Iki gegužės 15 d. Lietuvos kariai kartu su Vokietijos ir Belgijos instruktoriais dalyvaus Vokietijos vadovaujamoje daugianacionalinėje karių mokymo programoje.

ES organizuojamos „EUMAM Ukraine“ misijos tikslas – stiprinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinius pajėgumus, kad jos galėtų ginti savo šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų, taip pat apsaugoti civilius gyventojus.

„Į Vokietiją vykstame kaip mokymo grupė, kurios tikslas perteikti žinias bei įgūdžius Ukrainos kariams. Visą užduoties vykdymo laiką skirsime ruošdami už savo šalies laisvę kovojančius karius. Tikimės ne tik perteikti žinias, bet ir patys įgyti patirties, kurią pritaikysime ruošdamiesi savo šalies gynybai“, – mintimis dalijosi Lietuvos pamainai mokymo misijoje vadovausiantis LDK Kęstučio pėstininkų bataliono karininkas kapitonas Tomas Skerstonas.

Misijos metu bus organizuojami baziniai ginklų valdymo, šaudybos, medicinos ir inžineriniai mokymai, vyks kolektyvinis įvairaus lygmens padalinių rengimas, orientuotas į puolimą bei gynybą apgyvendintose ir miškingose teritorijose.

Lietuvos kariuomenės instruktoriai ukrainiečius apmoko pagal įvairias dvišales ir tarptautines iniciatyvas.

2023 m. Lietuvos kariuomenė įvairiuose mokymuose bei kursuose paruoš iki 2 tūkst. Ukrainos karių.

Dirbs NATO vadovybėje

Nuo 2019 m. rugsėjo 30-osios vadovaujantis pulkininkas Nerijus Stankevičius antradienį atsisveikino su brigados kariais ir rikiuotės metu perdavė brigados kovinę vėliavą naujai paskirtam vadui Aurelijui Alasauskui.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigė, kad N.Stankevičius nuo šiol užims itin svarbias pareigas NATO vyriausioje vadovybėje, o A.Alasauskas perims vadovavimą brigadai.

„Ne veltui Nerijus Stankevičius yra skiriamas į labai atsakingas pareigas. Šiandien švenčiame 18-ąsias įstojimo į NATO metines. N.Stankevičius kaip išskirtinis karininkas, turintis išskirtinius gebėjimus, užims ypatingai svarbias pareigybes. NATO vyriausioje vadovybėje jis bus vienas iš vadovaujančių karininkų, kuris sudarinės mūsų gynybinius planus. Visiems kilo šioks toks klausimas, kodėl kovo mėnesį keičiasi vadai? Todėl, kad Lietuvos kariuomenė turi turėti atitinkamo kalibro karininką šiose pareigose ir tai matome N.Stankevičiaus asmenyje. Būtina pažymėti, kad vadovavimą brigadai perims kitas, pasirengęs ir labai darbštus A.Alasauskas. Jis – karininkas, praėjęs visas įmanomas pakopas reguliarioje kariuomenėje, rikiuotės daliniuose, turintis didžiulę tarptautinę patirtį, dalyvavęs tarptautinėse misijose, tarnavęs tarptautiniame štabe, buvęs Geležinio vilko brigados G3 viršininkas ir LDK Algirdo bataliono vadas. Neabejoju, kad pulkininkas ir toliau ves brigadą aiškiai orientuotu keliu“, – kalbėjo V.Rupšys.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Aidėjo salvės

N.Stankevičius taip pat išsakė sveikinimo žodžius ir naujajam vadui palinkėjo kelių dalykų.

Noriu palinkėti būti vadu, kuriuo sektų kariai ne dėl to, kad įsakyta, o dėl to, kad to trokš širdis.

„Laikykitės tvirtai, nes čia, Žemaitijoje, orai vėjuoti, tai žiūrėkite, kad pakilus vėjui, vėliavos neišplėštų iš rankų. Antras dalykas, noriu palinkėti būti vadu, kuriuo sektų kariai ne dėl to, kad įsakyta, o dėl to, kad to trokš širdis“, – mintis išsakė N.Stankevičius.

Rikiuotės metu Brigados Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai atliko tris dedikacines salves – Lietuvai Tėvynei, Lietuvos kariuomenei ir PB „Žemaitija“. Trečiąją iššovė pats N.Stankevičius.

Vyko ir paroda

Po vadų pasikeitimo ceremonijos visi buvo kviečiami į PC „Studlendas“ mašinų stovėjimo aikštelę, kurioje vyko karinės technikos ir ginkluotės paroda.

Klaipėdiečiai turėjo galimybę iš arčiau apžiūrėti ir susipažinti su karine technika, karių ekipuotės elementais bei naudojama ginkluote.

„Žemaitija“ penkerių metų įkūrimą turėjo minėti šių metų sausio 1-ąją, bet tada šalyje buvo labai griežti karantino apribojimai, todėl apsispręsta minėti rugpjūčio 17-ąją. Prieš ketverius metus šią dieną brigadai buvo įteikta kovinė vėliava.

Ryte už brigadą buvo aukojamos šv. mišios, o po vidurdienio Klaipėdos universiteto aikštėje vyko iškilminga rikiuotė.

Jos metu pasižymėjusiems kariams įteikti apdovanojimai. Po to daugiau nei 25 bataliono kuopoms įteiktos vėlukais vadinamos kuopų vėliavėlės. Kuopų kariai su jomis eina visur – pradedant valgykla ir baigiant karinėmis užduotimis. Vėlukuose yra ir tam tikri ženklai, ir numeracija.

„Mūsų batalionai – Radviliškyje, Tauragėje, Klaipėdoje, Šilalės rajone. Kiekviename batalione yra nuo keturių iki septynių kuopų. Senuosiuose, anksčiau suformuotuose batalionuose yra septynios kuopos, kituose – kiek mažiau“, – paaiškino Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus viršininkas majoras Rimantas Jasinevičius.

Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ turi per 2 tūkst. karių, šventinėje rikiuotėje dalyvavo apie 600.

„Dalis brigados karių vykdo dienos tarnybą, kiti turi karinį rengimą, o dalis užduotis vykdo pasienyje. Visiems švęsti būtų negerai“, – atviravo majoras R.Jasinevičius.

Ceremonijos metu Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai atliko tris dedikacines salves – Lietuvai Tėvynei, Lietuvos kariuomenei ir brigadai „Žemaitija“.

Iškilmėse dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jis pareigose pakeitė pulkininką Artūrą Radvilą, vadovavusį brigadai nuo jos įkūrimo 2016 metų sausį.

Pirmadienį vyko brigados vadų keitimo ceremonija Klaipėdos universiteto koplytėlėje.

Naujasis brigados vadas anksčiau yra vadovavęs Karaliaus Mindaugo husarų batalionui, ėjęs instruktoriaus pareigas Baltijos gynybos koledže Tartu.

Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ įkurta 2016 metais, atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

„Žemaitija“ kartu su mechanizuotąja pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ sudaro Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pagrindą.

Miestelio centrinėje aikštėje batalionui buvo įteikta kovinė vėliava.

„Naujo karinio miestelio gimimas yra aiškus pareiškimas, jog kariuomenė atsinaujina ir stiprėja. Tad šiandien švenčiame svarbų kariuomenės plėtros žingsnį ir tvarų kariuomenės augimą, kuris toliau stiprina šalies gynybą ir siunčia aiškų signalą išorei, jog esame visada pasirengę gintis“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas karius.

Brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono infrastruktūrai pritaikytas modernus ir patogus modulinis sprendimas, užtikrinantis visapusišką dalinio funkcionavimą, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Tai modernus būdas greitai su sąlyginai mažomis sąnaudomis įsikurti, vėliau modulius bus galima panaudoti kitiems kariuomenės poreikiams.

Apie 250 bataliono karių įsikūrė iš 300 modulių pastatytoje stovykloje, kur įrengtos kareivinės, štabas, administracinės, maitinimo, medicinos, laisvalaikio zonos, technikos parkas, kt. Iš Radviliškio į Pajūrį Artilerijos bataliono kariai persikėlė birželio pabaigoje. Iki persikėlimo į naujuosius namus bataliono kariai buvo dislokuoti Oro gynybos batalione Radviliškyje.

Karinės infrastruktūros Pajūrio miestelyje įrengimas, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kainavo apie 3,9 mln. eurų. Į šią kainą įeina sklypo sutvarkymas (griovimo darbai), lauko inžinerinių tinklų, statinių projektavimas ir statyba, konteinerių įsigijimas bei techninė priežiūra. Šiais metais pradėti karinio dalinio tvoros su praleidžiamuoju punktu projektavimo ir statybos darbai. Šiuo darbus planuojama užbaigti iki rugsėjo pabaigos.

Veiklą pradėjęs batalionas suteiks užimtumo galimybių ir Pajūrio miestelio gyventojams. Jie turės galimybę kariniame dalinyje gauti dalį darbo vietų. Batalionui reikės virėjų, medicinos, aptarnaujančio personalo ir įvairių paslaugų.

Karininis vienetas bus vystomas toliau, nes moduline infrastruktūra brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono kariai naudosis laikinai. Planuojama per kelerius metus šio bataliono teritorijoje išvystyti nuolatinę karinę infrastruktūrą. Ji bus vystoma pasitelkiant privataus ir viešojo sektorių partnerystę. Krašto apsaugos ministerija jau yra paskelbusi privataus partnerio atranką šiam projektui vykdyti.

Brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos buvo pradėtas formuoti 2017 metais. Šis batalionas yra vienas iš naujausių 2016 m. stiprinant Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus įsteigtos Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetų.

Sausumos pajėgų (SP) vėliavą SP vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys įteikė Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ žvalgybos kuopos vadui kpt. Artūrui Ševeliovui, kuris ir pradės garbingą vėliavos kelią per Lietuvą.

Pagal pranešimą, žygį pradėjo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo, LDK Butigeidžio dragūnų ir Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai. Šių vienetų atstovai vėliavą neš apie 120 km iki Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio bataliono, kur trečiadienį įvyks iškilmingas vėliavos perdavimas kęstutėnams.

Žygio tikslas - iškilmingai paminėti Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmetį, pademonstruoti pajėgų vienybę ir plačią karinių dalinių geografiją. Geriausi dalinių kariai neš Sausumos pajėgų ir dalinio žygio vėliavas paskirtu maršrutu savo atsakomybės rajonuose, numatytuose taškuose vėliava bus iškilmingai perduodama kito dalinio žinion ir taip tęs kelionę iki pat Sausumos pajėgų štabo Vilniuje. Į Vilnių, pajėgų štabą, vėliava bus atnešta lapkričio 21 d. Čia bus skelbiamas iškilmingas žygio finišas.

Sausumos pajėgų žygio vėliavą dalinių vadai perduos iš rankų į rankas iškilmingų ceremonijų metu, taip simboliškai perduodami atsakomybę nešti vėliavą kitam vienetui per savo atsakomybės rajoną. Žygio metu kariai įveiks maršrutą nešini ir savo dalinio žygio vėliavomis, kuriose pavaizduoti tų dalinių simboliai. Maršruto metu bus aplankomi partizanų kapai bei kitos atmintinos vietos bei trumpai atiduodama kariška pagarba, taip pagerbiant visų, kovojusių už Laisvę, atminimą. Vėliavą nešti gaus teisę geriausi dalinių kariai, o juos lydėti galės visi norintys.

Iš viso per žygį bus įveikta daugiau nei 600 km, į žygį įsitrauks kariai iš daugiau nei 20 padalinių, tarp jų ir Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės atstovai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patikino, kad raštas iš motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ gautas antradienį.

Pasak vadovo, kariai prašė leisti nuo birželio 1 iki gruodžio 31 d. miške prie Vasaros estrados, Girulių miške organizuoti pratybas. Rašte nurodyta, kad jų metu bus šaudoma netikrais šoviniais, sprogdinama pirotechnika, tačiau nebus atliekama jokių kasimo darbų – apkasų neatsiras.

„Mūsų prašyta leisti organizuoti tokias pratybas miškuose. Sunerimome, kaip į tai reaguos gyventojai. Kiltų triukšmas dėl šaudymo ir sprogimų. Bent netoli Vasaros estrados yra daug daugiabučių namų. Be to, po šiuos miškus vaikšto daug poilsiautojų“, – dėstė vadovas.

L.Dūdos teigimu, kadangi kilo neaiškumų, karių paprašyta paaiškinti, kaip bus organizuojamos pratybos.

„Gavę atsakymą spręsime, ar suteikti leidimą“, – teigė vadovas. L.Dūda atkreipė dėmesį, kad rašte nurodyta, jog panašios pratybos bus rengiamos ir kitų savivaldybių miškuose.

Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ viešųjų ryšių karininkas kapitonas Alfonsas Bičkus tvirtino, kad į savivaldybę kreipėsi brigadai priklausantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas. Jis pabrėžė, kad minėtuose miškuose nei šaudoma, nei sprogdinama nebus.

„Šioje teritorijoje bus organizuojami įvairūs žygiai, kai vyks šauktinių karių parengimas. Jie niekam jokios įtakos neturės. Norima tik išnaudoti šalia turimą teritoriją. Pavyzdžiui, rengiamas aštuonių kilometrų žygis. Kad nereikėtų vaikščioti pirmyn atgal savo teritorijoje, išeisime už jos ribų. Tad deriname su savivaldybe, kad nekiltų nesklandumų. Žygiai bus organizuojami tikrai ne kiekvieną dieną“, – aiškino karininkas.

Pasak A.Bičkaus, viešose erdvėse vykstančios pratybos, kuriose naudojama pirotechnika, atskirai derinamos su savivaldybe. Nurodomas tikslus jų laikas.

Karininko teigimu, raštas, kuriame nurodoma, kad minėtuose miškuose pratybos vyks šaudant ir sprogdinant, pasiekė per klaidą.

Šauktinių pagrindu sudaroma Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ oficialiai pradės veikti kitais metais, kai bus aktyvuotas brigados štabas Klaipėdoje.

„Per 2016 metus brigadą planuojama papildyti tiesiogiai jos štabui pavaldžiomis logistikos, žvalgybos ir ryšių kuopomis, o 2017 metais planuojama pradėti formuoti ir du naujus batalionus - pėstininkų ir artilerijos. Kur jie bus dislokuoti, šiuo metu dar vertinama“, - BNS sakė kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.

Pasak jo, brigados „Žemaitija“ kareivių pagrindą sudarys šauktiniai, tačiau vadovaujantis ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantis personalas - kareiviai, seržantai, puskarininkiai ir karininkai - bus skiriamas iš profesinės karo tarnybos karių.

Planuojama, kad nuo sausio brigadą sudarys štabas, kuris bus suformuotas Sausumos pajėgų vadovybės Operacijų planavimo ir valdymo centro pagrindu, ir Klaipėdoje įsikūręs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas bei Tauragės rajone dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pavasarį pritarė Lietuvos ginkluotos gynybos koncepcijai 2015-2021 metams, į šią koncepciją ir patenka kuriama nauja brigada.

Koncepcija taip pat numato didinamą finansavimą krašto apsaugai, be to, nuspręsta papildomai investuoti į karinės infrastruktūros ir poligonų plėtrą, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimą.

VGT taip pat priėmė sprendimą dėl kariuomenei būtinų įsigijimų 2016 metams – pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, kitų ginklų sistemų ir karinės įrangos pirkimų. Sprendimas dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo bus priimtas artimiausiu metu, tuo metu vokiškos haubicos „PzH 2000“ Lietuvą pasieks kitais metais.