Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad pirkimo tikslas yra įrengti 7 metrų ilgio ir 5,6 metro pločio geležinkelio tiltą, o po tiltu įrengti pėsčiųjų perėją po geležinkeliu (2 metų pločio pėsčiųjų ir 3 metų pločio dviračių takai). Tilto atramos monolitinio gelžbetonio, tilto perdanga montuojama iš surenkamų gelžbetoninių sijų. Abipus takų įrengiamos monolitinio gelžbetonio atraminės sienos.

Darbų atlikimo terminas – 8 mėnesiai nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos.

Tunelio statybas, jei tam bus rasta lėšų, ketinama pradėti šį rudenį.

Jis turėtų išspręsti vietos gyventojų problemas, kai jie jau kelis dešimtmečius priversti rinktis arba kirsti geležinkelį neleistinoje vietoje, arba keliauti į mokyklas, darbus kanalizacijos vamzdžiu.

„Tai bus trijų metrų pločio ir 120 metrų ilgio tunelis po geležinkeliu. Būtų sutvarkoma visa aplinkinė infrastruktūra, pėsčiųjų takas per mišką. Planuojami statybos metai – 2020-ieji ir persikeltų į 2021 metus“, – trečiadienį per tarybos posėdį sakė savivaldybės infrastruktūros skyriaus vedėjas Virginijus Pauža.

Tai bus trijų metrų pločio ir 120 metrų ilgio tunelis po geležinkeliu.

Skaičiuojama, kad tuneliui įrengti prireiks 1,7 mln. erų, tačiau dėl projekto finansavimo iškilo klausimų, kai Susisiekimo ministerija atsisakė jam skirti Europos Sąjungos lėšų.

Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad bus ieškoma finansavimo alternatyvų.

„Padėti į šalį tokį projektą būtų nedovanotina. Mes ieškosime galimybių įvertinę padėtį, kuri keičiasi ne dienomis, bet valandomis, bet tai būtų garbinga ir teisinga tų gyventojų, kurie dešimtmečius vaikščiojo susikūprinę į mokyklą ir į darbą, atžvilgiu“, – sakė vicemeras.

V. Pauža neatmetė, kad projektas gali būti finansuojamas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų.

Tai būtų jau antrasis tokio tipo tunelis sostinėje – kitą, septynių metrų ilgio, planuojama įrengti Iešmininkų gatvėje Naujininkuose.

Savivaldybės taryba trečiadienį pritarė, kad Iešmininkų gatvėje atsirastų 7 metrų ilgio ir 5,6 metrų pločio tunelis. Skaičiuojama, jog jį įrengti kainuos 790 tūkst. erų, daugiau nei pusę lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų.

Tunelis bus pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams. Tikimasi, kad tai palengvins susisiekimą tarp Naujininkų ir Stoties rajonų, tai aktualiausia Tunelio, Burbiškių ir Iešmininkų gatvių gyventojams.

Planuojama, kad pėsčiųjų tunelio įrengimo darbai bus pradėti šių metų rugpjūtį ir baigsis 2020 metų pavasarį.

Analogišką tunelį savivaldybė planuoja statyti ir Zuikių gatvėje – čia gyventojai, įskaitant moksleivius, jau kelis dešimtmečius priversti rinktis arba kirsti geležinkelį neleistinoje vietoje, arba keliauti kanalizacijos vamzdžiu.

Šiuo metu yra rengiamas tunelio techninis projektas, o darbus planuojama pradėti kitų metų pradžioje.

"Kam reikalingos vaizdo kameros, jei nieko nematote?" – į miesto valdininkiją kreipėsi vienas klaipėdietis.

Vyro teigimu, šalia Danės upės esančio tunelio grindinyje įrengti žibintai dar vasarą buvo sudaužyti ir uždengti balta plokšte. Ši, ant jos užlipus, įlūžta.

"Vakare apšvietimo nebėra. Nesaugu. Latakai nevalyti – lyjant patvinsta takas, nuo vandens sugadinti ir likę žibintai. Kodėl miesto ūkvedžiai nieko nedaro?" – klausė susirūpinęs gyventojas.

"Lietuvoje būdinga kažką naujo pastatyti ar rekonstruoti ir palikti likimo valiai", – kritikos negailėjo kitas klaipėdietis.

Uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė apie išdaužtas lempas nieko nežinanti ir pažadėjo į vietą nusiųsti savo darbuotojus.

"Reikėtų pasižiūrėti, nes kol kas nieko negirdėjau. Su specialistais važinėdami po objektus būtinai užsuksime", – tikino I.Šakalienė.

Žibintai mieste nuo vandalų rankos nukenčia labai dažnai. Pavyzdžiui, tik įrengus apšvietimo stulpus Poilsio parke, netrukus keli jų buvo sumaitoti. Tokioms piktadarystėms kelio neužkerta net vaizdo stebėjimo kameros.