„Esu už tai, kad reikia ieškoti naujų būdų [Ukrainai paremti] ir tęsti diskusijas apie galimą karių buvimą Ukrainoje įvairiais būdais ir formomis“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu spaudos konferenciją antradienį Prahoje sakė P. Pavelas.

Pasak jo, tokių metodų yra nemažai, o diskusijos dar tik pradinėje stadijoje. P. Pavelas patikslino, kad nebūtina kalbėti apie kovinių pajėgų dislokavimą, nes gali būti peržengta „raudonoji linija“. Jis sakė, kad šis klausimas susijęs su „paramos formomis“, įskaitant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių mokymą Ukrainoje, kuri yra suvereni valstybė, todėl jokios tarptautinės taisyklės nebus pažeistos.

„Negalime sustoti ties pagalba, kurią dabar teikiame Ukrainai, nes mūsų interesas yra neleisti Rusijai įsigalėti Ukrainoje“, – sakė P. Pavelas. Jo žodžiais, jis ir E. Macronas įsitikinę, kad Europa turėtų vaidinti didesnį vaidmenį padedant Ukrainai ir atgrasant Rusiją tęsti agresiją.

Tai pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „České noviny“.

Pasak Čekijos prezidento, į karą Ukrainoje reikia žiūrėti realistiškai, o ne pernelyg optimistiškai, su rožiniais akiniais, kaip dažnai būdavo iki šiol.

„Rusija tikrai nėra paprastas ar silpnas priešas. Rusija elgiasi agresyviai ir nemokšiškai. Turime siekti, kad Ukraina sužaistų kuo  geriau ir, jei tai įmanoma, išsaugotų demokratinio pasaulio paramą“, – sakė P. Pavelas.

Čekijos valstybės vadovas pavadino arogancijos viršūne Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad Rusija gali turėti reikalų su Ukraina, jei dabartinė Ukrainos vadovybė dings nuo scenos.

„Šalis, kuri įsiveržia į savo suverenią kaimynę, dvejus metus okupuoja dalį jos teritorijos, sunaikina didelę dalį jos infrastruktūros, nužudo dešimtis tūkstančių žmonių, staiga pareiškia, kad yra pasirengusi vesti derybas, jei ji (Ukraina) atsikratys savo vadovybės, teisėtai išrinktos demokratinėmis sąlygomis“, – sakė P. Pavelas.

Jis mano, jog Rusijos karinis spaudimas didės, kadangi ji siekia didesnių teritorinių laimėjimų artėjant pavasario pradžioje įvyksiantiems prezidento rinkimams.

„Net jei neverta tikėtis, kad prezidentas Vladimiras Putinas rinkimuose turės rimtą varžovą, galintį jam kelti grėsmę, jis taip pat turi parodyti rinkėjams ryžtą ir rezultatus, kurie atneš Ukrainai daugiau nuostolių“, – sakė P. Pavelas.

Todėl, anot Čekijos prezidento, svarbu padėti Ukrainai pasiekti kuo geresnį rezultatą.

Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad padėtis fronte tebėra sunki, ypač dėl amunicijos, taip pat oro gynybos sistemų ir joms skirtų raketų trūkumo. Anot jo, dabar ji gal net sunkesnė nei prieš beveik dvejus metus.

Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos parašas buvo paskutinis žingsnis bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo, kurį liepą patvirtino abeji parlamento rūmai, o rugpjūčio 1 dieną – prezidentas Petras Pavelas, ratifikavimo procese.

Dokumente nustatomas teisinis pagrindas galimam JAV karių dislokavimui šalyje.

Gegužės 23 dieną Vašingtone Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova sutartį pasirašė kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu). Panašius susitarimus JAV yra pasirašiusios su dar 24 NATO narėmis, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją, kurios sudaro rytinį aljanso flangą.

Bet kokiam JAV pajėgų dislokavimui vis tiek turėtų pritarti Čekijos vyriausybė ir parlamentas.

Provakarietiškas Čekijos lyderis sakė, kad užjaučia už savo šalies ribų gyvenančius rusus, kuriems sunku susitaikyti su invazija.

Tačiau „vykstant karui, su Rusijos piliečiais susijusios saugumo priemonės turėtų būti griežtesnės nei įprastu metu“, teigė jis Prahoje įsikūrusiam ir JAV finansuojamam Laisvosios Europos ir Laisvės radijui (RFE/RL).

„Visi rusai, gyvenantys Vakarų šalyse, turėtų būti stebimi kur kas labiau nei anksčiau, nes jie yra agresyvų karą vykdančios tautos piliečiai“, – sakė P. Pavelas.

„Tai tiesiog karo kaina“, – pridūrė buvęs NATO generolas, kuris Čekijos prezidento pareigas eina nuo kovo, kai prieš du mėnesius laimėjo rinkimus.

Jis teigė, kad situacija panaši į Antrojo pasaulinio karo padėtį, kai daugiau kaip 100 000 Jungtinėse Valstijose gyvenančių japonų palikuonių taip pat buvo griežtai stebimi, nes jie buvo apgyvendinti vietinėse internuotųjų stovyklose.

Balandį karo nuniokotoje Ukrainoje lankęsis P. Pavelas taip pat sakė, kad tikisi, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus išreikšta aiški parama Kyjivo narystei Aljanse.

„Tvirtai tikiu, kad visi lyderiai supras, jog Ukrainos narystė NATO ir ES yra bene vienintelė garantija, kaip užtikrinti stabilumą šiame regione, sustiprinti ir NATO, ir ES bei sulaikyti Rusiją ir jos agresyvią politiką“, – teigė P. Pavelas.

„Matau, kad kelios šalys susitars dėl ilgalaikio paramos Ukrainai plano, kuris bus grindžiamas ne vienkartiniais įnašais, o kruopščiai suplanuota ilgalaike procedūra“, – pridūrė jis.

10,8 mln. gyventojų turinti NATO ir ES narė Čekija Rusijos invazijos laikotarpiu yra suteikusi Kyjivui didelę humanitarinę ir karinę pagalbą. Ji taip pat yra priėmusi beveik pusę milijono karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Prezidentai susitikimo Bratislavoje (Slovakija) metu taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione ir atsaką į Rusijos karą Ukrainoje, pranešė Prezidentūra.

G. Nausėda pabrėžė, kad priešakinės gynybos principų įgyvendinimas, Aljansui priklausančių valstybių gynybos biudžetų didinimas ir pagalba Ukrainai transatlantinės integracijos srityje – svarbiausi liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo prioritetai.

Prezidentas pasveikino Čekijos Senato sprendimą priimti rezoliuciją, kviečiančią nustatyti aiškų kelią Ukrainai į NATO.

„Tikiuosi, Vilniuje mums pavyks sutarti žingsnius, kuriuos turės padaryti ir Ukraina, ir NATO, kad pasibaigus karui Ukraina galėtų tapti NATO nare“, – sakė Lietuvos vadovas.

G. Nausėda Bratislavoje dalyvauja Bukarešto devyneto lyderių susitikime.

Jis davė oficialią priesaiką per bendrą abejų parlamento rūmų posėdį Prahos pilyje.

61-erių vyras buvo išrinktas sausio mėnesį, kai antrajame rinkimų ture nugalėjo buvusį ministrą pirmininką, milijardierių populistą Andrejų Babišą.

P. Pavelas prezidento poste keičia skaldančia figūra laikomą ir atvirais pasisakymais pagarsėjusį politikos veteraną Milošą Zemaną, kurio paskutinioji penkerių metų kadencija baigėsi trečiadienį.

Nors Čekijos prezidento vaidmuo yra daugiausia ceremoninis, jis skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.

P. Pavelas, kuris 2015–2018 metais vadovavo NATO kariniam komitetui, pažadėjo toliau remti karo nuniokotą Ukrainą.

Jis taip pat pažadėjo puoselėti glaudžius ryšius su Europos Sąjunga ir NATO bei stiprinti santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Baigęs karo universitetą ir tapęs elitiniu desantininku, P. Pavelas buvo apdovanotas kaip didvyris Serbijos ir Kroatijos kare, kai padėjo išlaisvinti prancūzų karius iš karo zonos.

Jis užėmė Čekijos generalinio štabo viršininko postą, taip pat dirbo NATO regioninėje vadovybėje Nyderlanduose.

Po inauguracijos P. Pavelas planuoja kitą savaitę vykti į savo pirmąją užsienio kelionę į kaimyninę Slovakiją, kuri kartu su jo šalimi sudarė vieną valstybę – Čekoslovakiją, kol 1993 metais ši taikiai skilo.

Tarp kitų užsienio sostinių, kurias jis ketina aplankyti artimiausiu metu, yra Kyjivas ir Varšuva.

P. Pavelas nori susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, taip išreikšdamas paramą jo šaliai, ir patikinti Lenkijos kolegą Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą), kad Čekija visapusiškai gerbia savo įsipareigojimus NATO ir Aljanso kolektyvinės gynybos principą.

G. Nausėda pabrėžė, kad priešakinės gynybos principų įgyvendinimas, Aljansui priklausančių valstybių gynybos biudžetų didinimas ir pagalba Ukrainai transatlantinės integracijos srityje yra vieni svarbiausių liepą vyksiančio susitikimo prioritetų, pranešė Prezidentūra.

„Dabartinė situacija reikalauja, kad visos NATO narės didintų lėšas saugumui užtikrinti ir stiprintų gynybos pramonės pajėgumus. Tikimės, kad Vilniaus viršūnių susitikime priimsime tvirtus įsipareigojimus tolesniam gynybos biudžetų didinimui“, – pranešime sakė šalies vadovas, dalyvaujantis Miuncheno saugumo konferencijoje.

Susitikime G. Nausėda su čekų kolega aptarė ekonominių sankcijų Rusijai, specialiojo tribunolo Maskvos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimus. Prezidentas taip pat akcentavo karinės pagalbos Ukrainai didinimą.

Miuncheno saugumo konferencija vyksta vasario 17–19 dienomis.

Vokietijoje vykstanti konferencija rengiama jau 59-ąjį kartą. Joje kasmet renkasi pasaulio politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai aptarti globalių saugumo iššūkių ir būdų juos įveikti.

Trumpame P. Pavelo pirmtakų sąraše – visos Rytų Europos atgimimo simboliu tapęs disidentas, dramaturgas Vaclavas Havelas (1993–2003), ekonomistas Vaclavas Klausas (2003–2013) ir Milošas Zemanas (2013–2023), kurio politinė karjera prasidėjo nuo „Piliečių forumo“, o baigiasi lengvo farso elementais, kai šalies piliečiai gerai nė nežino nei tikrosios prezidento sveikatos būklės, nei politinių prioritetų.

Nors Komunistų partijai P. Pavelas priklausė tik ketverius metus, oponentai mėgaudamiesi spekuliavo šiuo faktu. Tačiau jų pastangos buvo bevaisės. Būsimasis prezidentas šį sprendimą vadino jaunystės klaida ir sakė vėlesniu savo gyvenimu išpirkęs šią kaltę. Jei ir galėjo būti kokios kaltės, jo darbai – dalyvavimas tarptautinėse misijose, vadovavimas Čekijos generaliniam štabui, o vėliau – ir NATO kariniam komitetui – ją tikrai eliminavo.

Žinias, kurių P. Pavelas įgijo dar sovietmečiu mokydamasis kariuomenės koledže Vyškove, seniai nustelbė mokslai Kemberlio štabo koledže, Karališkajame gynybos ir Londono karališkajame koledže.

Kol pradėjo eiti aukščiausias karines pareigas aljanse, P. Pavelas tarnavo kariniame oro desante ir karinėje žvalgyboje, Čekijos taikos palaikymo misijoje UNPROFOR Kroatijoje, buvo karinis diplomatas, vadovavo Čekijos specialiosioms pajėgoms, buvo Čekijos gynybos ministerijos Operacijų skyriaus direktoriaus pavaduotojas ir t. t.

Ekspertai užsienio politiką vadina P. Pavelo stichija, tad jam vadovaujant Čekija aktyviau dalyvautų geopolitiniuose įvykiuose.

Ekspertai užsienio politiką vadina P. Pavelo stichija, tad jam vadovaujant Čekija aktyviau dalyvautų geopolitiniuose įvykiuose.

„Neturime geresnės alternatyvos. Turėtume pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias mums siūlo narystė, ir mėginti pakeisti tai, kas mums nepatinka. Čekija yra suvereni valstybė ir visavertė narė, todėl negalime tiesiog tyliai sėdėti, linksėti ir tada smerkti rezultatą. Turime būti aktyvesni ir kartu konstruktyvesni“, – skelbiama jo rinkimų kampanijos svetainėje. Panašiai, matyt, galvoja mažiausiai 58 proc. Čekijos rinkėjų, antrajame ture balsavusių už generolą.

Prezidento vaidmuo Čekijoje yra daugiausia simbolinis, jis skiria vyriausybę, parenka Centrinio banko valdytoją ir konstitucinius teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Tačiau vargu ar, turėdamas išskirtinių ryšių, žinių, diplomatinės patirties, globalios politikos koridoriuose puikiai žinomas P. Pavelas norės likti tik formalus geopolitinių įvykių stebėtojas.

Prahoje pasigirdo balsų, kad liepą Vilniuje vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime Čekijai gali atstovauti ne premjeras, paprastai dalyvaujantis aukščiausio lygio ES šalių susitikimuose, bet P. Pavelas. Beje, būtent Vilniuje 2014 m. rudenį vykusiame NATO karinio komiteto posėdyje čekas ir buvo išrinktas jo vadovu.

Sunku rasti kitą prezidentą, kurio biografiją puoštų ne formalūs užsienio valstybių apdovanojimai, bet, pavyzdžiui, tokie kaip Prancūzijos karinio narsumo kryžius, kuriuo ši šalis atsidėkojo tuomečiam pulkininkui leitenantui už tai, kad išgelbėjo pusšimtį prancūzų karių, įstrigusių serbų apsuptyje.

P. Pavelas yra pažadėjęs toliau pritarti pagalbos teikimui Ukrainai ir rems jos siekį stoti į ES ir į NATO. „Kai tik baigsis karas, – sakė jis viename pirmųjų po pergalės rinkimuose interviu BBC, – tada narystei aljanse Ukraina bus pasirengusi ir morališkai, ir praktiškai. Ukrainos kariuomenė tikriausiai bus labiausiai patyrusi kariuomenė Europoje. Ukraina nusipelno būti demokratinių šalių bendruomenės dalimi.“

Jis tvirtai gynė Vakarų karinę paramą Kyjivui, sakydamas, kad neturėtų būti beveik jokių apribojimų, ką šalys turėtų siųsti.

„Tikriausiai nedaugelis galėjo įsivaizduoti, kad Vakarų šalys norėtų aprūpinti Ukrainą moderniais pagrindiniais koviniais tankais, tolimojo nuotolio artilerija ar priešlėktuvinėmis sistemomis“, – tęsė jis. Dabar, pasak jo, tai yra realybė. „Tačiau kartu matome, kad to vis dar nepakanka, kad būtų galima pasipriešinti dideliems Rusijos žmonių ir technikos ištekliams“, – pridūrė generolas.

„Jei paliksime Ukrainą be pagalbos, ji greičiausiai pralaimės šį karą. Jei jie pralaimės – pralaimėsime mes visi, – sakė išrinktasis Čekijos prezidentas, į Kyjivą vyksiantis vieno pirmųjų vizitų. – Mūsų miestų negriauna Rusijos artilerija ir raketos. Tačiau mūsų ateitis gali būti sunaikinta, jei nepalaikysime Ukrainos, kad šis konfliktas būtų sėkmingai užbaigtas.“

Beje, tuoj po pergalės rinkimuose P. Pavelas parodė aiškų ženklą ir Kinijos pusėn: susisiekė ir su Taivano prezidente ir sulaukė Pekino kritikos.

Analitikai taip pat prognozuoja, kad P. Pavelas kritiškiau vertins savo šalies glaudžius ryšius su vadinamąja Višegrado ketverto grupe, kuriai, be Čekijos, dar priklauso Slovakija, Lenkija ir Vengrija. P. Pavelas ne kartą yra kritikavęs prorusiškąjį Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Manoma, kad naujasis Čekijos lyderis linkęs suburti daugiau regiono valstybių ir taip neutralizuoti Budapešto įtaką.

Tarp Čekijos ateities vizijų, kurių įgyvendinimas būtų reikšmingas ir visam regionui, – narystė euro zonoje. P. Pavelas yra už tai, kad Čekija pagaliau sektų Slovakijos pavyzdžiu ir įsivestų eurą, kuris kaimyninėje šalyje kursuoja jau nuo 2009 m. Esama nuomonės, kad toks Prahos sprendimas taptų akstinu ir Varšuvai. Nors Lenkija seniai atitinka euro zonos kriterijus, nė viena šalies vyriausybė nesiryžo iškeisti nacionalinės valiutos į eurus.

P. Pavelo pergalė sumažins įtampą ir tarp visų trijų politinių valdžių – prezidentūros, parlamento ir vyriausybės. Nors nepriklauso jokiai partijai, jį remia valdančioji centro dešiniųjų koalicija, vadovaujama ministro pirmininko Petro Fialos.

Abu lemiamos dvikovos dalyviai karjerą pradėjo dar socialistinėje Čekoslovakijoje, abu priklausė Komunistų partijai. Tačiau pirmajame ture 70 proc. čekų, balsavusių už juos, šis faktas pasirodė nevertas dėmesio. Svarbiau už politikų komunistinę praeitį jiems pasirodė esamos kandidatų vertybės.

P. Pavelas ir A. Babišas – tarsi dvi vienos monetos pusės: herbas ir skaičius, valstybės orumas ir „realpolitik“. Būdami panašaus amžiaus, po Aksominės revoliucijos jie puikiai pasinaudojo demokratijos suteiktomis galimybėmis, tačiau pradėję judėti viename taške pasuko priešingomis kryptimis. Iš esmės skiriasi ne tik jų savirealizacijos laukai – verslas ir armija, požiūris į geopolitinę situaciją, bet ir įsipareigojimai NATO partneriams.

Atstovauja tai Rytų Europos kariškių kartai, kuri turi pakankamą kvalifikaciją, kad taptų rimta konkurente politikams.

Buvusio premjero veikla simbolizuoja ties teisėtumo riba svyruojančią verslo ir politikos sinergiją, subtiliai užsimena apie vieną didžiausių ES ydų – sąlygas piktnaudžiauti finansine parama. Jo oponentas kryptingai ėjo karininko karjeros keliu ir be skaidraus santykio su NATO kaip institucija nebūtų pasiekęs aukščiausio aljanse kariško posto – tapęs NATO karinio komiteto pirmininku. P. Pavelas atstovauja tai Rytų Europos kariškių kartai, kuri, nuolat dalyvaudama tarptautinėse misijose, mokydamasi NATO akademijose, nė iš tolo neprimena pagal okupacinės SSRS kariuomenės standartus išugdytų karininkų ir turi tinkamą kvalifikaciją, kad varžydamasi dėl aukščiausių nacionalinių postų taptų rimta konkurente politikams.

Rinkimai Čekijoje svarbūs dar ir todėl, kad juose fiasko patyrė visame žemyne pavojingai ištobulintos juodosios manipuliavimo viešąja nuomone technologijos. Čekijos ryšių su visuomene ir reklamos specialistus vienijančios organizacijos nepabijojo net teisiškai įvertinti A. Babišo komandos, nes ji daugybę kartų pažeidė etikos susitarimus, piktnaudžiaudama piliečių baimėmis sąmoningai skleidė nerimą ir skaldė visuomenę.

P. Pavelas, į atsargą išėjęs generolas, 2015–2018 metais ėjęs NATO karinio komiteto vadovo pareigas, antrajame prezidento rinkimų ture įveikė populistą milijardierių Andrejų Babišą.

Jis bus prisaikdintas kovo 9 dieną ir pakeis prieštaringai vertinamą dabartinį prezidentą Milošą Zemaną, kuris palaikė draugiškus ryšius su Kinija ir Rusija, kol Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Analitikai naujienų agentūrai AFP sakė, kad P. Pavelo požiūris labai skirsis nuo M. Zemano pozicijos, ir prognozuoja, kad tvirtai provakarietiškų pažiūrų besilaikantis išrinktasis prezidentas daugiausia dėmesio skirs ryšiams su Europos Sąjunga ir NATO.

P. Pavelas, tvirtas karo nuniokotos Ukrainos ir jos siekio įstoti į ES šalininkas, sekmadienį telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu.

Padėkojau jam ir Čekijos žmonėms už tvirtą paramą. Pakviečiau jį apsilankyti Ukrainoje.

„Asmeniškai pasveikinau Petrą Pavelą su pergale Čekijos prezidento rinkimuose“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.

„Padėkojau jam ir Čekijos žmonėms už tvirtą paramą. Pakviečiau jį apsilankyti Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Prieš balsavimą vykusiuose televizijos debatuose P. Pavelas sakė, kad pirmasis jo užsienio vizitas bus į kaimyninę Slovakiją, kaip įprasta, o po to – į Ukrainą.

Čekija ir Slovakija sudarė vieną valstybę – Čekoslovakiją, kol 1993 metais ši taikiai skilo.

P. Pavelas norėtų pavasarį apsilankyti Kyjive kartu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova, kuri šeštadienį atvyko į Prahą pasveikinti jo su pergale rinkimuose.

Be kita ko, P. Pavelas sveikinimų sulaukė iš Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio), Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono), Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) bei Taivano prezidentės Tsai Ing-wen.

„Pokalbis telefonu (su Tsai Ing-wen) numatytas pirmadienį“, – AFP sakė PPavelo atstovė spaudai Marketa Rehakova.

Interviu visuomeniniam Čekijos radijui P. Pavelas sakė, kad palaikys savo šalies ryšius su Taivanu, kuris yra stambus investuotojas Čekijoje.

Kinija stengiasi, kad Taibėjus būtų izoliuotas pasaulinėje arenoje, ir užkerta kelią bet kokiems salos tarptautinio legitimumo ženklams.

Praha, kaip ir ES, oficialiai laikosi „vienos Kinijos“ politikos, tačiau Čekijos pareigūnai puoselėja glaudžius ryšius su sala.

P. Pavelas sakė, kad „vienos Kinijos politiką reikėtų papildyti „dviejų sistemų“ principu.

„Nieko blogo, jei palaikysime specifinius santykius su Taivanu, kuris yra kita sistema“, – sakė P. Pavelas.

„Neabejotinai esame suinteresuoti palaikyti aktyvius verslo ir galbūt taip pat mokslo ryšius su Taivanu“, – pridūrė jis.