Natūralios pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai sostinės aplinkkelių šlaituose, skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose paliekamos laisvai augti jau trečius metus. Visur kitur – kiemuose, sporto ir žaidimų aikštelėse, aikštėse, skveruose, išilgai gatvių ir takų – kaip ir visada veja buvo šienaujama trumpai, kai kur net dažniau nei ankstesniais metais. Gyventojai taip pat aktyviai įsijungė į miestovaizdžio formavimą – siūlė, kur reikėtų patrumpinti žolę. Į jų pageidavimus buvo atsižvelgiama.

„Vilniečiai dažnai kalba apie natūralių pievų estetiką – vieniems jos gražios, kitiems nepatinka, –  sakė Ramunė Baniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. – Tačiau pereiti prie tvaraus šienavimo nuspręsta dėl svarbių priežasčių, kurios paliečia kiekvieną gyventoją. Gausesne žaluma siekiama mažinti klimato kaitos padarinius miestui – neįprastus karščius, gausias liūtis. Taip pat tai priemonė kovoti su oro tarša.“

Po Žolinės pirmiausia bus šienaujamos pievos, esančios bendro naudojimo teritorijose ir transporto žieduose. Pagal tvaraus šienavimo rekomendacijas, nupjauta žolė iš karto nerenkama. Ji paliekama maždaug savaitei, kad išbyrėtų sėklos, kitais metais vėl sudygsiančios vis spalvingesnėse pievose. Vėliau šienas sugrėbiamas ir išvežamas į kompostavimo vietas.

E. Kinaičio nuotr.

Įprastai pievos šienaujamos du kartus per metus – birželio viduryje ir rugpjūčio antroje pusėje. Neries krantinėje, Vakarinio aplinkkelio, Geležinio Vilko, Olandų, Tūkstantmečio gatvių, Minsko plento šlaituose pievos bus šienaujamos rugsėjį, nes šiuo metu vykdomas šių pievų monitoringas. Jo tikslas – išsiaiškinti, kokia yra miesto pievų būklė, kiek yra invazinių augalų ir pasiūlyti profesionalų priežiūros planą, pagrįstą mokslininkų išvadomis. Remiantis tyrimų rezultatais bus sudarytas aiškus šių teritorijų pievų žemėlapis, numatyti kitų metų atskirų teritorijų šienavimo planai. Planuojama atskirti, kada ir kurias pievas reikia šienauti kartą per sezoną, o kurias dėl invazinių augalų plitimo – dažniau. Vietose, kur paplitę invaziniai augalai, pievos bus šienaujamos lokaliai, o nušienauta žaliava bus išvežta nedelsiant sunaikinti.

Anot pievų monitoringą atliekančio Gamtos tyrimų centro mokslininko Zigmanto Gudžinsko, didelė dalies pievų Vilniaus mieste priežiūra sudėtinga dėl jose paplitusių invazinių augalų. Visame mieste ypač plačiai pasklidusios vienametės šiušelės. Gausu ir kitų invazinių augalų, tokių kaip kanadinės rykštenės, didžiosios rykštenės, Sosnovskio barščiai, raukšlėtalapiai erškėčiai, tankiažiedės rūgštynės, gausialapiai lubinai. 

Vienas iš naikinimo ir plitimo stabdymo būdų, nedarančių žalos aplinkai ir nekeliančių pavojaus žmonėms bei visai biologinei įvairovei, yra tinkamas pievų šienavimas. „Kol nebus sumažintas invazinių rūšių augalų gausumas, negalima kalbėti apie visos biologinės įvairovės mieste apsaugą“, – kalbėjo ekspertas.

Botanikė, aplinkos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė pabrėžė, kad atlikus pievų monitoringą, bus galima sudaryti detalius šienavimo planus. „Pieva – tai žmogaus kūrinys. Kuo joje daugiau įvairesnių vietinių augalų, tuo ji gražesnė, vertingesnė. Todėl labai svarbu laiku šienauti – ypač vietose, kuriose jau įsigalėjo invaziniai augalai. Laiku nušienavus, neleidžiama šiems augalams išbarstyti savo sėklų“, – aiškino botanikė.

Specialistai ir miesto tvarkytojai ragina ir gyventojus prisidėti prie invazinių augalų naikinimo – skinti juos, neleisti žydėti ir subrandinti sėklų. Siūloma invazines rykštenes skinti ir merkti į vazas. Tiesa, primenama jokiu būdu neliesti Sosnovskio barščių, nes jų sultys patekusios ant odos gali ją nudeginti.

Šiuo metu vyksta ir invazinių uosialapių klevų šalinimas Neries krantinėje nuo Žvėryno stadiono iki Žaliojo tilto. Šioje atkarpoje pašalinta apie 700 savaime išaugusių šios rūšies medelių.

Tuo tarpu gyvenamojoje aplinkoje – kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, greta namų, kaip ir iki šiol, veja bus pjaunama trumpai, pažymima savivaldybės pranešime.

Didžiausi pokyčiai bus matyti ten, kur kuriamos tvarios pievos, tai yra atokesnėse nuo gyvenamųjų zonų vietose, dalyje gatvių skiriamųjų juostų ir pakelių. Visos pievos iki liepos pabaigos bus nušienautos, kad čia neįsivyrautų piktžolės ir invaziniai augalai. Šienaujant pievas kartą ar du per metus, šalinant invazinius augalus, jose palaipsniui įsivyrauja tik žydinčioms pievoms būdingos augalų rūšys, jos išstumia dilgėles, balandas ir kitą nepageidaujamą augmeniją.

Tuo pačiu bendrąjį tvaraus šienavimo algoritmą pildo pagal gyventojų poreikius tikslinami šienavimo žemėlapiai.

„Natūralu, kad standartizuotas tvaraus šienavimo algoritmas nebūtinai atspindi kiekvieno kiemo ar kaimynijos poreikius. Nuo pat šienavimo sezono pradžios, aktyviai dalyvaujant seniūnijoms, tiksliname šienavimo žemėlapius, atsižvelgdami į konkrečių vietų specifiką ir žmonių veiklos įpročius“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vadovė Ramunė Baniulienė.

Nuo šienavimo sezono pradžios patikslinta daugiau nei 120 šienavimo vietų, kuriose gyventojai prašo palaikyti trumpą veją arba atvirkščiai – leisti vešėti pievai.

„Kai kur atokiau esančioje pievoje yra pamėgę žaisti vaikai, kai kur po langais nevaikšto žmonės ir gyventojai prašo palikti vėsinančias ir privatumą suteikiančias pievas“, – sakė R. Baniulienė.

Savivaldybės pranešime teigiama, kad geresniam vairuotojų matomumui užtikrinti iki 10-ies metrų pratęstas trumpos vejos ruožas ties sankryžomis, trumpa veja palaikoma platesnėse transporto žiedų prieigose. Nuo liepos veja iki 10 cm bus palaikoma siauruose ruožuose tarp gatvės ir pėsčiųjų tako bei žaliuosiuose plotuose tarp gatvės ir namų, kur gyventojai yra įpratę vedžioti augintinius ar prižiūrėti gėlynus.

Sklandūs žalieji pokyčiai negali vykti vienpusiškai, todėl norinčius pakoreguoti vejos ir pievos santykį miestiečius R. Baniulienė ragina kreiptis į seniūnijas, kurios geranoriškai reaguoja į prašymus ir perduoda pageidavimus teritorijos prižiūrėtojams.

Trumpesnė nei praėjusiais metais veja bus gyvenamojoje aplinkoje, tai yra kiemuose, sporto ir žaidimų aikštelėse, parkuose, skveruose ir aikštėse. Čia šiemet šienaujama dažniau nei anksčiau. Nepaisant to, kad žolė šią drėgną vasarą auga ypač sparčiai, stengiamasi neleisti žolei užaugti iki vidutinio aukščio. Trumpa veja čia palaikoma tam, kad kiemuose būtų patogiau žaisti vaikams, miestiečiai aikštėje ar parke galėtų drąsiau prisėsti ant vejos, pasitiesti pledą, leisti aktyvų laisvalaikį. Iki tvaraus šienavimo įvedimo žolė šiose vietose dažnai pasiekdavo vidutinį dydį, kuris nėra patogiausias.

Savivaldybė teigia, kad kol kas visai nebus šienaujama tose vietose, kuriose prasminga palikti savaime želiančią laukinę augmeniją. Tai yra magistralinių gatvių prieigose, stačiuose gatvių ir upių šlaituose, kai kuriuose transporto žieduose ir skiriamosiose juostose, ten, kur nevaikšto žmonės. Čia gausiai vešinti žaluma ypač pasiteisino, nes aukšta žolė ir savaime želiantys krūmai bei medžiai ne tik padeda kovoti su karščio bangomis, tačiau ir sugeria gausius kritulius.

Tvaraus šienavimo nauda, kaip rodo kitų miestų patirtis, atsveria nepatogumus ir rizikas, tokias kaip erkių ar alergijos pavojus. Medžio, krūmo pavėsis jutiminę temperatūrą gali sumažinti dešimčia, tvari pieva – netgi penkiais laipsniais, tai ypač svarbu per karščius. Sugeriamos liūtys mažiau tvindo gatves, turime švaresnį orą ir mažiau dulkių.

Vilnius yra apsuptas gamtos, tad alergiškiems žmonėms visais atvejais reikia ypač rūpintis savo sveikata. Alergologai primena, kad pirmieji alergijos įsiaudrinimai vyksta dar nepražydus augalams, nes žiedadulkes vėjai atneša net iš piečiau esančių šalių.

Šiemet Vilniuje pradėjo veikti realaus laiko taršos ir žiedadulkių koncentracijos stebėjimo sistema (https://miestoplauciai.vilnius.lt), kurioje galima pasitikrinti konkrečių augalų žiedadulkių koncentraciją bet kuriuo metu.

Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ pradeda stebėti miesto pievas. Pirmiausia bus pradėta Neries krantinės ir Geležinio Vilko gatvės šlaitų stebėsena, vėliau – Vakarinis aplinkkelis ir kt. Monitoringo tikslas, pasak „Vilniaus miesto parkų“ vadovės Dovilės Ivanauskienės, turėti aiškų žemėlapį su vyraujančiomis augalų rūšimis, fiksuoti invazinių augalų židinius ir kontroliuoti invazinių augalų paplitimą, toliau tobulinti šienavimo planus atskiriant pievas, kurias nušienauti reikia kartą per sezoną, o kurias – du, tris ar daugiau. Pievų būklės, rūšių ir šienavimo režimo monitoringą atliks profesionalų komanda – botanikė, aplinkos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė ir šios srities ekspertas dr. Zigmantas Gudžinskas, dirbantis Invazinių rūšių kontrolės taryboje ir Gamtos tyrimų centre.

„Norėčiau pagirti Vilniaus savivaldybę, nes ką tik, per Pasaulinę aplinkos dieną, sudarėme savivaldybių reitingą ir Vilniaus savivaldybė geriausiai tvarkosi su aplinkosauga. Kartu vertinome ir gerąją tvariąją bioįvairovės praktiką, kai miesto pievos šienaujamos ne žydėjimo laikotarpiu, o po žydėjimo“, – Vyriausybės valandos metu Seime teigė S. Gentvilas, atsakęs į konservatoriaus Vytauto Juozapaičio svarstymus, kad Vilniuje nešienaujant žolės, joje atsirado labai daug erkių.

„Ar tai yra tikrai tai, ko mes siekiame, ar tai yra žaliosios ekonomikos ar kurso pasekmė“, – klausė V. Juozapaitis.

S. Gentvilas taip pat patikino, kad „iš Vilniaus praktikos galima pasimokyti“.

„Mieste, kur asfaltas vis daugiau užima vietos, Vilniaus šienavimo praktika yra pavyzdinė. Tikrai tą vertiname gerai“, – akcentavo ministras.

„O dėl erkių – raginu pasiskiepyti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šį pavasarį Vilniaus miesto savivaldybė pritaikė naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai, šienavimo atsisakyta ten, kur jis nėra būtinas. Savivaldybės teigimu, „daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau“. Panašią politiką esą taiko daug kitų Europos miestų.

Žemaūgė, nuolat šienaujama veja bus išlaikoma tik ten, kur ji yra būtina: yra daugiabučių aplinkoje, aikščių, skverų, parkų pagrindinėse ir aktyviai naudojamose viešosiose erdvėse.

Laisvai želti pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai galės aplinkkelių šlaituose, daugumos gatvių skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose. Šie ir panašūs plotai bus šienaujami, prireikus, kelis kartus per metus arba išvis nešienaujami. Natūraliai gamtai paliktuose miesto plotuose bus šalinami tik invaziniai augalai, galintys užgožti mums įprastą augmeniją.

Naujos vejų priežiūros taisyklės numato, kad visame mieste bus šienaujama palei pėsčiųjų takus, gatvių pakraščius bei tose vietose, kurios gali trukdyti vairuotojų matomumui. Greta važiuojamosios dalies bus paliekamos 1,5–2 m. pločio pradalgės. Jos bus šienaujamos tam, kad aukštesnė žolė nevirstų į gatvę, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams. Likę plotai bus palikti natūraliai gamtai.

Prie greitkelių, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, pėsčiųjų ar dviračių takų bus šienaujama tik iš krašto. Aktyviai naudojamose viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, prie Baltojo tilto, Misionierių soduose, numatoma šienauti, kuomet žolė bus aukštesnė nei 10 centimetrų. Barbakano kalnas, įvertinus teigiamą praėjusių metų patirtį, ir šiemet nebus šienaujamas.

Naujosios pievų priežiūros taisyklės numato, kad dalis pievų, gatvių ir Neries šlaitai, priklausomai nuo oro sąlygų ir žolės augimo greičio, gali būti nušienauti jau po birželio 24 d.

Dviejų praėjusių metų stebėjimai rodo, kad birželis dažnai būna ypač karštas ir sausas, todėl, tikėtina, pirmą kartą pievos bus šienaujamos tik po rugpjūčio 15 d.

Nuo šiol žemės savininkai, teikdami paraiškas paramai už šienaujamas pievas, privalės pateikti dokumentus apie turimą žemės ūkio techniką (traktorius, savaeiges ir kitas žemės ūkio mašinas) arba pateikti duomenis apie laikomus gyvūnus, parduodamą žemės ūkio produkciją.

Dar viena naujovė – vietoj pernai įsigaliojusio reikalavimo šienauti pievas 2 kartus per metus, bitininkams, deklaruojantiems naudmenas, šiemet pievas reikės šienauti ne mažiau kaip 1 kartą, iki rugpjūčio 31-osios.

Bitininkai ministerijos prašė palengvinimo, nes pagal pernai įsigaliojusį reikalavimą pievas buvo privalu nušienauti tada, kai būdavo pats augalų žydėjimas, o tai paveikė bičių produkcijos kiekius. Pernai bitininkai dėl galiojusios tvarkos ir nepalankių oro sąlygų prisuko nuo trečdalio iki pusės mažiau medaus, nei ankstesniais metais.