 520 tūkst. eurų skirta iš bendro Lenkijos ir Lietuvos „Interreg“ projekto.

Pasak E. Rudelienės, šiuo metu taip pat atnaujinami takai Gedimino ir Aukštadvario gatvėse.

Pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimui savivaldybė skyrė 700 tūkst. eurų.

„Kad dviratis taptų ne tik laisvalaikio, bet ir patogia susisiekimo priemone, tobuliname infrastruktūrą, o iki 2023 m. planuojame nutiesti ir likusias trūkstamas jungtis pagrindiniame dviračių takų tinkle. Iš taško A į tašką B dviračiu bus galima nuvykti nenutrūkstančia trasa. Artimiausiu metu mieste planuojama ramaus eismo gatvių plėtra, kuriose dviračių eismas organizuojamas bendrame eismo sraute, o ramaus eismo gatvės tampa vientiso takų tinklo dalimi”, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Planuojama, kad šiemet Fabijoniškėse atnaujinimo sulauks ne tik S. Stanevičiaus g. bet ir 1 km ilgio takai Fabijoniškių g. atkarpoje nuo Ateities g. iki įsukimo į Ukmergės g.

Šie takai įsilies į bendrą miesto takų sistemą, jungsis su esamomis trasomis palei Ateities gatvę, o nutiesus Šiaurinę gatvę, su takais joje ir jungtimis iki Šeškinės gatvės. Be to, planuojama sutvarkyti ir likusias atkarpas, kuriomis bus dar patogiau vykti į miesto centrinę dalį palei Gelvonų ir Ozo gatves.

Šiuo metu tvarkomi Rinktinės, Olimpiečių, Širvintų, Ozo, Erfurto ir Manufaktūrų gatvės pėsčiųjų ir dviračių takai. Netrukus darbai persikels į Žirmūnų trikampį ir kitas jungtis.

Artimiausiu metu planuojama tiesti daugiau kaip 20 km jungčių. Per pastaruosius kelerius metus visame mieste įrengta daugiau kaip 2 tūkst. naujų dviračių stovų, prie kurių galima saugiai prirakinti dviračius, šiemet bus įrengta dar keli šimtai. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į dviračių ir dalies pėsčiųjų infrastruktūros gerinimą šiemet sieks apie 6,5 mln. eurų.