„Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma patikslinti sąvoką „senatvės pensija“, atsižvelgiant į Socialinio draudimo pensijų apibrėžtas socialinio draudimo senatvės pensijos ir socialinio draudimo senatvės pensijos neįgaliajam sąvokas ir Šalpos pensijų įstatyme nustatytas šalpos pensijų rūšis”, – teigia ministerija.

Atsižvelgiant į tai, kad reikės tobulinti ,,Sodros“ informacinę sistemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2021 metų liepos 1 dieną.

Preliminariais skaičiavimais, metams būtų panaudota apie 1,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Jeigu būtų atsižvelgta į pasiūlymą dėl įsigaliojimo datos nukėlimo, lėšų poreikis 2021 metais siektų apie 0,8 mln. eurų.

Šiuo metu šalpos našlaičių pensijos mokamos, nepaisant to, kad asmuo gauna šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, tačiau nemokamos, jei asmeniui paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo ar senatvės pensija.

Šalpos našlaičių pensijos dydis šiuo metu siekia apie 70 eurų. Jas gauna apie 4,5 tūkst. asmenų, 2019 metais išmokėta 3,7 mln. eurų.

Jis pareina dirbti į Mišrią Seimo narių grupę.

„Kad ten nėra, ką veikti“, – apie pasitraukimo priežastis antradienį BNS sakė P. Čimbaras.

Jo pasitraukimo pareiškimas bus perskaitytas per plenarinį Seimo posėdį.

P. Čimbaras ir anksčiau yra kritikavęs „socialdarbiečių“ frakcijos vadovybę dėl rūpinimosi asmenine gerove.

Pasitraukus P. Čimbarui „socialdarbiečių“ frakcijoje liks 12 narių.

Antradienį prasideda Seimo pavasario sesija.

„Iš neoficialios statistikos – sekmadieniais alkoholio iki pietų nuperkama daugiau alkoholio nei šeštadieniais per visą dieną. Šituo įstatymu kaip ir skatiname žmogų daugiau nusipirkti, nes žinoma, kad parduotuvė bus uždaryta“, – sakė P. Čimbaras.

Konservatorius Antanas Matulas klausė, ar ne naudingiau būtų padidinti akcizus vakaro metu ar sekmadienį po pietų.

„Ko gero, jūs čia pajuokavote dėl skirtingų akcizų, nes būtų sunku administruoti. Sutinku, kad galima akcizą padidinti (...)“, – sureagavo P. Čimbaras.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad prekybos alkoholiu laiko apribojimas, jo nuomone, yra vienas iš prasmingiausių visame Alkoholio kontrolės pakete.

Šiuo metu alkoholiu sekmadieniais prekiaujama nuo 10 iki 15 val.

P. Čimbaras sako, kad kvietimą prisijungti prie naujo politinio darinio, pakrikštyto „Lietuvos gerovei“, jis buvo gavęs, tačiau, įsitikinęs parlamentaras, jungtis prie jo būtų lygu savižudybei. Jo teigimu, pagrindinė tokio skepsio priežastis – frakcijos pirmininku tapęs V. Kamblevičius.

„Tai ne to kalibro politikas, su kuriuo būtų galima sieti ateitį. Jūs paklauskite viešosios nuomonės (....) ateitį aš sieju su savo apygarda, nes esu renkamas vienmandatėje, ir bėgti į kitą frakciją, kur nėra jokių vertybių ir nėra jokios ateities, – tai lygu savižudybei“, - kalbėjo žurnalistams P. Čimbaras.

Jo teigimu, V. Kamblevičiaus skleistos kalbos, kad jis norėjo tapti frakcijos seniūnu, yra netiesa. P. Čimbaras tikino, kad jis, kol dar svarstė jungtis prie steigiamos frakcijos, pats siūlęs seniūnu paskirti ekspremjerą Algirdą Butkevičių, tačiau, jo teigimu, V. Kamblevičius įsisiūlė pats.

Vaikinas priėmė savarankiškai sprendimą tapti frakcijos seniūnu.

„Vaikinas priėmė savarankiškai sprendimą tapti frakcijos seniūnu“, – teigė jis.

Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“.

Vienas iš naujos frakcijos iniciatorių Tvarkos ir teisingumo partijai priklausantis V. Kamblevičius užims ir frakcijos seniūno kėdę.

Naują frakciją sudaro 7 nariai: V. Kamblevičius, iš „socialdarbiečių“ pasitraukęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius, „tvarkiečių“ frakcijai priklausę Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Bartkevičius bei Mišriai Seimo narių grupei priklausęs Rimas Andrikis.

Dabar sekmadieniais alkoholio galima įsigyti iki 15 val., tuo metu parlamentaras „socialdarbietis“ Petras Čimbaras siūlo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios leistų alkoholiu kasdien prekiauti nuo 10 iki 20 valandos. Maitinimo vietose įsigytus alkoholinius gėrimus sekmadieniais taip pat būtų galima išsinešti iki 20 valandos.

Pasak P. Čimbaro, draudimas sekmadieniais prekiauti alkoholiu trumpiau apčiuopiamos naudos neduoda.  

„Tas draudimas nepasiteisina, skatina nelegalią prekybą alkoholiu, „taškų“ atsiradimą, dar didesnį alkoholio vartojimą. Prieš 15 val. nešini visų įmanomų dydžių maišeliais, kad užtektų visai nakčiai, skuba apsipirkti“, – BNS tvirtino P. Čimbaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl draudimo alkoholio neparduoti po 15 val., „atsigavo alkoholį pristatančių taksi verslas“.

„Atsiveža alkoholio iš Lenkijos ir kam reikia atveža po tos 15 val.“ – aiškino parlamentaras.

Įstatymas draudžia taksi vairuotojams jų darbo metu automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus.

Dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – iki 15 valandos. Maitinimo įstaigose įsigytus alkoholinius gėrimus taip pat galima išsinešti tik šiomis valandomis.

Šie alkoholio prekybos ir vartojimo draudimai galioja nuo 2018 metų.

Tarnyba teigia, kad projektu siūloma gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leisti naikinti ar žaloti reljefo formas, kai plečiama naudojamo karjero teritorija, išskyrus atvejus, kai karjero praplėtimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Anot STT, priėmus projektą, karjerų savininkams nebereikėtų gauti naujų leidimų ir sudaryti sutarčių dėl praplėstos karjero teritorijos naudojimo, todėl tai sudarytų sąlygas nekontroliuojamai veiklai bei neracionaliam žemės gelmių išteklių naudojimui.

Teisėsaugos institucija taip pat teigia, kad projektu sudaromos galimybės nekontroliuojamai plėsti karjerų teritorijas ir naikinti bei žaloti draustinių reljefo formas, nes nebūtų atliekamas karjero praplėtimo poveikio vertinimas.

Be to, jeigu karjeras būtų praplėstas, nebūtų draudžiama įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, įrengti sąvartynus.

Pasak STT, tai galėtų sukelti neprognozuojamus padarinius su saugomomis teritorijomis susijusiems visuomenės interesams.

Įstatymo projektą siūlantis Seimo narys su STT vertinimu nesutinka.

„Dabar karjerams saugomose teritorijose leidžiama vykdyti veiklą. Esamas karjeras vykdo veiklą ir baigiasi karjero riba ties kitu sklypu ir tokiu atveju kitame sklype negalima vykdyti veiklos. Čia kaip ir tortas. Jis yra apvalus – jūs popierių uždėkite. Tortą suvalgėte, o kita pusė – viskas jau“, – BNS sakė P. Čimbaras.

„Mano tikslas, kad, nustačius poveikį aplinkai, gavus visus leidimus, galima būtų toliau eksploatuoti – toliau valgyti turtą“, – pridūrė Seimo narys.

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad įstatymo pakeitimas būtų naudingas verslui, taip pat sako, kad karjerai būtų eksploatuojami racionaliau, nes neleidus saugomose teritorijose esančių karjerų naudoti toliau, juos tektų uždaryti ir iškasenų ieškoti kitur.

„Įstatymus siūlau pats ir matau, kur ir ką reikia keist. Man visos problemos Lietuvoje yra aktualios, neišskiriant ir šitos problemos“, – teigė P. Čimbaras.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas, rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai.

Anot P. Čimbaro, grupės viduje nevyksta jokios diskusijos. Jis taip pat tikino, kad kalbos apie frakcijos skilimą nėra rimtai pagrįstos, esą pokyčio siekiama iš vidaus. Kartu pridėjo netikintis, kad šį penktadienį bus pasirašyta koalicijos sutartis.

„Man nepriimtina, kai keli vaikinai sprendžia visos frakcijos likimą. Jeigu yra frakcija ir komanda, tai reikia su visais pasiderinti, išklausyti nuomonę. Man taip susidaro įspūdis, kad mano nuomonė niekam nereikalinga, nors aš akivaizdžiai matau, kad mūsų keli derybininkai vežimą yra pastatę prieš arklį“, – sako politikas.

Jo teigimu, derybose pozicijoms naudojami ne tie atspirties taškai – esą iš pradžių galvojama apie postus, o tik paskui apie programinius punktus.

„Derybos turėtų vykti nuo programinių nuostatų, o ne nuo tam tikrų postų. Bandžiau paaiškinti, kad turi būti suderintos pagrindinės nuostatos, o paskui kalbėti apie jų įgyvendinimą per postus, ministerijas ir t.t. (...) Nežinau, ar išgirdo, ar išgirs“, – Eltai kalbėjo P. Čimbaras.

„Visi nori būti koalicijoje su solidžiu postu. Čia mane truputį liūdina. Būti valdančiojoje daugumoje ir spręsti Lietuvos problemas yra atsakomybė. Kai kam postas yra svarbiau, galimai, už Lietuvos ateitį, tai man truputį skaudu. Skaudu. Ir nepriimtina. Bandau kalbėti, paaiškinti, nes klaidos veda į neviltį ir pražūtį“, – pridėjo jis.

Kai kam postas yra svarbiau, galimai, už Lietuvos ateitį, tai man truputį skaudu. Skaudu. Ir nepriimtina. Bandau kalbėti, paaiškinti, nes klaidos veda į neviltį ir pražūtį.

Pasak frakcijos nario, grupės viduje diskusijos nevyksta, nes „du vaikinai“ esą jaučiasi protingesni už kitus.

„Kartais buvę politikai galvoja, kad yra patys protingiausi, patys gudriausi. Taip, ko gero, mąsto apie save. Bet iš tikrųjų, iš šalies pažiūrėjus taip nėra. Kartais reikia išgirsti ir naujesnių politikų, kurie turi tam tikrą įtaką, mąstymą, matymą nuomonę. Bet dažniausiai, kai keletas vaikinų „užsiciklina“, kad yra gudriausi ir geriausi, tai dažniausia daro klaidas. Mano manymu, jie daro dideles klaidas“, – tikino Seimo narys.

Pasak buvusio Darbo partijos nario, minimos klaidos esą yra strateginės. Jo teigimu, tai ne tik postų sekimas, vėliau nuomonės kaita, tačiau ir aiškios pozicijos nedeklaravimas – derybose atstovaujama partija ar Seimo frakcija.

„Vieną dieną pasirašo nuo frakcijos, kitą dieną derybose atstovauja kaip partijos pirmininkas. Kaip jūs atstovaujate? Nuo ko? Jei nuo frakcijos, turi būti frakcijos vieninga nuomonė. O jei nueina vienas, tai čia ne frakcija. Gaunasi uždaroji akcinė bendrovė. Jei nuo partijos atstovauji, turi gauti partijos prezidiumo nurodymus, juos vykdyti ir atsiskaityti. To nėra. Gaunasi pagudravimas. Vieną dieną nuo frakcijos, kitą dieną nuo partijos kaip pirmininkas. Nesu patenkintas tų vaikinų įsteigta UAB“, – pasakojo parlamentaras.

Pasitikslinus, ar minimi „du vaikinai“ yra Gediminas Kirkilas ir Juozas Bernatonis, Seimo narys patikino, kad kalba apie juos.

„Be abejo, nenoriu pavardėmis minėti, bet du vaikinai, kurie per daug įsijautė į savo vaidmenį. (...) Tie vaikinai nuo Seimo pradžios nėra laimėję vienmandatės nė vienos. Aš renkamas vienmandatėje. Mano mąstymas yra kitoks negu jų. Aš dėstau problematiką kas ateina iš žmonių. Turi būti elgiamasi kitaip. O ne žmogus visą gyvenimą prasėdėjęs, per kitų galvą galimai visąlaik pakliuvęs į Seimą ir daro toliau. Na negalima taip laipioti. Skiriasi mūsų vienmandatininko ir daugiamandatininkų mąstymas“, – dėstė P. Čimbaras.

Kartu Molėtų-Širvintų apygardoje Seimo nario mandatą iškovojęs P. Čimbaras neigia pasirodžiusias kalbas esą partijai gresia skilimas. Jis asmeniškai apie išėjimą negalvoja – sako, tikėsis sulaukti pokyčio partijos viduje.

„Tikrai netiesa, kad keturi ar penki, ar šeši nori atskilti. Visose frakcijose vyksta diskusijos – jeigu yra nepatenkintų, galima jau išeiti. Na taip nėra. Mes turime atskirą nuomonę, kuri nesutampa su tų dviejų vaikinų nuomone. Kalbų iš frakcijos išeiti nėra. Išeiti, trenkti durimis yra lengva. Yra kalbos, kaip frakcijai dirbti, atrodyti ir veikti derybose solidžiai. (...) Bandysime situaciją keisti iš vidaus. Kam visą pievą nupjauti dėl, pavyzdžiui, dviejų piktžolių? Tai gal tas piktžoles reikia išrauti?“ – Eltai teigė parlamentaras.

Jis taip pat teigia nemanantis, kad valdančiosios daugumos formavimas bus užbaigtas šį penktadienį

„Ne, tikrai ne. Tegu kas nori gudrauja. Manau, pirma nesusitars dėl postų ir nepasirašys,“ – sakė politikas.

ELTA primena, kad apie neramumus partijoje kalbama jau kuris laikas. Birželio viduryje Darbo partijos narys Andrius Mazuronis anksčiau yra teigęs, kad 4 „socdarbiečių“ frakcijos nariai kalbino jį ir „darbietį“ Valentiną Bukauską kurti atskirą frakciją. Algirdas Sysas, socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, yra teigęs, kad Socialdemokratų darbo frakciją norėjo palikti net 8 asmenys.

Kaip jau buvo rašyta, derybos dėl valdančiosios koalicijos, likus keliems nesutarimams, dar nėra baigtos ir sutarties dėl valdančiosios koalicijos pasirašymas planuojamas šį penktadienį.

Antradienį parlamentarai nepritarė Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro pateiktam jau penktam Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantui. Šiuo dokumentu buvo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą.

Už įstatymo pataisas balsavo tik 23 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai. Projektas galutinai neatmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Įstatymo pataisas pateikęs P. Čimbaras pastebėjo, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal šunų skaičių. „Kai kurie gyvūnų savininkai piktnaudžiauja tuo, kad šiuo metu triukšmas gyvūnams negalioja“, - sakė P. Čimbaras.

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis sutiko, kad problema egzistuoja, nes yra ir tokių atvejų, kai žmonės dėl triukšmo yra priversti parduoti butą, nes negali jame gyventi.

Tačiau Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai buvo neaišku, kaip pavyks įgyvendinti įstatymą, jis baiminosi, kad „po šunų problema neiškiltų dar daugiau problemų“.

Pagal tobulinti iniciatoriams grąžintą projektą, „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius".

Atsižvelgiant į gyventojos Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją įstatymo pataisas parengęs P. Čimbaras siūlė įteisinti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Pagal siūlytą projektą, „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.

Buvo siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau joms nepritarus augintiniai ir toliau galės loti ir kniaukti ne pagal įstatymą, o kaip prigimtis lėmė.

P.Čimbaras BNS teigė jokio pasiūlymo jungtis prie „tvarkiečių“ frakcijos negavęs. „Kai vakar (sekmadienį - BNS) tai išgirdau, nustebau. Tai paleistas burbulas,“ - teigė jis. 

Partijos „Tvarka ir teisingumas” laikinasis pirmininkas Remigijus Žemaitaitis BNS sekmadienį teigė kviesiąs „darbiečius“ prisijungti prie „tvarkiečių“ frakcijos.

P.Čimbaras sako, kad sprendimui, kokioje frakcijoje dirbs, priimti laiko yra daug. „Nereikia niekur skubėti. Matysime, kas čia susidėlios. O gal mes dviese būsime auksiniai balsai?  Kas gali tai paneigti?“, - teigė jis.

Tuo tarpu V.Bukauskas sako jau sulaukęs ne tik „tvarkiečių“ pasiūlymo.

„Yra daug kas pakvietę - skambina, sveikina kviečia, bet sprendimų nėra jokių. Yra dar senoji kadencija, reikia pabaigti ją. Vėliau viskas bus žiūrima. Dabar dar nieko nesu mąstęs. Reikia susitikti su kolegomis (partijos - BNS), turime aptarti su bendruomene, kuri išrinko“, - teigė jis.

P.Čimbaras be kita ko neatmeta, kad gali bandoma kurti „darbiečių“ frakcija, prie kurios, anot jo, galėtų prisišlieti ir parlamentarai iš rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

„Gali būti. O kodėl ne? Neatmetu tokios galimybės, todėl nereikia skubėti. Ką dabar žmonės išrinko - valstiečius, tai nereiškia, kad jie rytoj bus ar užporyt. Gal jie patys sakys, kad nenori ten būti. Bus ir tokių“, - tvirtino P.Čimbaras.

Jis patikino iš Darbo partijos, kuri daugiamandatėje negavo nė vieno mandato, nesitrauksiąs: „Yra mūsų du Seimo nariai, dabar mūsų tikslas - atgaivinti partiją“.

Dabar P.Čimbaras vadovauja Kaimo reikalų komitetui, kurio vairą perėmė, kai iš „darbiečių“ frakcijos pasitraukė Saulius Bucevičius, o V.Bukauskas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. 

Kaip ir prieš ketverius metus P.Čimbaras laimėjo Molėtų-Širvintų apygardoje, antrame rinkimų ture aplenkęs konservatorių parlamentarą Valentiną Stundį.

V.Bukauskas Telšių apygardoje laimi trečią kartą. Šįkart antrame rinkimų ture jis įveikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą Karolį Martinkų.