Kaip praneša „Ukrinform“, tai Hudsono instituto analitiniame centre Vašingtone pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.

„Džiaugiuosi, kad prie mūsų iniciatyvos jau prisijungė apie 20 šalių – nuo ​​Kanados, Vokietijos ir Nyderlandų iki Lenkijos. Dabar galime įsigyti 500 tūkst. artilerijos sviedinių. Tikime, kad vėliau jų bus pristatyta dar daugiau. Nėra priežasčių, dėl kurių negalėtume pristatyti dar vieno milijono per ateinančius 12 mėnesių“, – sakė jis.

Pasak P. Fialos, Čekijos iniciatyva dėl amunicijos Ukrainai nėra vienkartinis projektas.

„Mūsų tikslas – sukurti ilgalaikę sunkiosios ginkluotės šaudmenų tiekimo sistemą. Tai tiesiogiai padės pakeisti situaciją priešakinėse linijose. Vakarų šalys turi vėl turėti pakankamą gynybos pramonės potencialą. Turime suvokti tą faktą, kad atsakingesnė saugumo politika taip pat reikalauja reikšmingai didinti ginkluotę“, – pridūrė jis.

Kaip buvo pranešta, Čekijos iniciatyvą dėl šaudmenų pirkimo ES nepriklausančiose šalyse vasario pradžioje ES viršūnių susitikime pristatė jos ministras pirmininkas P. Fiala. Vėliau Miuncheno saugumo konferencijoje Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad būtų galima trečiosiose šalyse nupirkti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių.

Čekijos vyriausybės duomenimis, iki šiol prie amunicijos pirkimo prisijungė apie 20 šalių.

Pirmieji šaudmenys, nupirkti realizuojant Čekijos iniciatyvą, turėtų pasiekti Ukrainą ne vėliau kaip birželio mėnesį.

Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos parašas buvo paskutinis žingsnis bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo, kurį liepą patvirtino abeji parlamento rūmai, o rugpjūčio 1 dieną – prezidentas Petras Pavelas, ratifikavimo procese.

Dokumente nustatomas teisinis pagrindas galimam JAV karių dislokavimui šalyje.

Gegužės 23 dieną Vašingtone Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova sutartį pasirašė kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu). Panašius susitarimus JAV yra pasirašiusios su dar 24 NATO narėmis, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją, kurios sudaro rytinį aljanso flangą.

Bet kokiam JAV pajėgų dislokavimui vis tiek turėtų pritarti Čekijos vyriausybė ir parlamentas.

„Parama Ukrainai yra investicija į mūsų visų saugumą ir džiaugiuosi, kad Lietuva ir Čekija nepailsta apie tai kalbėti vienu balsu. Taip pat saviapgaulė būtų manyti, jog Rusijos grėsmė nėra ilgalaikė“, – sakė premjerė, cituojama Vyriausybės išplatintame pranešime.

Pasak I. Šimonytės, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste NATO gynybos pajėgumų ir efektyvaus atgrasymo stiprinimas privalo išlikti tarp prioritetinių uždavinių.

„Tikiuosi, kad jau Vilniaus viršūnių susitikimas ir jo sprendimai taps reikšminga žyma šiame mūsų saugumo stiprinimo procese“, – sakė premjerė.

Anot jos, karinės paramos Ukrainai apimtys ir sparta išlieka didžiulės svarbos faktoriumi mūšio lauke ir nuo to tiesiogiai priklauso, kaip greitai galės būti pasiekta taika.

Čekijos premjeras P. Fiala tviteryje paskelbė, kad su I. Šimonyte aptarė dvišalius santykius, ekonominį bendradarbiavimą, o daugiausiai dėmesio skirta Europos saugumo klausimams ir pasirengimui NATO viršūnių susitikimui liepą Vilniuje.

Vyriausybės pranešime nurodoma, kad NATO susitikimo kontekste premjerai kalbėjosi apie glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą euroatlantinio saugumo architektūrai.

Pasak I. Šimonytės, NATO gynybos planai ir jų įgyvendinimas turi atliepti Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę ir Rusijos įtakoje esančios Baltarusijos geopolitinį faktorių.

Lietuvos ministrė pirmininkė sakė, kad vis dar yra būdų, kaip sustiprinti tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, taip pat būtinas vieningas dėmesys sankcijų apėjimo galimybių mažinimui, nes naudodamasi spragomis Rusija finansuoja vykdomą karą Ukrainoje.

„Esame įsitikinę, kad Kroatija atitinka visas prisijungimo prie Šengeno zonos sąlygas ir pirmininkaudami (ES) darysime viską, ką galime... kad padėtume šiai šaliai prisijungti nuo kitų metų“, – po susitikimo Prahoje su savo kolega iš Kroatijos Andrejumi Plenkovičiumi žurnalistams sakė P. Fiala.

Jis pridūrė derybų su ES kolegomis metu pastebėjęs, kad blokas stipriai palaiko atitinkamas Kroatijos ambicijas.

Pasak P. Fialos, prie Šengeno zonos prisijungti nori ir Bulgarija bei Rumunija, tačiau tam priešinasi kai kurios ES šalys.

Kroatijos premjeras savo ruožtu pridūrė, kad jo šalis neseniai gavo Europos Komisijos (EK) ataskaitą apie savo pažangą prisijungimo prie Šengeno zonos link, kurioje buvo nurodyta, jog „Kroatija padarė viską, ko iš jos buvo tikimasi visose aštuoniose srityse“.

4 mln. gyventojų turinti Kroatija, kuri 2013 m. įstojo į ES, nuo kitų metų taip pat turėtų tapti 20-ąja euro zonos nare ir įsivesti bendrą bloko valiutą.

„Ukrainiečiai turi šansų prieš milžinišką [Maskvos] pranašumą tik tuo atveju, jei Vakarų šalys tieks jiems pakankamai karinės technikos“, – Prahoje žurnalistams sakė P. Fiala.

Jis antradienį kartu su kolegomis iš Lenkijos ir Slovėnijos Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) ir Janezu Janša lankėsi Kyjive, siekdamas parodyti solidarumą su Ukraina ir susitikti su šalies vadovais.

Jų kelionė į Ukrainos sostinę buvo pirmasis užsienio šalių lyderių vizitas nuo vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos.

„Turime suintensyvinti [ginklų] tiekimą ir įtraukti kuo daugiau šalių“, – paragino P. Fiala ir pridūrė, kad Ukrainai visų pirma reikalingos prieštankinės ir priešlėktuvinės raketos.

„Tai reikia daryti greitai, nes po dviejų savaičių gali būti per vėlu. Tai turi būti padaryta per kelias dienas“, – pabrėžė čekų premjeras.

Jo vyriausybė trečiadienį patvirtino daugiau kaip 28 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai. Anksčiau Praha perdavė savo sąjungininkei šaudmenų, šaunamųjų ginklų ir priešlėktuvinių raketų už maždaug 30 mln. eurų.

Atmesdamas siūlymą įvesti neskraidymo zonos virš Ukrainos, P. Fiala pareiškė, kad Ukraina gali „susikurti savąją, jei turės pakankamai technologijų“.

Pasak jo, NATO narės Čekija, Lenkija ir Slovėnija ir toliau spaus ES „atverti duris“ Kyjivui.

P. Fiala pranešė, kad per derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu premjerai aptarė galimybę įsteigti ES ambasadą Kyjive, iš kur išvyko dauguma Vakarų valstybių pasiuntinių.

ES ir NATO taip pat galėtų suburti šalių koaliciją, suteikiančią prieglobstį rusų dezertyrams, nenorintiems kariauti Ukrainoje, nurodė Čekijos premjeras. Atitinkami siūlymai bus pateikti per kitą savaitę vyksiančius ES ir NATO viršūnių sutikimus.

Tai trečiadienį pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, kurį cituoja naujienų agentūra ČTK.

„Be abejo, šis neigiamas poveikis bus juntamas artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“, - pripažino vyriausybės vadovas.

Pasak P. Fialos, Rusijos karas prieš Ukrainą yra ir Kremliaus „ekonominis karas“ prieš Čekiją ir visą Europos Sąjungą. Jo padarinius jau pajuto Čekijos gyventojai ir bendrovės. Šalyje sparčiai auga kainos, pirmiausia – energetikos srityje.

„Vienintelis ekonominio karo tikslas – išklibinti visuomenės stabilumą Europoje, sužlugdyti demokratines struktūras, sužlugdyti Vakarus“, - pabrėžė Čekijos premjeras. Jis paragino duoti atkirtį „populistams ir ekstremistams“, mėginantiems nuteikti visuomenę prieš pabėgėlius iš Ukrainos.

Iki šiol į Čekiją atvyko mažiausiai 150 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių, 55 proc. jų – vaikai. Pasak P. Fialos, šalis ir ateityje priims pabėgėlius ir teiks jiems pagalbą.

Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leidžia pabėgėliams iš Ukrainos įsidarbinti neturint darbo vizos. Dabar dokumentas skubos tvarka turi būti patvirtintas parlamente. Jis kol kas galios iki 2023 metų kovo pabaigos.

Ministrų kabinetas taip pat pritarė pasiūlymui išmokėti šalyje įsiregistravusiems pabėgėliams iš Ukrainos 5 tūkst. kronų (maždaug 200 eurų) pašalpą.

Siekdama stabilizuoti degalų kainas Čekijos degalinėse, valdžia kruopščiai tikrins šių kainų pagrįstumą. Nesąžiningiems tiekėjams ir prekiautojams, mėginantiems pasipelnyti iš sunkios ekonominės situacijos, bus taikomos griežtos administracinės poveikio priemonės.

„Čekija turi pakankamai naftos atsargų. Nėra jokių priežasčių kelti paniką“, - pabrėžė P. Fiala.

„Galime garantuoti bausmės netaikymą prezidento sprendimu“, – po susitikimo su prezidentu Milošu Zemanu žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petras Fiala.

Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams tarnauti kurios nors kitos šalies kariuomenėje. Pažeidėjams gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Norintys kovoti užsienyje privalo prašyti prezidento suteikti išimtį.

Prezidentūra iki šiol užregistravo apie 300 tokių prašymų. Dar 100 žmonių pateikė prašymus Gynybos ministerijai.

Ukrainos kariuomenė sekmadienį paragino užsieniečius stoti į naujai steigiamą Užsieniečių legioną ir prisidėti prie provakarietiškos šalies kovos su vasario 24 dieną prasidėjusia Rusijos invazija.

ESTT vasario 4 dieną baigė bylą „pagal taikų susitarimą tarp Čekijos ir Lenkijos“, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė teismas.

Lenkijos ir Čekijos premjerai Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir Petras Fiala praėjusią savaitę pranešė pasirašę susitarimą, turintį užbaigti ilgai trukusį ginčą dėl Turuvo kasyklos.

„Sugebėjome nustumti šį mus slėgusį akmenį“, – vėliau sakė P. Fiala.

M. Morawieckis savo ruožtu nurodė, jog sudarius šį susitarimą Turuvo lignito kasykla ir nuo jos priklausoma Turuvo elektrinė galės veikti netrikdomos.

Praėjusiais metais Praha ginčą perdavė ESTT, teigdama, kad Lenkija nepaisė jos protestų, o kasykloje gausiai naudojamas Čekijos kaimams reikalingas vanduo bei daroma kita žala aplinkai. 

ES Teisingumo teismas buvo įpareigojęs Lenkiją uždaryti kasyklą, kol bus priimtas sprendimas, ir skyrė 500 tūkst. eurų baudą už kiekvieną darbo dieną.

Lenkija atsisakė mokėti baudą ir teigė negalinti uždaryti kasyklos, kuri energija aprūpina elektrinę, gaminančią beveik 9 proc. šalies elektros energijos.