„Gruzija parodė tvirtą ir ilgalaikį įsipareigojimą siekti ekonominių reformų, kurias ES sistemingai remia ir skatina. Šis susitarimas apima priemonės, kurios padės padaryti Gruzijos ekonomiką stabilesne“, – EK pranešime cituojamas ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

Pabrėžiama, kad ši makrofinansinė parama bus teikiama kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lėšomis, skiriamomis Gruzijai.

35 mln. eurų bus skirti kaip ES kapitalo rinkos lengvatinė paskola, o dar 10 mln. – kaip dotacija iš Bendrijos biudžeto.

Tai jau trečias per pastarąjį dešimtmetį ES finansinės paramos paketas Gruzijai. Pirmas 46 mln. eurų vertės paketas buvo suteiktas šaliai 2009–2010 metais, o antras (tokios pat vertės) – 2015–2017 metais.

Naujoji ES paramos programa skirta palaikyti Tbilisio vykdomas reformas, dėl kurių buvo sutarta per ES ir Gruzijos asociacijos sutarties pasirašymą 2014-aisiais.

Specialus mokestis yra naujausia ES priemonė, skirta pažaboti Silicio slėnio milžines, ir gali dar labiau padidinti įtampą tarp Briuselio ir Vašingtono, kurių santykiai jau ir taip yra įtempti dėl Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) planų įvesti didelius plieno ir aliuminio importo muitus.

„Mūsų iki interneto atsiradimo galiojusios taisyklės neleidžia mūsų narėms apmokestinti skaitmenines kompanijas, veikiančias Europoje, kai jų fizinis buvimas yra menkas ar jo nėra“, – nurodė už ekonominius reikalus atsakingas Europos Sąjungos komisaras Pierre‘as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

Komisaras savo Briuselyje pateiktais siūlymais siekia susigrąžinti milijardus eurų iš daugiausia JAV kompanijų, kurios perveda savo pelną iš vienos Europos šalies į kitą, kad mokėtų mažiau mokesčių.

„Šis dabartinis teisinis vakuumas sukuria rimtą mūsų valstybių narių viešųjų įplaukų trūkumą, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė P. Moscovici. – Mes apytikriai skaičiuojame, kad tai galėtų mums per metus generuoti mažiausiai 5 mlrd. eurų, jeigu būtų nustatytas 3 proc. mokestis.“

Komisaras pažymėjo, kad tai nėra „prieš GAFA („Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“) ar prieš JAV nukreiptas mokestis“.

Už tokį mokestį itin pasisakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas). Šis klausimas bus aptartas ketvirtadienį per ES vadovų susitikimą.

EK skaičiuoja, kad skaitmeninės kompanijos vidutiniškai sumoka 9,5 proc. pelno mokestį, palyginti 23,3 proc., kuriuos sumoka tradicinės bendrovės. Tačiau technologijų milžinės su tuo nesutinka ir teigia, kad naujasis siūlomas mokestis yra „populistinis ir klaidingas pasiūlymas“.

„Mažų mažiausiai šis mokestis Jungtinėse Valstijose bus įvertintas kaip priešiškas veiksmas jau ir taip beprasidedančiame prekybos kare“, – mano Kompiuterių ir komunikacijų pramonės asociacijos mokesčių specialistas Johannesas Beckeris (Johanesas Bekeris).

Kaip skelbta anksčiau, ES nori, kad technologijų milžinės mokesčius mokėtų nuo visų pajamų, gautų Europos Sąjungoje, o ne tik nuo pelno. Remiantis projektu, su kuriuo susipažino AFP, mokesčio tarifas sieks 2–5 proc.

Mokestis bus taikomas kompanijoms, kurių metinė pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. eurų. Į tokių kompanijų sąrašą pateks „Google“, „Facebook“, „Apple“, „Amazon“, „Twitter“, „Airbnb“ ir „Uber“.

Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) anksčiau perspėjo nekelti grėsmės dideliems įnašams, kuriuos JAV darbo rinkai ir ekonomikos augimui daro technologijų kompanijos.

„JAV griežtai pasisako prieš bet kurios šalies pasiūlymams išskirti skaitmenines kompanijas“, – penktadienį pareiškė S. Mnuchinas.

Manoma, kad mokestis bus taikomas įmonėms, kurių metinė apyvarta pasaulyje viršija 750 mln. eurų, o bendros apmokestinamosios įplaukos ES yra didesnės nei 50 mln. eurų.

Savo ruožtu „Financial Times“ pažymi, kad planai apmokestinti įmonių įplaukas prieštarauja tarptautinėje bendruomenėje priimtiems standartams, pagal kuriuos mokesčiai taikomi pelnui, o ne įplaukoms.

Tačiau pasiūlymai įvesti tokį mokestį jau sulaukė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos palaikymo ir šis retas sutarimas rodo, kad politikai nori pakeisti požiūrį į apmokestinimą.

„Reikia sukurti euro zonos biudžetą. O tai nebus įmanoma padaryti be bendros pinigų sąjungos parlamento, kad išlaidas būtų galim kontroliuoti demokratiniu būdu“, – Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė komisaras.

Jo nuomone, gilesnė euro zonos integracija „tiesiog būtina siekiant sumažinti atotrūkį tarp pinigų sąjungą sudarančių ekonomikų“. „Jeigu ir toliau turėsime šiaurę, kuri yra turtingesnė, ir pietus, kurie turi bėdų, kažkuriuo metu bus atmestas Europos projektas“, – sakė komisaras.

P. Moscovici lenkų laikraščiui taip pat sakė, kad euro zonos „parlamentui ir biudžetui reikės ir vykdomosios galios – euro zonos finansų ministro“.

Anot eurokomisaro, Europos Komisija ketina šį trečiadienį „pristatyti būsimos euro zonos integracijos analizę“, o vėliau rengti konsultacijas su bloko narėmis.

Tačiau tokioms reformoms reikėtų visų ES narių pritarimo bei bloko sutarčių pataisų, o Lenkija ir kitos „naujesnės“ rytinės ES narės, nepriklausančios euro zonai, jau pareiškė nepritarsiančios tokiems pakeitimams.

Varšuva nerimauja, kad bus palikta už borto siekiant sukurti „kelių greičių“ Europos Sąjungą, jai besirengiant „Brexit“ procesui. Tokiam scenarijui pritaria įtakingosios Prancūzija ir Vokietija.

Tačiau P. Moscovici sakė, kad „nėra pagrindo nerimauti“, ir pabrėžia, kad jis „atmeta dviejų greičių Europos idėją“ ir kad „Lenkija nėra antrarūšė“ ES narė.

„Esu įsitikinęs, kad tęsime 27 narių integraciją, tačiau suteiksime tiems, kas nori judėti į priekį – šiuo atveju euro zona, galimybę įgyvendinti savo planus“, – sakė ES ekonomikos reikalų komisaras.

„Pereiti prie 15 proc. man neatrodo gera iniciatyva“, – P. Moscovici sakė Prancūzijos radijui.

D. Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as (Džordžas Osbornas) praeitą savaitgalį sakė sieksiantis sumažinti įmonių pelno mokestį iki mažiau negu 15 proc., mat baiminamasi masinio verslo traukimosi iš šalies po birželio 23-osios referendumo. Jame buvo nubalsuota už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES.

Dar prieš vadinamąjį „Brexit“ referendumą D. Britanija mokestį bendrovių pelnui planavo nuo ateinančių metų sumažinti nuo 20 iki 19 proc., o nuo 2020 nustatyti 17 proc. tarifą.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius nemato pagrindo tikėtis greitų sprendimų derybose tarp Europos Sąjungos (ES) ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo, kuris padėtų užkirsti kelią šalies nemokumui.

„Aš manau, kad tie, kurie galbūt norėtų, kurie galbūt tikisi greitų problemos sprendimų, yra neteisūs. Problema yra labai sudėtinga ir kol kas mes nematėme greito progreso derybose ir analizuojant tai, kas iš tiesų vyksta Graikijoje“, - interviu „Bloomberg“ televizijai sakė R.Šadžius.

Pasak jo, visai neseniai buvo gauti susirūpinimą keliantys duomenys apie Graikijos viešuosius finansus 2014 metais.

„Tai yra dar vienas signalas, kad padėtis blogėja, bet niekas tiksliai negali pasakyti kiek ji pablogėjo. Mes turime žinoti, kas iš tiesų vyksta ir privalome aptarti galimus variantus judant į priekį, o tai nėra labai lengva ir greitai įveikiama užduotis“, - kalbėjo Lietuvos finansų ministras.

Trečiadienį paskelbta statistika parodė, kad Graikijos biudžeto deficitas 2014 metais siekė 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip du kartus viršijo prognozę.

R.Šadžiaus teigimu, balandžio 24 dieną Rygoje vyksiančiame euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime šiuo klausimu turėtų vykti labai gilios diskusijos.

„Manau, kad mes vis dar turime surasti geriausią sprendimą Graikijai, kuris atspindėtų tiek politines Graikijos realijas, tiek solidarumą ir šiuo metu egzistuojančius mechanizmus, skirtus šalies stabilumui. Be abejo, šį stabilumą reikia gerbti, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi visų ankstesnių Graikijos vyriausybių įsipareigojimų“, - sakė R.Šadžius.

Ekonomikos reikalų eurokomisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad ES nekloja pamatų Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. Vis dėlto, jis pripažino, kad derybos tarp ES ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo vyksta „per lėtai“.

Graikija siekia, kad jai kuo skubiau būtų pervesta nauja 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal finansinės pagalbos programą, kad šalis išvengtų jai gresiančio nemokumo ir potencialiai pragaištingo pasitraukimo iš euro zonos. Tačiau Atėnai nenori sutikti su griežtomis sąlygomis dėl reformų, kurias jiems kelia tarptautiniai kreditoriai.

Europos Sąjunga nekloja pamatų Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos reikalų eurokomisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

„Nevyksta pasirengimas „Grexit“ (Graikijos pasitraukimui iš euro zonos)“, - pabrėžė komisaras naujienų agentūrai AFP.

„Plano B nėra... Europos Komisijos toliau laikosi pozicijos, kad Graikijos vieta - euro zonoje. Dirbame remdamiesi šiuo pagrindu“, - sakė jis.

Kiek anksčiau šią savaitę du Tarptautinio valiutos fondo aukšto rango pareigūnai pareiškė, kad nors Graikijos pasitraukimas nėra idealus variantas, jei taip nutiktų, Europa turėtų pasinaudoti galimybe judėti prie visiškos fiskalinės ir politinės sąjungos.

P.Moscovici vis dėlto pripažino, kad derybos tarp ES ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo, kuris padėtų užkirsti kelią šalies nemokumui, vyksta „per lėtai“.

Nustatytas terminas susitarimui pasiekti yra balandžio 24-oji, kai Rygoje vyks euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikimas.

Graikija siekia, kad jai kuo skubiau būtų pervesta nauja 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal finansinės pagalbos programą, kad šalis išvengtų jai gresiančio nemokumo ir potencialiai pragaištingo pasitraukimo iš euro zonos. Tačiau Atėnai nenori sutikti su griežtomis sąlygomis dėl reformų, kurias jiems kelia tarptautiniai kreditoriai.

Graikija trečiadienį pakartojo nesutiksianti atsisakyti reikalavimų pakeisti Europos Sąjungos skolintojų suteikto finansinės pagalbos paketo sąlygas ir susitarti dėl laikinos kredito linijos.

Tai Atėnai pareiškė likus kelioms valandoms iki itin svarbių derybų, kuriose bus sprendžiamas Graikijos mokumo klausimas.

Kreipdamasis į parlamentą prieš balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sakė nenusileisiantis Vokietijos reikalavimams, kad jo radikali kairioji vyriausybė pirmiausiai įvykdytų ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikto finansinės pagalbos paketo sutarties sąlygas.

„Šiandien noriu pakartoti – kad ir kiek to prašytų (Vokietijos finansų ministras Wolfgangas) Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), mes neketiname prašyti pratęsti gelbėjimo programos“, – sakė A.Cipras, kurio žodžius palydėjo įstatymų leidėjų plojimai.

Per balsavimą dėl pasitikėjimo paramą naujai vyriausybei pareiškė 162 deputatai, 137 balsavo prieš.

ES anksčiau perspėjo naująją Graikijos vyriausybę atsisakyti planų peržiūrėti nepopuliaraus finansinės pagalbos paketo sąlygas, jeigu Atėnai nori užsitikrinti galimybę dar šešis mėnesius skolintis, kad galėtų atiduoti skolas, kurių grąžinimo terminas sukaks artimiausiais mėnesiais.

Europos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) sakė, kad galiojantis finansinės pagalbos planas yra pagrindas, remiantis kuriuo turėtų vykti bet kokios diskusijos, tuo tarpu W.Schaeuble kategoriškai atmetė galimybę iš naujo derėtis dėl to susitarimo sąlygų.

Tačiau A.Cipras anksti trečiadienį tvirtino: „Kol žmonės yra mūsų pusėje, mūsų niekas negali šantažuoti arba bauginti.“

„Esu įsitikinęs, kad mūsų kolegos Europoje teigiamai reaguos į mūsų pasiūlymus. Negaliu patikėti, kad Europoje esama jėgų, kurios nori vesti žmones į pažeminimą, keršyti ir bausti, žinodamos, jog tai gali pakenkti mums visiems“, – sakė premjeras.

Kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Stambule, P.Moscovici sakė, jog Graikijos žmonių troškimas, kad vyktų pokyčiai, negali būti „nustumtas į šalį“, bet Atėnai taip pat turi atsižvelgti į rinkėjus kitose Europos šalyse.

W.Schaeuble kalbėjo dar griežčiau, žurnalistams Stambule pareiškęs, kad „viskas baigta“, jeigu Graikija nepageidauja gauti paskutinės išmokos pagal milijardų eurų vertės finansinės pagalbos programą galiojančiomis sąlygomis, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Mes nevedame derybų dėl naujos programos. Mes jau turime programą“, – pabrėžė jis, turėdamas galvoje galiojantį finansinės pagalbos Graikijai paketą.

Beveik 80 proc. graikų pritaria naujosios vyriausybės politikai, rodo antradienį televizijos „Mega TV“ paskelbti viešosios nuomonės tyrimų agentūros GPO atliktos apklausos rezultatai. Daugiau negu 73 proc. respondentų išreiškė viltį, kad Atėnams ir ES pavyks sudaryti kompromisinį susitarimą.

Įsivesdama eurą Lietuva tampa stabilaus, saugaus ir klestinčio regiono dalimi, teigia už ekonomikos reikalus atsakingas eurokomisaras Pierre’as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

Prancūzų komisaro teigimu, Lietuva yra gerai pasiruošusi sėkmingai veikti euro zonoje.

„Įsivesdami eurą Lietuvos žmonės renkasi būti stabilaus, saugaus ir klestinčio regiono dalimi. Lietuva ne kartą yra įrodžiusi, kad gali vykdyti tvirtą fiskalinę politiką ir įgyvendinti struktūrines reformas, dėl kurių jos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europoje ir nuolat mažėjo nedarbas‟, - pranešime spaudai teigė P.Moscovici.

Už eurą atsakingas Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad taip užbaigiamas Baltijos šalių sugrįžimas į politinį ir ekonominį senojo žemyno centrą.

„Tai simbolinis momentas ne tik pačiai Lietuvai, bet ir visai euro zonai, kuri išlieka stabili, patraukli ir atvira naujiems nariams. Esu įsitikinęs, kad Baltijos šalių narystė euro zonoje sustiprins regiono ekonomiką ir padarys jį dar patrauklesnį verslininkams, prekybininkams ir investuotojams“, - tvirtino V.Dombrovskis.

Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva po ekonominės krizės įdėjo milžiniškas pastangas, kad atkurtų finansinį stabilumą, atgaivintų ekonomikos augimą ir prisijungtų prie euro zonos.

Lietuva šį vidurnaktį įsives eurą ir taps devynioliktąja 337 milijonus europiečių vienijančios euro zonos valstybe nare.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) pirmadienį paragino Graikijos rinkėjus paremti ekonomines reformas, šaliai laukiant kitą mėnesį įvyksiančių pirmalaikių rinkimų, kuriuos gali laimėti prieš griežtą taupymo politiką pasisakanti partija.

„Tvirtas atsidavimas Europai ir platus graikų rinkėjų bei politikos lyderių palaikymas būtinam augimą skatinančiam reformų procesui yra esminis Graikijai, siekiančiai klestėti euro erdvėje“, – sakoma P.Moscovici pareiškime.

„Per šį demokratinį procesą Graikijos žmonės dar kartą nulems savo ateitį“, – nurodoma jame.

Graikijoje, kurios finansų krizė 2012 metais vos nesužlugdė visos euro zonos, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų įvykti sausio 25 dieną. Jų prireikė, pirmadienį parlamentui trečią kartą nepatvirtinus premjero Antonio Samaro siūlomos prezidento kandidatūros.

Visuomenės nuomonės apklausose pirmaujanti kairiųjų radikalų partija „Syriza“ grasina iš naujo derėtis dėl Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos sąlygų, jeigu laimėtų rinkimus. Tokia perspektyva sukrėtė Briuselį ir finansų rinkas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) neseniai perspėjo Graikiją dėl galimų „neteisingų rinkimų rezultatų“ ir galimybės, kad valdžią perims „ekstremalios jėgos“.

Tačiau pasak jo kritikų, šis EK vadovo pareiškimas prieštarauja visiško neutralumo, kurio ES turėtų laikytis jos narių vidaus politikos atžvilgiu, principams.

P.Moscovici anksčiau šį mėnesį lankėsi Atėnuose, bet nebuvo susitikęs su „Syriza“ lyderiu Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras), kadangi, pasak jo, atvyko susitikti su Graikijos vadovais.

Nauja Graikijos krizė iškilo likus kelioms dienoms iki sausio 1-osios, kai Lietuva taps 19-ta euro zonos nare.

Virš ES vykdomosios institucijos Europos Komisijos būstinės Briuselyje pasirodė didžiulis plakatas su užrašu „Sveikiname euro įvedimo proga, Lietuva!“, kurį taip pat puošia lietuviškos euro monetos ir Lietuvos vėliava.

Graikijos įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos rinkdami naują prezidentą, bet jeigu šis procesas būtų nesėkmingas, tai lemtų pirmalaikius parlamento rinkimus, galinčius sukelti pavojų kelerius metus dėtas pastangas atgaivinti krizės apimtą ekonomiką.

Netiesioginiai šalies vadovo rinkimai turėjo vykti vasario mėnesį, kai Atėnams teks dalyvauti kebliose derybose su pinigų stokojančios šalies skolintojais – Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau vyriausybė nutarė juos paankstinti.

Vis dėlto pastangos apsisaugoti nuo netikrumo per tas derybas gali atsigręžti kitu galu, nes vyriausybė turi tik nedidelę daugumą 300 vietų parlamente, ir padėti iškilti opozicinei radikalių kairiųjų partijai „Syriza“, kuri nori, kad būtų atšaukta griežto taupymo politika ir būtų iš naujo tariamasi dėl Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo sąlygų.

Administracija, vadovaujama konservatyvių pažiūrų premjero Antonio Samaro (Antonis Samaras), turi mažai galimybių per pirmąjį ir antrąjį rinkimų ratą sutelkti 200 balsų, reikalingų, kad jos kandidatas – buvęs ES aplinkos komisaras Stavras Dimas (Stavros Dimas) – būtų išrinktas į daugiausiai reprezentacinį prezidento postą.

Jeigu nesusidarys dauguma per trečiąjį ir paskutinį balsavimą gruodžio 29 dieną, kai reikėtų užsitikrinti 180 įstatymų leidėjų balsų, turės būti skelbiami pirmalaikiai rinkimai.
Jeigu susiklostytų toks scenarijus, didžiausios sėkmės galėtų tikėtis „Syriza“.

Šis balsavimas bus atidžiai stebimas Europoje, kur Graikijos likimas ir jos padėtis euro zonoje nera užtikrinta.

Tačiau banko „BNP Paribas“ analitikas Thibault Mercier (Tibo Mersjė) sakė, kad dabar Graikijos biudžeto padėtis geresnė negu buvo per skolų krizės kulminaciją 2012 metais.

Prognozuojama, kad šalies ekonomika ateinančiais metais augs 2,9 proc., o biudžeto deficitas sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš penkerius metus deficitas siekė 15 procentų.

Be to, „taršos kanalas likusiai euro zonai šiuo metu yra smarkiai sumažintas“, – nurodė Th.Mercier.

Antradienį viešėdamas Atėnuose ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) pareiškė: „Graikijos vieta yra Europoje. Tai vietai nebegresia toks pavojus kaip anksčiau.“